Susisiekimo ministerijos penktadienį išplatintame pranešime rašoma, kad nauja valdyba skiriama pasibaigus senosios kadencijai.
Šiuo metu veikiančios valdybos kadencija baigsis šių metų gruodžio 14 dieną.
Naujai ketverių metų kadencijai nepriklausomais valdybos nariais paskirti žmogiškųjų išteklių specialistas Gediminas Vyšniauskas, verslininkai Valdas Tekorius ir Vygantas Sliesoraitis, aviacijos verslo konsultantas Arijandas Šliupas ir dabartinės „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys Matsas Hansonas.
Valdyboje taip pat dirbs buvęs Seimo narys Virgilijus Poderys ir dabartinis ministro patarėjas Henrikas Surovičius.
Susisiekimo ministerija 15min nurodė, kad kadangi atrankos į valdybą procedūros užtrunka apie 3-4 mėnesius, konkursas buvo paskelbtas rugpjūčio pabaigoje.
Atrankos pokalbiai su kviestinais kandidatais vyko spalio 9 ir 12 dienomis.
Atrinkus valdybos narius, J.Narkevičius kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl duomenų apie jų reputaciją, o paskutinius atsakymus gavo lapkričio 30 dieną.
Paklausus, ar J.Narkevičius nematė reikalo palikti valdybos klausimą naujajam ministrui, ministerija nurodė, kad sprendimas dėl kandidato skyrimo turi būti priimtas per penkias darbo dienas nuo teisėsaugos institucijų atsakymų gavimo dienos.
Valdantieji pasipiktinę
Konservatorius, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma apgailestavo, kad J.Narkevičius neišgirdo raginimų baigiantis kadencijai susilaikyti nuo reikšmingų paskyrimų.
„Bent jau nepriklausomai valdybos nariai turės teisėtus lūkesčius išbūti visą kadenciją, o naujai Vyriausybei bus sudėtinga juos pakeisti. Bus sudėtinga net ministerijos deleguotus žmones pakeisti“, – 15min sakė politikas.
Jis tvirtino nenorintis vertinti konkrečių paskirtų narių, nes nežino detalių apie atranką, bet pabrėžė, kad J.Narkevičiui nepavyks įtikinti visuomenės savo sprendimo reikalingumu.
„Kai tokius sprendimus daro prezidento pasitikėjimo neturintis ministras, tai manau, kad visuomenei nesudarys įspūdžio, jog čia dabar buvo būtina patvirtinti“, – kalbėjo J.Razma.
„Neatmesčiau tikimybės, kad ministras siekė bent vieną kitą valdybos narį patvirtinti tokį, kuriuo jis pats yra suinteresuotas, nes kitaip tikrai galėjo palaukti gruodžio 13 dienos“, – pridūrė jis.
Naująjį susisiekimo ministrą deleguos Laisvės partija, tačiau 15min dar nepavyko susisiekti su partijos vadove Aušrine Armonaite ir gauti jos komentaro.
Kol kas komentarų apie situaciją nepateikė ir Prezidentūra.
Panaršę 15min archyvus matome, kad kai kurie valdybos nariai yra gan spalvingos reputacijos.
Dėl A.Šliupo sprendimo bylinėjasi teismuose
Arijandas Šliupas šiuo metu yra „Lietuvos oro uostų“ valdybos pirmininkas, taip pat priklauso „Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo“ valdybai.
2007–2012 metais vadovavo „Kauno aerouostui“, nuo 2012 metų rugsėjo iki gruodžio keleivių ir orlaivių antžeminio aptarnavimo įmonėje „Litcargus“ buvo komercijos direktorius.
Nuo 2012 iki 2016 metų buvo susisiekimo viceministras. Premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje Susisiekimo ministerijai vadovavo tuomet dar socialdemokratas Rimantas Sinkevičius, kuris dabar laikinai eina ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas.
Šių metų gegužę 15min paskelbė, jog A.Šliupas, dar kai vadovavo Kauno oro uostui, pasirašė valstybei galimai žalingą sutartį dėl valstybinės žemės nuomos su privačia bendrove.
Šį sandorį teismo keliu dabar bando atšaukti ir pastatus nugriauti tie patys „Lietuvos oro uostai“, kurios valdybai A.Šliupas ir vadovauja.
Skelbta, jog 2008 metais tuometis „Kauno aerouostas“ pasirašė žemės nuomos sutartį su Kauno oro uosto pašonėje veikiančio „Hoptrans“ holdingo įmone „Aviacijos paslaugų centras“, labiau žinoma „APCargo“ vardu. Bendrovė skelbia užsiimanti aviacinių krovinių gabenimu, sandėliavimu.
Pats A.Šliupas sako, kad vadovavosi to meto įstatymais, o užimdamas pareigas „Lietuvos oro uostuose“ teisinio ginčo paveikti negali.
Jis anksčiau pats yra dirbęs vienoje iš „Hoptrans“ įmonių, bet nenurodo to savo privačių interesų deklaracijoje.
Atleistas, bet į darbą grąžintas H.Surovičius
Apie Henriką Surovičių informacijos viešojoje erdvėje nedaug.
Iki 2016 metų lapkričio jis ėjo Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus pareigas, bet Vilniaus meras Remigijus Šimašius jį atleido paaiškėjus, jog tame pačiame departamente dirba ir H.Surovičiaus dukra.
Tiesa, vėliau teismai pripažino, kad H.Surovičius buvo atleistas neteisėtai, tačiau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pripažinusi jį supainiojus viešuosius ir privačius interesus dėl to, kad jis nenusišalino nuo sprendimų dukros atžvilgiu.
Jis į pareigas buvo grąžintas 2017 metų liepą, paskui dirbo savivaldybės administracijos vyriausiuoju patarėju, o šių metų gegužę tarnybinio kaitumo būdu perkeltas į susisiekimo ministro patarėjus.
V.Sliesoraitis aiškinosi dėl užimtos žemės prie Neries
Vygantas Sliesoraitis šiuo metu yra viešosios įstaigos „Panovis“ vadovas, priklauso „Vilniaus Perkūno Rotary klubo“, bendrovių „Visi namai“, „AL holdingas“, „Kelių priežiūra“ valdybos narys.
Taip pat yra akcinės įmonės „Giraitės ginkluotės gamykla“ valdybos narys ir jos pirmininkas bei priklauso Šv. Ignaco Lojolos kolegijos valdybai. Anksčiau jis vadovavo bendrovei „Enerstena“, yra buvęs bendrovių „Kelprojektas“, „Žemaitijos pienas“, „Yglė“ ir „Panevėžio statybos trestas“, „Kauno regiono keliai“ valdybų nariu.
V.Sliesoraitis yra ėjęs „Kardiolitos“ direktoriaus, DNB banko regiono vadovo, SEB banko padalinio vadovo pareigas.
V.Sliesoraitis ir jo namas Žvėryne 2016 metais nuskambėjo užtvertos valstybinės žemės skandale. Sostinės valdžia nutarė palei Neries krantinę nutiesti dviračių takus, tačiau apžiūrėjusi pamatė, kad privačių namų savininkai planuojamą takų teritoriją pasisavino – apsiželdino krūmais, pasistatė tvoras ir paleido lakstyti šunis.
Vienas jų – V.Sliesoraitis, nors jis pats naujienų agentūrai BNS tvirtino, kad jo privačiame sklype esanti tvora nėra aptvėrusi valstybinės žemės.
Ar V.Poderys gaus algą?
Kaip energetikos specialistas labiau žinomas Virgilijus Poderys nuo 2016 metų vieną kadenciją dirbo Seime, kur dirbo Ekonomikos ir Europos reikalų komitetuose ir vadovavo Energetikos ir darnios plėtros komisijai.
Jis 15min tvirtino, kad dokumentus į valdybos narių atranką padavė rugpjūčio mėnesį. Iš to galime daryti išvadą, kad tuo metu Seimo nariu dirbdamas V.Poderys dalyvavo nepriklausomų valdybos narių atrankoje.
Vis dėlto eksparlamentarą J.Narkevičius į valdybą paskyrė kaip ministerijos atstovą. V.Poderys sakė su ministru apie paskyrimą nekalbėjęs, o dirbdamas valdyboje neatstovausiantis Susisiekimo ministerijai.
„Valdybos nariai neatstovauja ministerijai. Jie atstovauja visi sau“, – teigė V.Poderys.
„Tarp valdybos narių ir akcininkų, šiuo atveju ministerijos, turi būti bendradarbiavimas, bet sprendimų priėmimo prasme visi valdybos nariai atsako patys“, – pridūrė jis.
Savotiškos V.Poderio paskyrimo aplinkybės kelia klausimą, ar jis būdamas valdybos nariu apskritai gaus darbo užmokestį.
Paprastai būna taip, kad ministerijų deleguojami valstybės valdomų įmonių valdybų nariai būna pačių ministerijų darbuotojai, tad ir gauna algą iš savo darbovietės.
Šiuo atveju V.Poderys nėra Susisiekimo ministerijos darbuotojas, o „Lietuvos geležinkeliai“ nemoka atlyginimo ministerijos deleguotiems valdybos nariams, tuo tarpu nepriklausomiems – moka, 15min patvirtino įmonės atstovas Tomas Digaitis.
Paklausėme Susisiekimo ministerijos, ar V.Poderys gaus atlyginimą už darbą valdyboje, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukėme.
„Valstybės tarnautojai atlygio už veiklą valdyboje negauna“, – 15min nurodė ministerija, tačiau detaliau situacijos nekomentavo.
Atsakymo į šį klausimą nežino ir pats naujai iškeptas valdybos narys.
„Dabar nesu tikras. Kai taip tiesiai paklausėte, teisiškai švariai negaliu atsakyti“, – sakė V.Poderys.
-
Valdžios dovanėlė pandemijos žlugdomam aviacijos verslui – smarkiai padidino mokesčius
-
Teismas išnagrinėjo susisiekimo ministro ir VTEK ginčą
-
Vilius Nikitinas: Padėtas taškas – EBTT skyrė AB „Lietuvos geležinkeliai“ 20 mln. eurų baudą už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi
-
Paskirta nauja „Lietuvos geležinkelių“ valdyba: darbą gavo V.Poderys, A.Šliupas, H.Surovičius
