„Kodėl nepabandžius paprašyti kelionės į Maljorką už 100 eurų“, – svarsto P.Vėgėlė, liepą pristatęs pardavimo platformą rvlhub.com. Ji veikia taip: kiekvienas žmogus, ieškantis tam tikro produkto, parašo savo pageidavimą. Tarkime, kad nori išmanaus telefono su geru fotoaparatu, ir tam norėtų skirti 500 eurų. Tuomet įmonės, norinčios parduoti savo produktą, siunčia žmogui pasiūlymus, ir jis gali pasirinkti geriausią.
Vyro teigimu, tai yra kas kita nei kainų palyginimo portalai, kurie atvaizduoja to paties produkto kainas iš skirtingų parduotuvių vienoje vietoje.
„RVLhub.com grąžina pirkimo galią žmonėms. Bet keičiame pirkimo įpročius. Realios kompanijos sėdi ir laukia užklausų iš pirkėjų dėl produktų ar paslaugų. Gaudamos užklausą, jos žino, kad pirkėjas rinksis tarp 2-5 pasiūlymų, todėl, norėdamos laimėti pirkėją, turi pateikti geriausią pasiūlymą ir būti išradingomis“, – tikino P.Vėgėlė.
Šveicarijoje supratau, kaip viskas brangu, kad didelės kompanijos vis labiau turtėja, ir turėtų būti geresnis būdas išleisti mūsų taip sunkiai uždirbtus pinigus, – svarsto jaunasis verslininkas.
Tiesa, bent jau kol kas jo platformoje sandorių nėra įvykę. Vyras paaiškina priežastį – platforma yra labai nauja, todėl ir dar neišpopuliarėjusi.
Kol kas pinigų neuždirbs
P.Vėgėlė pasakojo, kad gyvenimo pradžia Danijoje buvo sunki. Po dviejų metų koledže jis penkerius metus dirbo „McDonald's“ restorane, ir tik tuomet įstojo į Kopenhagos verslo mokyklą, kuri, vyro teigimu, pakeitė jo gyvenimą.
„Nuo tada visąlaik galvojau dirbti banke, pabaigus studijas. Bet per mainus Šveicarijoje supratau, kaip viskas brangu, kad didelės kompanijos vis labiau turtėja, ir turėtų būti geresnis būdas išleisti mūsų taip sunkiai uždirbtus pinigus“, – būtent tada ir gimė mintis kurti tokią platformą, kuri idealiu atveju padėtų sumažinti prekių kainas.
„Nusprendžiau tai daryti visu etatu“, – atviravo P.Vėgėlė. Tiesa, bent jau kol kas jo projektas yra nemokamas tiek pirkėjams, tiek pardavėjams. Tačiau ateityje vyras vis tik tikisi uždirbti, apmokestindamas kompanijas tam tikru procentu nuo sandorio.
„Kol kas pajamų mes negeneruojame, kadangi tik pradėjome. Šiuo metu platforma visiems yra nemokama. Tai darome dėl greitesnio augimo, kol kas galime palaikyti jį iš savų pinigų. Norime, kad tai būtų prieinama visiems, nes matome tai kaip ateities būdą apsipirkti internetu, neatliekant paieškos. Žinome, kad tai užtruks daug laiko, nes keičiame žmonių apsipirkimo įpročius“, – tikino vyras.
Ateityje, tikisi jis, kompanija neš pelną – prekes pardavinėjančios įmonės bus apmokestintos 1-2 proc. nuo sandorio vertės. O kol kas idėjos autoriams teks suktis kitaip.
„Idėja gimė dėl noro pakeisti esamą situaciją rinkoje, tačiau suprantama, kad, atiduodamas visą savo laiką ir energiją, turiu iš kažko pragyventi. Mano verslo partneris turi darbą visu etatu, todėl pajėgiame išlaikyti platformą. O aš kol kas turiu santaupų ir pajamų iš šeimos, bet, prireikus, galiu dirbti puse etato“, – pasakojo P.Vėgėlė.
Kol kas platformoje yra užsiregistravusios 22 įmonės ir 88 pirkėjai.
Tikisi pasiimti pinigus iš reklamos
P.Vėgėlė tikisi, kad ilgainiui įmonės, užuot skyrusios didžiules sumas reklamai ir rinkodarai, daugiau pinigų atiduos vartotojams – kitaip tariant, pasiūlys nuolaidas vietoje reklamos.
„Kainų burbulas po euro įvedimo yra ir Lietuvoje. Mes sakome: tegul kompanijos varžosi dėl mūsų sunkiai uždirbtų pinigų. Aš žinau pinigų vertę, žinau, kaip sunku juos uždirbti“, – tikino vyras.
Jo manymu, įmonės, turėdamos kovoti dėl kiekvieno pirkėjo, elgsis kūrybiškiau – galbūt ne visada pasiūlys nuolaidą, bet pasiūlys nemokamą priedą prie pirkinio ir pan.
„Įmonės vietoje to, kad skirtų pinigų reklamai, gali dalį biudžeto skirti kainų sumažinimui. (…) Jeigu bus pakankamai žmonių, kurie prašys produktų už tam tikras kainas, atsiras ir kompanijų, kurios pasiūlys produktą už tas kainas. Čia klientas turi šansą pasakyti, kiek jis nori mokėti, o ne gauti jau fiksuotą kainą. Tai kodėl nepabandžius paprašyti kelionės į Maljorką už 100 eurų? Vienos kompanijos atsisakys, bet bus ir tokių, kurios pasiūlys tokį produktą. Galbūt tik marketinginiais tikslais, bandydamos laimėti lojalų ateities klientą“, – svarstė vyras, vis pabrėžęs, kad pirmiausia jam tai yra ne verslas, o idėja, kaip keisti pirkimo įpročius ir priversti kompanijas pasistengti dėl vartotojų piniginių.
