Pagal naująją tvarką, Registrų centras, gavęs prašymą registruoti pavadinimą, dėl kiekvieno iš jų turi konsultuotis su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK).
„Mes tikrai mylime savo kalbą, dėl to mes dar esame Lietuvoje ir dirbame Lietuvoje. Stengiamės į Lietuvą grąžinti pinigų ir pabendrauti su studentais, bet šis sprendimas yra pats didžiausias absurdas,“ – sako S.Dailidė.
Pasiūlymų VLKK neteikia
VLKK Kalbos konsultacijų grupės vyresniosios specialistės Aurelijos Dvylytės teigimu, pirmąją dieną po nuostatų pakeitimų įsigaliojimų (gegužės 2 d.) VLKK pastebėjo apie 30 nelietuviškų bendrovių pavadinimų. Esą dažnai pasitaikantys nelietuviški pavadinimai yra su galūnėmis „x“ – pavyzdžiui, „Advix“, „Inix“, taip pat pavadinimai su nelietuviškais žodžiais, „trade“, „Baltic“, business“, „invest“, „strategic“.
Paklausta, kaip VLKK siūlytų pakeisti minėtus pavadinimus lietuvių kalba, pašnekovė sakė, kad VLKK tokių pasiūlymų neteikia – esą jei pavadinimas neatitinka bendrinės lietuvių kalbos normų, nurodomi tik teisės aktai, kuriuose kalbama, kad pavadinimas netaisyklingas.
Pasak jos, Civilinio kodekso (CK) nuostata, kad įmonių pavadinimai turi atitikti lietuvių bendrinės kalbos normas, galioja dar nuo 2001 m.
„Pagrindiniai teisės aktai, kurie reglamentuoja įmonių pavadinimus, nesikeitė, tiesiog registravimo tvarka buvo tokia, kad iki 2004 m. patikrą atlikdavo Patentų biuras, o nuo 2004 m. tvarka pakeista ir niekas patikros neatliko“, – sako pašnekovė ir priduria, kad nuo tada pats steigėjas buvo atsakingas už pavadinimo taisyklingumą ir nuo tada jų buvo priregistruota visokiausių.
VLKK atstovės nuomone, į užsienį produkciją eksportuojantiems verslininkams lietuviški pavadinimai greičiausiai neturėtų būti kliūtimi.
„Lietuvoje yra daug įmonių su lietuviškais pavadinimais ir jos puikiausiai bendrauja, prekiauja užsienyje, čia daugiau požiūrio dalykas. Mes lengvai įsimename užsienietiškus pavadinimus, jeigu prekės mums patinka, matyt, rinka analogiškai veikia ir kitur“, – sako A. Dvylytė.
Pagaliai į ratus
Vis dėlto, verslininkai mano, kad įsigaliojus naujiesiems pakeitimams verslininkams į užsienio rinkas įeiti bus gerokai sunkiau.
„Produktas visada yra svarbiausias, bet pavadinimas yra produkto dalis, tai nėra atskiras nuo produkto dalykas. Pavadinimas ir kiti komponentai sudaro produkto visumą. Jei produktas tobulas, pavadinimas irgi bus gerai apgalvotas“, – sako S. Dailidė. Jei jis dabar mėgintų Lietuvoje steigti bendrovę „Pixelmator“, jam tokio pavadinimo registruoti nebūtų leista. Taip pat dabar steigti įmonių negalėtų ir „GetJar“, „Litexpo“ ir dar nemaža dalis bendrovių.
Pagal naujuosius pakeitimus, išimtis pavadinimui yra taikoma tik tuo atveju, jei įmonė yra susijusi su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija.
S. Dailidė neslepia, kad jei reikėtų bendrovę steigti dabar, jis mėgintų apeiti įstatymus – registruoti bendrovę užsienyje ar kitais įmanomais būdais.
„Mes tikrai mylime savo kalbą, dėl to mes dar esame Lietuvoje ir dirbame Lietuvoje. Stengiamės į Lietuvą grąžinti pinigų ir pabendrauti su studentais, bet šis sprendimas yra pats didžiausias absurdas“, – sakė S.Dailidė.
Pašnekovas tikino suprantantis, kad Lietuvoje yra labai gražių žodžių ir galima sugalvoti gražių lietuviškų pavadinimų, tačiau ne visais atvejais jie tinka – pagal naujuosius pakeitimus labai stipriai apribojamas tų gražių pavadinimų ar žodžių pasirinkimas.
Prašys nutarimą panaikinti
„Kas pasakė, kad kalbininkai pritars jūsų sugalvotam pavadinimui? Mielas būsimas verslininke, galvok pavadinimą iš naujo, vėl iš naujo ir vėl iš naujo...“ – rašo M.Busilas.
Pasak Ūkio viceministro Mariaus Busilo, dabar galiojanti tvarka ne tik apsunkins verslininkų darbą tarptautinėse rinkose, tačiau ir įmonių steigimą. Esą dabar įmonę Lietuvoje įsteigti galima per vieną dieną, o įsigaliojus pakeitimams tai taps neįmanoma.
„Pirmiausia dėl to, kad kalbininkai spręsti dėl įmonės pavadinimo gali visas 6 val. (nepamirškit, kad darbo dienos trukmė – 8 val.), antra – kas pasakė, kad kalbininkai pritars jūsų sugalvotam pavadinimui? Mielas būsimas verslininke, galvok pavadinimą iš naujo, vėl iš naujo ir vėl iš naujo...“ – penktadienį išplatintame komentare rašė M.Busilas.
Jo teigimu, bėda ta, kad dabar Lietuvoje veikia per 200 tūkst. juridinių asmenų pavadinimų, todėl sugalvoti norimą lietuvišką pavadinimą gali būti ne taip paprasta.
Šią savaitę Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė kreipėsi į Vyriausybę prašydama pripažinti netekusiu galios buvusios Vyriausybės priimtą nutarimą, pagal kurį įmonių pavadinimai turėtų būti derinami su kalbininkais, rašoma ministerijos pranešime.
