Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko atlyginimu pasipiktinę ir jį apkarpyti užsimoję Seimo nariai šio klausimo nepamiršo ir viliasi prie jo sugrįžti jau birželį.
Kaip 15min pasakojo šios iniciatyvos autorius, liberalas Kęstutis Glaveckas, šiuo metu laukiama atsakymo iš Europos centrinio banko, ar Lietuvos Seimas gali savo iniciatyva sumažinti centrinio banko valdybos pirmininko algą.
„Kai sulauksime atsakymo, tada ir imsimės to klausimo. Jei negali Seimas reguliuoti savarankiškai – aš manau, kad gali, nors kiti oponentai sako, kad negali – tada bandysime koreguoti atlyginimą nuo kitos kadencijos, kai ateis naujas valdybos pirmininkas. Taip pat darėme ir prieš praėjusią krizę“, – aiškino K.Glaveckas.
Apie savo algų susimažinimą minties net neprisileidžiantiems politikams V.Vasiliausko atlyginimas labiausiai užkliuvo dėl to, kad jis lenkia visų Lietuvos vadovų algas – tiek prezidento, tiek premjero ar Seimo pirmininko.
Lietuvos banko duomenimis, V.Vasiliausko atlyginimas 2020 m. I ketvirtį siekė beveik 11836 eurus „ant popieriaus“ arba 7161 eurą į rankas.
„Niekas neturi tokio išsišokančio atlyginimo. Lietuvos banko valdybos narių atlyginimai yra per 10 tūkst. eurų, kai prezidento alga – 7,5 tūkst. eurų (9680 eurų – 15min pastaba), Seimo pirmininko – 4 tūkst. Tai ką, siūlote visiems sumažinti?“ – paklaustas, ar siūlant tokią iniciatyvą nereikėtų kalbėti apie visuotinį algų susimažinimą, stebėjosi K.Glaveckas.
Niekas neturi tokio išsišokančio atlyginimo, – teigia K.Glaveckas.
Tačiau, ar iš tiesų Lietuvos banko vadovo atlyginimas viešajame sektoriuje pramušęs visas lubas? Kaip atskleidė 15min surinkti duomenys apie atlyginimus viešajame sektoriuje, V.Vasiliausko alga šiuo metu iš tiesų yra didžiausia, bet ne tokia ir išskirtinė. Panašias algas gauna VVĮ vadovai – ypač energetikos srityje. O kai kurie jų 2019 metais uždirbo didesnius atlyginimus.
Nuo ko priklauso Lietuvos banko vadovo alga
- Lietuvos banko įstatyme nustatyta, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimas lygus penkiems piniginio tarpininkavimo įstaigų darbuotojų vidutiniams mėnesiniams darbo užmokesčiams, skelbiamiems Lietuvos statistikos departamento, o jo atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti neatsiskaitytinai kas mėnesį skiriama 15 procentų jo darbo užmokesčio dydžio suma.
Vadovų paieškos ir atrankos ekspertai 15min tvirtino, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko pozicija prilygsta privataus banko vadovo pareigoms, tad ir jo atlyginimą reikėtų lyginti ne su politikų, neturinčių kompetencijos vadovauti tokio kalibro įmonėms, o su panašią patirtį sukaupusių vadovų darbo užmokesčiu. Tiesa, valstybinėje įmonėje jis vis dar mažesnis negu privačioje.
Pernai daugiausia uždirbo „Amber grid“ vadovas
Siekdami išsiaiškinti didžiausius atlyginimus viešajame sektoriuje, iš bendrovių internetinių svetainių surinkome beveik 100 valstybės institucijų, įstaigų ir valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimus 2019 metais ir 2020 metų pirmąjį ketvirtį.
Kaip surinkome didžiausius atlyginimus
- Kaip paaiškėjo, atlikti didžiausių atlyginimų viešajame sektoriuje analizę ne taip ir paprasta, nes bendros apdorotos informacijos nėra – tiek valstybės įstaigos, tiek VVĮ pateikia skirtingus atlyginimus. Vienos įstaigos nurodo tik bazinį atlyginimą prieš mokesčius, kitos prideda ir kintamąją dalį, premijas bei priedus už veiklos rezultatus, o trečios iš viso nenurodo, ką yra pateikę.
- Dažniausiai priedai už rezultatus būna išmokami metų pradžioje arba metų pabaigoje, smarkiai timptelėdami mėnesinį atlygį į viršų. Dėl šios priežasties 2020 m. I ketvirčio atlyginimai dažniausiai yra mažesni negu 2019 metų vidurkis.
- Siekdami atskleisti kuo išsamesnį vaizdą, pateikiame faktinius atlyginimus, į kuriuos įtrauktos ir kintamosios dalys, ir premijos.
- Kai kurios bendrovės nepateikia informacijos apie priedus arba iš viso nenurodo, ar nurodytas bazinis, ar faktinis atlyginimas. Tad tokiais atvejais tai pažymime ir prie atlyginimo.
Ši 15min atlikta analizė atskleidė, kad 2020 m. pirmąjį ketvirtį didžiausią atlyginimą iš tiesų gavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, kurio alga siekė 11,8 tūkst. eurų „ant popieriaus“.
Tiesa, 2019 metais Lietuvos banko valdybos pirmininko, gavusio panašų atlyginimą, alga nebuvo didžiausia. Kaip 15min nurodė LB, valdybos nariams priedai nėra mokami, tuo tarpu tiek „Litgrid“, tiek „Amber grid“ vadovų atlyginimas išaugo dėl metinių premijų ir pernai viršijo V.Vasiliausko algą.
Beje, kai kurie VVĮ vadovai užima ir valdybos pirmininko poziciją už kurią gauna papildomą užmokestį, tad bendras jų gaunamas atlygis gali viršyti ir V.Vasiliausko darbo užmokestį. Visgi kadangi ir generalinio direktoriaus, ir valdybos pirmininko pareigas užimančių profesionalų VVĮ nėra daug, lentelėje pateikiame tik vadovo atlyginimus.
Antroje didžiausių viešojo sektoriaus atlyginimų 2020 metais vietoje atsidūrė „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas, kurio bazinis atlyginimas – 9860 eurų prieš mokesčius.
Tiesa, 2019 metais „Litgrid“ vadovas uždirbo antrą pagal dydį algą viešajame sektoriuje, pralenkdamas net LB valdybos pirmininką – įskaičiavus ir už 2018 metų rezultatus išmokėtą kintamąją dalį, faktinis D.Virbicko atlyginimas siekė 12,5 tūkst. eurų per mėnesį prieš mokesčius, arba 7,5 tūkst. eurų į rankas.
Trečioje sąrašo vietoje pagal gaunamą atlyginimą – prezidentas Gitanas Nausėda, kurio atlyginimas 2020 metų pirmąjį ketvirtį siekė 9680 eurų prieš mokesčius, arba 5856 eurus po mokesčių.
Ketvirtoje – „Ignitis grupės“ generalinio direktoriaus Dariaus Maikštėno alga, siekianti 9588 eurus (nurodoma, kad priedų nebuvo išmokėta).
Tiesa, D.Maikštėnas užima ir „Ignitis grupės“ valdybos pirmininko poziciją, už kurią gauna papildomai 2550 eurų prieš mokesčius mėnesinį darbo užmokestį, tad bendra alga galėtų siekti 12138 eurus neatskaičius mokesčių.
O penketuką užbaigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laikinasis vadovas Vidmantas Paukštė, uždirbantis su priedais 9496 Eur prieš mokesčius.
Šeštoje vietoje atsidūręs „Amber grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius, 2020 metų pirmąjį ketvirtį uždirbęs 9342 eurus. N.Biknius „Amber grid“ vadovu tapo šių metų balandį, o iki tol – nuo 2019 metų spalio, kai įmonės generalinio direktoriaus pareigose pakeitė atsistatydinusį Saulių Bilį, vadovavo laikinai.
2019 metais būtent „Amber grid“ vadovo pozicija buvo brangiausiai apmokama visame viešajame sektoriuje – įskaičiavus ir kintamąją atlyginimo dalį, „Amber grid“ vadovo alga per mėnesį vidutiniškai sudarė 13 890 eurų „ant popieriaus“, arba 8403 eurus į rankas.
Septintoje vietoje – „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška. Šio vadovo 2020 m. I k. atlyginimas nepateiktas, todėl įtraukėme 2019 m. gruodžio 31 d. bazinį atlyginimą, kuris siekė 9,3 tūkst. eurų prieš mokesčius.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus nustatytas mėnesinis atlygis 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 9305 eurai, tačiau vidutinis faktinis generalinio direktoriaus darbo užmokestis, įvertinus metinį paskatinimą, 2019 metais siekė 11550 eurų.
Kodėl didžiausi atlyginimai mokami energetikams
Valdymo koordinavimo centro (VKC), koordinuojančio Lietuvos VVĮ veiklą, vadovas Vidas Danielius 15min komentavo, kad didžiosios valstybės valdomos įmonės, ypač energetikos srities, pagal atlyginimų dydį išsiskiria, nes jos įgyvendina valstybinės reikšmės projektus.
„Tokios įmonės kaip „Litgrid“, „Ignitis grupė“, „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo didelius, ypatingos svarbos bei ypač kompleksiškus projektus. Šios įmonės yra svarbios nacionaliniam saugumui užtikrinti bei teikia kritines paslaugas visos šalies mastu, pavyzdžiui, perduoda ar gamina elektros energiją“, – komentavo V.Danielius.
Tokios įmonės kaip „Litgrid“, „Ignitis grupė“, „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo didelius, ypatingos svarbos projektus ir yra svarbios nacionaliniam saugumui užtikrinti, – sakė V.Danielius.
O vadovų atrankos bendrovės „AIMS Lietuva“ vadovaujantis partneris Šarūnas Dyburis priduria, kad energetikos srities vadovai rinkoje dažnai konkuruoja tarptautiniu mastu.
„Energetikos įmonių vadovų atlyginimai didesni, nes šios bendrovės dirba labai konkurencingame segmente. Dažnai jos dėl geriausių žmonių konkuruoja netgi ne su kitomis Lietuvos (valstybinėmis ir privačiomis) įmonėmis, bet ir su kitomis regiono šalių bendrovėmis. Europos masteliais kalbant, energetikos įmonių atlyginimai yra tikrai vidutiniškai didesni“, – 15min sakė Š.Dyburis.
Atlyginimus išpučia premijos
Pagal atlyginimų dydį į pirmąjį dešimtuką įšoka ir kitų didžiausių valstybės įmonių vadovai.
„Klaipėdos naftos“ generaliniam direktoriui Dariui Šilenskiui nuo 2019 m. lapkričio mėn. mokama 9200 eurų mėnesinė alga, nustatyta bendrovės valdybos.
Devintą vietą užėmė Vilniaus kogeneracinės jėgainės vadovas Saulius Barauskas, kurio 2020 metų pradžios vidutinis atlyginimas publikacijos rengimo metu įmonės interneto svetainėje nebuvo nurodytas, tačiau 2019 m. IV k. jis uždirbo 8915 eurų prieš mokesčius.
Tiesa, jau pasirodžius 15min straipsniui, įmonės atstovai pranešė, kad interneto svetainėje papildė informaciją apie S.Barausko 2020 m. I k. atlyginimą ir jis siekė 7511 eurų.
Dešimtuką užbaigė Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė, uždirbusi 8800 eurų atlyginimą prieš mokesčius.
O į vienuoliktą vietą pateko Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė, gavęs 8438 eurų atlyginimą „ant popieriaus“. V.Kaubrė į šias pareigas buvo paskirtas 2019 metų lapkritį.
Daugelio kitų VVĮ vadovai uždirba gerokai mažiau. Pavyzdžiui, „Baltpool“ generalinis direktorius Andrius Smaliukas 2020 m. pirmąjį ketvirtį gavo 5974 eurų prieš mokesčius atlyginimą, o 2019 metais, įskaičiavus premijas, 7228 eurus. „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas uždirba beveik 6 tūkst. eurų atlyginimą prieš mokesčius.
Komentuodamas, kodėl skiriasi vadovų viešajame sektoriuje uždarbiai, V.Danielius pabrėžė, kad VVĮ vadovo atlyginimą lemia daug skirtingų veiksnių – įmonės veiklos apimtis, darbuotojų skaičius, veiklos kompleksiškumas ir sudėtingumas, veiklos rezultatai, už kuriuos mokama premija arba kintamoji atlygio dalis.
„Kintamasis atlygio dydis gali sudaryti gana reikšmingą viso atlyginimo dalį, todėl vadovų atlyginimai kasmet gali svyruoti ir, priklausomai nuo rezultatų, vienais metais būti didesni, kitais – mažesni“, – aiškino V.Danielius.
Pasak jo, Vyriausybės nustatyta atlygio politika taip pat turi įtakos, nes VVĮ vadovų atlygis yra reguliuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Įstaigų vadovų atlyginimai – 4–5 tūkst. eurų
Politikų ir valstybės įstaigų vadovų atlyginimai kur kas kuklesni negu valstybės valdomų įmonių.
Iš valstybinių įstaigų vadovų po V.Vasiliausko didžiausius atlyginimus 2020 m. I ketvirtį gavo valstybės kontrolierius – 6225 eurus prieš mokesčius ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) pirmininkė Inga Žilienė – 5956 eurus.
Daugiau nei 5 tūkst. eurų popieriuje per mėnesį taip pat gauna premjeras Saulius Skvernelis (5766 eurai), VERT pirmininko pavaduotojai Jonas Makauskas ir Renatas Pocius (5658 eurai), Finansų ministerijos kancleris Giedrius Rimša (5638 eurai), Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Janušienė (5359 eurai), Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis (5330 eurų), užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius (5321 euras), krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė (5068 eurai).
Tiesa, šie atlyginimai gali būti didesni, nes nei įstaigos, nei ministerijos nepateikia informacijos apie priedus ar premijas.
Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio atlyginimas siekia 4541 eurą prieš mokesčius, arba 2747 eurus į rankas, o Seimo nario – 3414 eurų „ant popieriaus“, arba šiek tiek daugiau nei 2 tūkst. į rankas.
Beje, nors valstybės įstaigos privalo pateikti vadovų atlyginimus, kai kurios įstaigos šios informacijos neviešina – pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos agentūra, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Privačiame sektoriuje uždirba daugiau
Valstybinio sektoriaus atlyginimų dydžiai visuomenėje nuolat kelia aistras. Nors šį kartą Seimo nariai užsirūstino dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko darbo užmokesčio, anksčiau kalbėta, kad per didelius atlyginimus gauna ir VVĮ įmonių vadovai.
Pagrindinis argumentas – kad šie vadovai, skirtingai nei privačiame sektoriuje, kur privalo naviguoti įmonę aršios konkurencijos sąlygomis, dažnai ateina vadovauti monopolines pozicijas užimančiai bendrovei.
VVĮ vadovų atlyginimai šiuo metu yra žymiai mažesni nei palyginamų rinkos įmonių ir sudaro tik apie 40–60 procentų rinkos vidurkio, – teigia V.Danielius.
Tuo tarpu vadovų paieškos ekspertai prieštarauja, kad viešajame sektoriuje tik kelių vadovų atlyginimai panašūs į privačių įmonių mokamus atlyginimus, o daugumos – vis dar mažesni negu privačiame, todėl persivilioti profesionalus iš privačių įmonių nėra paprasta.
V.Danielius pateikia skaičiavimus, kad VVĮ vadovų atlyginimai šiuo metu yra žymiai mažesni nei palyginamų rinkos įmonių ir sudaro tik apie 40–60 procentų rinkos vidurkio.
„Pastebime, kad kuo VVĮ didesnė, tuo skirtumas nuo rinkoje mokamų atlyginimų yra didesnis. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dalis valstybės valdomų įmonių patenka tarp visos šalies mastu didžiausių įmonių – pavyzdžiui, „Ignitis grupė“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ atsiduria tarp 10 vertingiausių įmonių Lietuvoje. Analizuojant šių įmonių vadovų atlygius juos reikėtų lyginti su didžiausiomis Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis“, – mano V.Danielius.
Pasak jo, su iššūkiais dėl konkurencingo vadovų atlygio VVĮ sektoriuje dažnai susiduria ir kitos šalys – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apžvalgose dažnai minima, kad šalyse narėse VVĮ vadovų atlyginimai gana dažnai yra žemesni nei rinkos vidurkiai.
„Mūsų turimais duomenimis, Skandinavijos šalių VVĮ vadovų atlyginimai taip pat šiek tiek atsilieka nuo rinkos vidurkių, tačiau skirtumai nėra tokie dideli kaip Lietuvoje“, – teigė V.Danielius.
Mažesnius atlyginimus valstybiniame sektoriuje mini ir vadovų atrankos ekspertai. Personalo atrankos kompanijos „Alliance for recruitment“ partneris Andrius Francas 15min pateikė pavyzdį – panašios į „Litgrid“ įmonės, turinčios daugiau nei 300 darbuotojų ir 2019 metais uždirbusios 19 mln. eurų grynojo pelno, vadovas privačioje įmonėje gautų 8–10 tūkst. į rankas.
Priminsime, kad „Litgrid“ vadovas uždirba apie 6 tūkst. eurų į rankas. Tiesa, su priedais jo atlyginimas gali siekti apie 7,5 tūkst. eurų per mėnesį, tad skirtumas nėra toks didelis.
Kaip priduria A.Francas, V.Vasiliausko alga taip pat neprilygsta privačių bankų vadovų atlyginimams. „Lietuvos banko vadovo atlyginimas tikrai mažesnis. Jeigu tokį žmogų norėtume rasti tarp šiuo metu veikiančių komercinių bankų vadovų, tai tikrai nė vieno jų neįpirktų Lietuvos valstybė“, – pridūrė A.Francas.
Jam pritaria ir darbuotojų paieškos bendrovės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius, nurodęs, kad Lietuvoje veikiančių banko vadovų baziniai atlyginimai galėtų siekti 15–20 tūkst. eurų popieriuje, plius įvairios premijos. Tiesa, „Litgrid“ vadovo algą su kintamąja dalimi K.Blaževičius vertina kaip konkurencingą atlyginimą.
Visgi atsižvelgdami, kad dažniausiai valstybiniame sektoriuje atlyginimai mažesni, darbuotojų paieškos ekspertai vieningai sutaria – surasti profesionalų vadovą, kuris ateitų į valstybinį sektorių, žymiai sudėtingiau. Ir ne tik dėl mažesnių algų – VVĮ vadovams tenka atlaikyti ir politinį spaudimą.
Valstybiniame sektoriuje daug politikų ausų išlindę – kiekviena partija bando dalyvauti veikloje, – kodėl aukščiausio lygio vadovai nenoriai renkasi viešąjį sektorių aiškino A.Francas
„Valstybiniame sektoriuje daug politikų ausų išlindę – kiekviena partija bando dalyvauti veikloje. Niekada nežinai, kur kokie interesai išlįs, su kuo teks susidurti, nes visi nori daryti darbą kuo profesionaliau ir kad niekas netrukdytų“, – teigė A.Francas, apibendrinantis, kad darbą valstybiniame sektoriuje vadovai renkasi ne dėl pinigų, bet norėdami prisidėti prie teigiamų pokyčių.
Ar LB vadovas uždirba per daug, ar prezidentas per mažai?
Vadovų paieškos ekspertų nuomone, diskusija, kad Lietuvos banko vadovo atlyginimas per didelis, nes viršija prezidento ir premjero algą, vyksta ne nuo to galo. K.Blaževičius pabrėžė, kad privačiame sektoriuje daugybė vidurinės grandies vadovų gauna didesnę algą nei prezidentas.
„Mano nuomone, prezidento alga juokinga – nereikėtų lyginti ir nereikėtų nuleisti kitų valstybinių įstaigų ir įmonių atlyginimų pagal premjero ar prezidento algas, kurios yra mažos. Kartais jos tokios mažos dėl visuomenės nuostatų. Jeigu teigiama, kad prezidento alga turėtų būti aukščiausia iš visų algų, reikėtų ją pakelti, nes ji per maža. Jei nemanome, kad ji per maža, tai nereikėtų jos lyginti su kitais atlyginimais, nes tai skirtingi dalykai“, – mano K.Blaževičius.
Mano nuomone, prezidento alga juokinga – nereikėtų lyginti ir nereikėtų nuleisti kitų valstybinių įstaigų ir įmonių atlyginimų pagal premjero ar prezidento algas, kurios yra mažos, – mano K.Blaževičius.
Kad valstybinių įmonių ar Lietuvos banko vadovas turėtų uždirbti mažiau negu prezidentas, nesutinka ir A.Francas. Jo nuomone, prezidento atlyginimą galima vertinti politikų atlyginimų kontekste, o ne vadybos srities profesionalų.
„Politikų atlyginimus reikia lyginti su politikų, o vadovų su vadovais, nes prezidentas neis dirbti į Lietuvos banko vadovo poziciją. Be to, prezidento kitoks statusas – jo gyvenimas aprūpintas, jis turi apsaugą, papildomus biudžetus savo kanceliarijai, todėl nereikia absoliutinti, kad prezidentas Dievas ir niekas negali uždirbti daugiau. Yra tikrai daug žmonių, kurie uždirba daugiau nei prezidentas nevalstybiniame sektoriuje“, – įsitikinęs vadovų paieškos ekspertas.
Politikų atlyginimus reikia lyginti su politikų, o vadovų su vadovais, nes prezidentas neis dirbti į Lietuvos banko vadovo poziciją, – įsitikinęs A.Francas.
Darbo rinkos specialistai taip pat tikina nesuvokiantys raginimo atlyginimą sumažinti tik vienam viešojo sektoriaus vadovui. „Tokiu atveju reikia peržiūrėti visų įstaigų atlyginimus ir proporcingai sumažinti, o ne karpyti vieno asmens sąskaita“, – stebisi A.Francas.
O K.Blaževičius atkreipė dėmesį, kad po tokio poelgio privačiame sektoriuje vadovas gali tiesiog išeiti iš darbo. „Šiuo atveju niekas apie tai nekalba. O jei išeis V.Vasiliauskas, tai ką tada darytume?“ – svarstė K.Blaževičius.
LB vadovo alga viena mažiausių ES
Tačiau K.Glaveckas su tokia nuomone nesutinka – pasak jo, VVĮ generaliniai direktoriai siekia pelno, o Lietuvos banko valdybos pirmininkas įeina į elitinį pagrindinių sprendimų priėmėjų ratą, todėl jo alga neturėtų išsiskirti.
„Lietuvos banko valdybos pirmininkas turėtų su jais lygiuotis, o ne valstybės valdomų bendrovių vadovais, kurie vadovauja įmonėms, turinčioms dideles apyvartas, uždirbančioms daug pelno. Man nei pavydas, nei kas nors, bet tokia LB vadovo atlyginimo korekcija galima“, – mano politikas.
Man nei pavydas, nei kas nors, bet tokia LB vadovo atlyginimo korekcija galima, – savo iniciatyvą komentuoja K.Glaveckas.
Savo pasiūlymą jis grindžia tuo, kad prasidėjus 2008 metų krizei LB valdybos pirmininko alga padidėjo nuo 19 tūkst. litų (5,5 tūkst. eurų) iki 13 tūkst. eurų su priedu – daugiau nei 40 tūkst. litų.
„VVĮ yra pelno siekiančios, jei gerai dirba ir daug uždirba, tie atlyginimai proporcingi. LB indėlis į biudžetą – 12 mln. eurų gryno pelno likutis valdant 6 mlrd. eurų kapitalą. O valstybės valdomos įmonės įneša ne 12 mln. eurų per metus, o milijardą ar pusę milijardo kartu su sumokėtais mokesčiais. VVĮ visiškai kita orientacija nei LB, kurio tikslas palaikyti kainų stabilumą“, – lygino K.Glaveckas.
Tiesa, 2017 metais „Bloomberg“ paskelbė, kad Lietuvos banko vadovo V.Vasiliausko atlyginimas yra mažiausias tarp visų Europos šalių centrinių bankų vadovų.
VVĮ valdo visų mūsų turtą
Grįžtant prie atlyginimų viešajame sektoriuje Š.Dyburis apibendrina, kad pritraukti į šias pozicijas talentingus vadovus labai svarbu, ypač į VVĮ, kurios dažnai valdo didelį mūsų visų turtą.
„Nuo to priklauso ir visos valstybės gerovė – juk tos įmonės sumoka didelę dalį mokesčių, dividendais papildo biudžetą. Be to, reikia nepamiršti ir sąžiningumo bei objektyvumo poreikio – šios įmonės valdo išties didelį mūsų visų turtą ir turime siekti jų darbuotojams sudaryti tokias sąlygas, kad niekam iš jų net nekiltų noro piktnaudžiauti savo pareigomis“, – apibendrina Š.Dyburis.
Tad didžiausių, pelningai dirbančių ir sėkmingai rinkoje konkuruojančių valstybės įmonių vadovų atlyginimai neturėtų kelti nuostabos. Tiesa, su viena esmine sąlyga – jei jos iš tiesų tapę tarptautinio lygmens organizacijomis, o ne, kaip buvo įprasta anksčiau, valdžioje esančių politikų giminių ir draugų prieglobsčiu.