Sprendimą trečiadienį priėmė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Tačiau, kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, komitetas tik pasiūlys vyriausybinei komisijai dar kartą išnagrinėti informaciją apie „Alvorą“, nes nurodyti tai daryti pagal įstatymą jis negali.
„Atsižvelgus į tam tikrą informaciją, kuri tam tikriems komiteto nariams vis dėlto sukėlė klausimų, į kuriuos jie dabar galbūt negavo pilnų atsakymų, komitete buvo pateiktas pasiūlymas kreiptis į komisiją ir paprašyti, kad jei yra galimybė, dar kartą įvertinti atitikimą nacionalinio saugumo interesams“, – BNS sakė D.Gaižauskas.
Jo teigimu, Valstybės saugumo departamento trečiadienį pateiktos informacijos turinys yra toks pat, kaip ir anksčiau.
„Tų grėsmių nei išaugo, nei sumažėjo, galima pasakyti, kad valdomos rizikos visos“, – žurnalistams po komiteto posėdžio sakė D.Gaižauskas.
Anot jo, pagrindinės rizikos yra jungimasis prie strateginių ir kritinių sistemos dalių ir ar bus laiku įgyvendintas projektas.
„Yra paruoštas rizikų valdymo planas, jis tikrai gerai įgyvendinamas ir man tikrai nekelia jokių abejonių, kad jis bus įgyvendintas ateityje“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Jis tikino, kad esama tam tiktų įstatymo spragų – reikėtų daugiau dėmesio skirti visiems projektams, keliantiems rizikos nacionaliniam saugumui, galbūt komisijos sudėtį pakeisti, pakelti ją į politinį lygmenį.
„Taip, yra tam tikrų taisymų ir aš manau, mes juos padarysime greitu metu. Bet šiandien dienai tos rizikos, kurios mums kėlė klausimų, mano galva, jos yra visos suvaldytos“, – kalbėjo D.Gaižauskas.
Naujo tyrimo iniciatorius konservatorius Laurynas Kasčiūnas sakė, kad informacija, susijusi su „Alvora“, kurią komitetui pateikė Valstybės saugumo departamentas (VSD) „nebuvo žinoma politiniame lygmenyje“.
„Kalbame apie komisiją, kuri iš esmės yra techninio lygmens, tai nėra politikai, bet jų sprendimas gali būti kartais labai politinis, suteikti galimybę įgyvendinti vienai ar kitai kompanijai strategiškai svarbų Lietuvos projektą“, – aiškino L.Kasčiūnas.
Komiteto narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė sakė nemananti, kad komitetas gavo atsakymus į visus klausimus.
„Nei konkrečios informacijos apie rizikų valdymo planą, jo priemones, jo kainą, kaštus, jei kai kurios rizikos būtų realizuotos, mes negavome. Vienas gal šiek tiek pozityvus dalykas, kad visas komitetas sutarė, kad tai yra projektas, kurį turėtų tikrai atidžiai stebėti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kad mes tikrai turime taisyti tam tikras įstatymines spragas“, – sakė parlamentarė.
Vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos pirmininkas, Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis žurnalistams sakė, kad komisijai vertinant „Alvorą“ bendrovei palankus sprendimas buvo priimtas vienbalsiai.
„VSD narys komisijoje taip pat dalyvauja kiekviename komisijos posėdyje ir pareiškia savo nuomonę. O komisijos sprendimas buvo priimtas vienbalsiai (...). Visa informacija, kuri yra reikalinga komisijos darbui, yra gaunama ir svarstoma“, – tvirtino A.Mačiulis.
Jis taip pat pabrėžė, kad komisijos sprendime dėl „Alvoros“ buvo surašytos ir rekomendacijos dėl galimai kilsiančių rizikų ir galimo nepatikimumo.
„Ne vien tik sprendimas būna baltas ar juodas. Būna ir sprendimai, kurie tiesiog rekomendacijų forma taip pat yra pateikiami vienokiai ir kitokiai kompanijai“, – aiškino A.Mačiulis.
GIP projekto užsakovės bendrovės „Amber Grid“ akcininkės „Epso–G“ generalinis direktorius Rolandas Zukas mano, kad įmonė yra parengusi priemones, kaip apsaugoti strategiškai svarbią informaciją.
„Iš informacijos apsaugos pusės įmonė numačiusi priemones, kurios apsaugo nuo patekimo, autorizuoja darbuotojus, kurie gali pateikti iš rangovo pusės, taip pat yra techninės priemonės, kurios fiksuoja prisijungimus, pasilieka informaciją, kas buvo prisijungęs ir kokios operacijos buvo atliktos, taip kaip ir kitų projektų atveju“, – kalbėjo R.Zukas.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikino, kad „Amber Grid“ suvaldys visas rizikas.
„Kiekvienu atveju, ar tai būtų elektros energetikos, sinchronizacijos projektai, ar dujų projektai, yra visų rizikų valdymo planai, visų lygių, jie yra aktyvuojami pasirašius sutartis ir jie yra įgyvendinami“, – aiškino ministras.
Jis priminė, kad „Alvora“ prieš savaitę baigė dujų jungties tarp Estijos ir Suomijos „Balticconnector“ statybą – Estijoje tai buvo ne mažesnės strateginės svarbos projektas.
„Mes turime patikros mechanizmus, galbūt tokių neturi Estija, bet ten projektas buvo įgyvendintas laiku ir sėkmingai“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
„Mes kalbame apie technines rizikas, sutarčių valdymo rizikas ir visus kitus dalykus. Yra išvada viena, kad visos rizikos yra puikiai suvaldomos ir net jeigu laike kiltų tam tikra grėsmė, joms laiku bus užkertamas kelias. Dėl to aš neturiu nė menkiausios abejonės, dėl to turime puikiai veikiančią sistemą“, – pridūrė energetikos ministras.
Pasak R.Zuko, laiko rezervas tirpsta, įtampos dėl to esama, bet projektas dar nevėluoja. Jo teigimu, kai kurie darbai jau pradėti įgyvendinti – dalis vamzdžių jau yra pagaminta.
NSGK uždarame posėdyje trečiadienį dar kartą domėjosi sprendimais dėl GIPL rangovo konkurso laimėtojo.
„Alvora“ kartu su partnere „Šiaulių dujotiekių statyba“ laimėjo konkursą už beveik 90 mln. eurų statyti strateginį Lietuvai dujotiekį į Lenkiją (GIPL).
