Šio lietuviško prekės ženklo reklamą išvysite Prancūzijos gatvėse ir per televiziją. O štai kitu lietuvišku prekės ženklu pažymėtų produktų nesunkiai įsigysite visuose didžiuosiuose prekybos centruose Vakarų Europoje. Tuo metu trečiąjį lietuvišką prekės ženklą savu laiko net ir latviai bei estai.
Ar atspėjote, kas yra šie trys prekės ženklai? „Vinted“, „Viči“ ir „Maxima“, kuriuos galima pavadinti didžiausiomis pastarųjų dešimtmečių sėkmės istorijomis. Būtent šie prekės ženklai sugebėjo tapti atpažįstamais ir už Lietuvą kelis kartus didesnėse šalyse.
Tyrimų, kurie lietuviški prekės ženklai geriausiai įsitvirtinę skirtingose šalyse, nėra. Dėl šios priežasties 15min apklausė daugiau nei 15 Lietuvos ambasadų įvairiose šalyse ir išskyrė žinomiausius lietuviškus prekės ženklus nuo Prancūzijos, Vokietijos ir JAV iki Ukrainos, Baltarusijos ir kitų šalių.
Beje, Lietuvos diplomatai pabrėžė, kad statistika apie Lietuvos įmonių parduotus prekių skaičius užsienyje nerenkama, todėl mūsų pašnekovai rėmėsi savo ekspertine nuomone ir pastebėjimais.
Prancūzijoje lietuvišką vienaragį žino visi
Viena ryškiausių pastarųjų metų sėkmės istorijų – Lietuvoje gimusi dėvėtų rūbų dalijimosi platforma „Vinted“, išaugusi iki pirmojo lietuviško vienaragio. Didžiausia ir svarbiausia „Vinted“ rinka – Prancūzija, kur „Vinted“ vardas gal net labiau žinomas negu Lietuvos. Tai įmonė, apie kurią rašo nacionalinė žiniasklaida, kurios reklamos sukasi televizijoje ir kurią interneto forumuose vienas kitam rekomenduoja prancūzai.
„Prancūzijoje „Vinted“ yra žinomas prekės ženklas, nes daug jo reklamos matoma per televiziją, metro stotelėse. Tačiau prancūzai nežino, kad ši idėja kilo Lietuvoje“, – 15min pasakojo Lietuvos ambasados Prancūzijoje ekonomikos ir komercijos patarėja Daiva Kirkilaitė-Chetcuti.
„Vinted“ dėmesio sulaukė net iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono. 2019 metų gegužę Paryžiuje vykusios technologijų konferencijos „VivaTech“ metu E.Macronas ant scenos diskutavo su keliais žinomų startuolių vadovais, tarp kurių buvo ir „Vinted“ generalinis direktorius Thomas Plantenga. „Vinted“ vadovą į renginį asmeniškai pakvietė E.Macrono padėjėjai.
Prancūzams ekologija ir rūpinimasis aplinka nėra tušti žodžiai. Šalyje, kuri viena pirmųjų Europoje uždraudė plastikinius maišelius prekybos centruose, labai populiarios ir dėvėtų rūbų platformos internete. Tad „Vinted“ Prancūzijoje atsidūrė laiku ir vietoje. Kaip skelbia prancūzų žiniasklaida, vien šioje rinkoje „Vinted“ turi beveik 10 mln. vartotojų.
Beje, 12-oje šalių veikiančią „Vinted“ tarp žinomiausių lietuviškų prekės ženklų galima priskirti ir Vokietijoje. Tiesa, šioje rinkoje „Vinted“ žinoma „Kleiderkreisel“ vardu.
„Populiariausias lietuviškas prekės ženklas Vokietijoje yra „Vinted“, kuris čia žinomas „Kleiderkreisel“ pavadinimu. Tai daugiausiai vartotojų Vokietijoje turinti nešiotų rūbų pardavimo platforma. Jos populiarumą neabejotinai lemia ir vokiečių noras gyventi tvariai, ekologiškai ir tausoti resursus. Populiarumą lėmė ir įmonės nuoseklus darbas Vokietijos rinkoje, padalinio Berlyne įsteigimas“, – 15min sakė Lietuvos ambasados Vokietijoje komercijos atašė Šarūnė Šablevičienė.
O grįžtant prie Prancūzijos, nors pagal žinomumą „Vinted“ nukonkuruoja visus lietuviškus prekės ženklus, D.Kirkilaitė-Chetcuti vardija ir daugiau Prancūzijoje parduodamų lietuviškų prekių.
„Prekybos tinkluose parduodama „Viči“ produkcija, tačiau jos žinomumas mažas. Manau, kad gerai sekasi „Narbuto baldams“, nors žinomumo plačiosiose masėse taip pat nėra. Šilumos katilus Prancūzijoje parduoda „Enerstena“, kurios vieno katilo kaina – apie pusę milijono eurų, o „Montepro“ renovuoja 100 parduotuvių per metus vienam batų tinklui Prancūzijoje. Neseniai į rinką įėjo „SipSip“ beržų sula, kuri parduodama ekologinių produktų parduotuvėse“, – vardijo komercijos patarėja.
Baltijos šalyse – ir tarp mylimiausių
Užuot bandžiusios į svečios šalies rinką įeiti su nuosavais prekės ženklais, Lietuvos įmonės dažniausiai renkasi lengvesnį kelią – užsakomąją gamybą užsienio klientams.
O lietuviškiems prekių ženklams geriausiai sekasi geografiškai artimiausiose šalyse – Latvijoje, Estijoje, taip pat Ukrainoje, Baltarusijoje, Lenkijoje. Būtent ten, kur lietuviški produktai ir paslaugos vertinami nuo seno.
Latviją ir Estiją lietuviškas verslas jau prilygina namų rinkoms, tad visai nestebina, kad būtent šiose šalyse lietuviški prekės ženklai sugebėjo pasiekti daugiausiai. Jie ne tik sėkmingai konkuruoja su vietinėmis įmonėmis, bet ir išsiveržia į lyderius.
Pavyzdžiui, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ Baltijos šalyse yra ne tik vienas didžiausių, bet ir vienas mėgstamiausių prekės ženklų. Rinkos tyrimo įmonės „Kantar Emor“ sudarytame mėgstamiausių prekės ženklų Estijoje sąraše 2019 metais „Maxima“ užėmė ketvirtąją vietą. O Baltijos šalių mylimiausių prekės ženklų tyrime, skelbiamame tinklalapyje Balticbrand.eu, „Maxima“ atsiduria devintoje vietoje Estijoje ir net trečioje vietoje Latvijoje.
„Maxima“ yra didžiausias privatus darbdavys ir antras pagal apyvartos apimtis prekybos tinklas Estijoje (po „Coop“), todėl būtų keista, jei nebūtų žinomas“, – 15min komentavo ambasadorius Estijoje Giedrius Apuokas.
Jis priduria, kad tarp plačiai žinomų lietuviškų prekės ženklų Estijoje atsiduria ir sūris „Džiugas“, „Gintaro baldai“, mineralinis vanduo „Vytautas“.
O Lietuvos ambasados Latvijoje ambasadoriaus patarėjas Tomas Grabauskas papildo, kad ir Latvijoje „Maxima“ yra vienas žinomiausių prekės ženklų.
„Maxima“ turi maždaug apie ketvirtadalį mažmeninės prekybos rinkos Latvijoje (panašiai kaip „Rimi“). Kaip rodo apklausos duomenys, „Maxima“ labiausiai vertinama dėl patrauklių kainų, o „Rimi“ atveju daugiau akcentuojama kokybė“, – pastebi T.Grabauskas.
Tiesa, „Maximos“ prekės ženklo populiarumui neigiamos įtakos turėjo 2013 metų Zolitūdės tragedija, kai įgriuvus parduotuvės stogui žuvo 54 žmonės, o 35 buvo sužeisti. Visgi tragedijai grimztant į praeitį, latvių prielankumas lietuviškam prekybos tinklui ir vėl sugrįžo.
„Neigiamas fonas laikui bėgant mažėja, o tam turėjo įtakos išmokų nukentėjusiems skyrimas, „Maximos“ reklaminė kampanija ir pan.“, – priduria T.Grabauskas.
Tarp kitų populiarių lietuviškų prekių ženklų Latvijoje ekspertas mini ir „Eurovaistinę“ (Latvijoje vadinasi „Euroaptieka“), „Džiugą“, „Čili picą“ ir „Kesko Senukai“.
Labiausiai paplitęs – „Viči“
Jei reikėtų išrinkti labiausiai paplitusį lietuvišką prekės ženklą Europoje, kurį minėjo dauguma 15min kalbintų komercijos atašė užsienyje, juo neabejotinai taptų „Viči“ prekės ženklas, žymintis žuvies produktus.
Šį ženklą pamatysi užsukęs į didelį prekybos tinklą daugumoje šalių – nuo Prancūzijos ir Ispanijos iki Švedijos, Rusijos ar Lenkijos. Tiesa, plačiajai vartotojų masei šis ženklas žinomas ne visur.
„Viči“ prekės ženklą sukūrusios „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis tvirtino, kad įmonė yra antra pagal dydį surimio produktų gamintoja pasaulyje ir viena žuvies ir jūros gėrybių rinkos lyderių Europoje. Grupės produkcija tiekiama į daugiau nei 70 pasaulio ir visas ES rinkas.
„Manau, kad Austrijoje geriausiai įsitvirtinęs ir matomas lietuviškas prekės ženklas yra „Viči“, nes šia produkcija yra prekiaujama didžiuosiuose prekybos tinkluose. Visgi daugiausiai į Austriją iš Lietuvos eksportuojama baldų, pakuočių, medienos gaminių, tačiau ši produkcija dažniausiai yra parduodama su nelietuviškais prekių ženklais“, – 15min paaiškino Lietuvos ambasados Austrijoje ministras patarėjas Donatas Aškinis.
„Viči“, kaip ryškiausiai matomą lietuvišką prekės ženklą, minėjo ir mūsų pašnekovai Ispanijoje bei Italijoje.
Italijos ambasados atstovai 15min tvirtino, kad Italija yra viena iš didžiausių Europos rinkų, todėl Lietuvos gamintojams nėra paprasta tapti atpažįstamais prekės ženklais visoje Italijoje. Kalbėti galima nebent apie lietuviškų prekės ženklų matomumą atskiruose Italijos regionuose.
„Lietuviškų prekių kategorijoje ryškiausiai matomas yra „Viči“ prekės ženklas, ypač Šiaurės Italijos regionuose. „Vičiūnų grupė“ turi platų siūlomų prekių asortimentą, darbo užsienio rinkose strategiją ir patirtį, ir akivaizdu, kad tai duoda savo rezultatus“, – mano ambasados atstovai.
Svarbiausių lietuviškų prekių ženklų, sutinkamų Italijos rinkoje, trejetuką užbaigia kai kuriuose Šiaurės Italijos regionuose matomas „Švyturys-Utenos alus“ ir neseniai rinkoje pasirodęs „Rinkuškių alus“. Tuo metu kalbant apie paslaugų eksportą, Italijos keliuose gerai matomi transporto bendrovių sunkvežimiai – labiausiai „Girteka“, „Transimeksa“ ir „Vlantana“.
Švedijoje tarp dažniausiai matomų lietuviškų prekės ženklų ambasados atstovai minėjo „Viči“, taip pat „Narbuto baldus“, „Švyturys-Utenos alus“.
Š.Matijošaitis priduria, kad viena stipriausių „Viči“ rinkų – Vokietija.
„2010 metais čia įsteigę savo pardavimų ir platinimo įmonę ir per šį laiką sugebėję nukonkuruoti vokiečius, prancūzus ir kitus žaidėjus, šiuo metu užimame per 60 proc. šalies surimio rinkos. Tuo tarpu „Viči“ surimio gaminiai aliejuje Vokietijoje užima kone 100 proc. rinkos, esame visuose didžiausiuose prekybos tinkluose“, – sakė Š.Matijošaitis.
Rytuose – nuo maisto produktų iki baldų gamintojų
Pasak Š.Matijošaičio, „Viči“ puikiai žinomas ir daugelyje Rytų rinkų – Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane, Baltarusijoje. Išties, 15min kalbinti Lietuvos ambasadų šiose šalyse specialistai dažniausiai minėjo du lietuviškus prekės ženklus – „Viči“ ir „Džiugas“.
Komercijos atašė Rusijoje Gintaras Binkauskas mano, kad Rusijoje šiuo metu populiariausias ir atpažįstamas yra „Viči“, nes beveik kiekviename prekybos tinkle yra gaminių su šiuo prekės ženklu.
„O iš ne prekybinių, ko gero, būtų „Žalgiris“ – krepšinio klubo prekinis ženklas lieka populiarus, nes klubas dalyvauja „Eurolygoje“, žaidžia su CSKA ir „Chimki“, nuolat yra minimas populiarios Rusijoje Mač TV eteryje“, – pridūrė G.Binkauskas.
Komercijos atašė Ukrainoje Sergejus Tichomirovas kaip geriausiai šioje rinkoje žinomą lietuvišką prekės ženklą išskyrė sūrį „Džiugas“.
„Kietųjų sūrių kategorija nėra labai prisotinta, todėl Ukrainoje yra poreikis šiam produktui. Ukrainiečiai labai mėgsta „Džiugą“ dėl jo sodraus skonio ir gausiai naudoja norėdami pagardinti makaronus ar salotas. „Džiugas“ matomas visuose pagrindiniuose Ukrainos prekybos tinkluose, kaip „Novus“, ATB ir „Silpo“, – komentavo S.Tichomirovas.
Š.Matijošaitis pridūrė, kad ir „Viči“ neblogai įsitvirtinęs Ukrainoje. „Štai Ukrainoje su surimio gaminiais užimame 23 proc. rinkos. O jei būdami, tarkim, Kijeve, restorane užsisakysite tuno kepsnį, sušių ar gyozos, tikėtina, kad tai bus būtent „Viči“ produktas“, – tvirtina Š.Matijošaitis.
O komercijos atašė Baltarusijoje Julijus Glebovas prie žinomiausių lietuviškų prekės ženklų Baltarusijoje, visų pirma, priskyrė Vakarų medienos grupę.
„Nors tai yra investuotojas į medienos pramonę, Baltarusijoje pastatęs dvi gamyklas ir iš esmės eksportuojantis jos gaminius (t. y. prekių su šiuo prekės ženklu nenusipirksi), tačiau vietos žmonėms šis vardas asocijuojasi su stabilumu, duoto žodžio laikymusi, vakarietiška verslo kultūra ir pagarba savo darbuotojams“, – mano J.Glebovas.
Kalbant apie plataus vartojimo prekes, jis išskyrė „Džiugą“ ir „Viči“.
„Reikėtų pasidžiaugti, jog „Džiugo“ yra pakankamai išvystytas pardavimų tinklas – jis yra matomas parduotuvių lentynose, turi savo klientą. Apskritai lietuviški sūriai yra mėgstami Baltarusijoje. Parduotuvių lentynose taip pat gerai matoma „Viči“ prekės ženklo produkcija. Įvairios šio ženklo prekės, ko gero, pakankamai sėkmingai konkuruoja su analogiškais vietos gaminiais“, – pasakojo J.Glebovas.
Įdomu, kad prie žinomiausių lietuviškų prekės ženklų komercijos atašė Baltarusijoje priskyrė ir „Akropolį“.
„Kai kuriais atvejais šių prekybos ir pramogų centrų pavadinimas yra tapęs bendrinės kalbos žodžiu, besiasocijuojančiu su apsipirkimu Lietuvoje“, – pastebi J.Glebovas.
Lenkijoje – „Eurovaistinė“
Lietuvos ambasados Lenkijoje patarėja Vita Naujokaitytė 15min pasakojo, kad individualiems vartotojams labiausiai girdėtas lietuviškas prekės ženklas turėtų „Euroapotheca“, priklausanti „Eurovaistinei”. Dar žinomesnis yra „Stokrotka“, kurią įsigijusi „Maxima“, tačiau tai lenkų sukurtas ir išpopuliarintas prekės ženklas.
„Plačiam vartotojų ratui, matyt, žinomiausi būtų maisto prekių ženklai – sūris „Džiugas“, „Vytauto“ mineralinis vanduo, „Stumbro“ gaminiai, „Viči“ silkės ir krabų lazdelės ir pan. Iš esmės labiausiai yra žinomos tos prekės, kurios turi savo platintojus arba atstovus, dirbančius Lenkijoje“, – komentavo V.Naujokaitytė.
Š.Matijošaitis papildė, kad „Viči“ pagaliau pasiekė proveržį Lenkijoje – praėjusiais metais „Viči“ surimio gaminių pardavimai čia augo 50 proc. ir šiuo metu užima per 60 proc. visos Lenkijos rinkos.
Lenkijoje aktyviai ir sėkmingai savo veiklą vysto lietuviškos transporto ir energetikos įmonės, bet jos jau labiau žinomos tų sektorių atstovams, o ne plačiam vartotojų ratui.
Nuo „Ecodent“ Jungtinėje Karalystėje iki „Gurmans“ Airijoje
Lietuvos komercijos atašė Didžiojoje Britanijoje Mantas Zamzickas 15min teigė, kad, jo asmenine nuomone, labiausiai šioje rinkoje įsitvirtinęs prekės ženklas yra BIOK prekės ženklas „Ecodenta“, kurį galima rasti tokiuose didžiuosiuose tinkluose kaip „Holland and Barrett“ ir „Boots“.
O komercijos atašė Suomijoje Audrius Masiulionis šioje rinkoje pastebi vežėjus „Olex“ ir „Kautra“, vežiojančius beveik visus Azijos turistus ne tik Suomijoje, bet ir Skandinavijoje.
„Helsinkio centre nuolat galima pamatyti autobusus su šiais užrašais“, – pastebi Suomijoje gyvenantis ekspertas.
Maisto parduotuvių lentynose A.Masiulionis mato „Auga“ pievagrybius. „Manau, kad labai didelę rinkos dalį turi ne tik Suomijoje, bet ir Švedijoje. „Rinkuškių alaus“ galima rasti parduotuvėse. Ir kas džiugu, kad tai yra premium klasės alus ir gana brangus“, – vardijo pašnekovas.
Jis taip pat džiaugėsi, kad „Ignitis“ sėkmingai pardavinėja LNG dujas – jau turi 10 proc. Suomijos rinkos ir konkuruoja su „Gazprom“.
Tuo metu Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas pasakojo, kad Airijoje gyvena didelė lietuvių bendruomenė, apie 80 tūkst. žmonių, tad daug įvairių lietuviškų gaminių parduodama nedidelėse lietuviškose, lenkiškose ar kitose vadinamose „etninėse“ parduotuvėse. O didžiuosiuose Airijos prekybos centruose lietuviškų gaminių nėra daug.
„Kaip sėkmės istoriją galima būtų įvardinti „Gurmans“. Ši įmonė jau daug metų sėkmingai prekiauja Airijoje arbata ir kava, turi parduotuvę prestižiniame prekybos centre Dubline „Steven‘s Green Shopping Center“, – pasakojo ambasadorius.
Kaip dar vieną dėmesio vertą sėkmės istoriją jis įvardijo ir lietuvišką kepyklą „Dublin Duona“, kurią prieš dešimtmetį Dubline įsteigė lietuviai. Jų kepama daugiau kaip 20 rūšių lietuviška duona sėkmingai parduodama ne tik „etninėse“ parduotuvėse, bet ir įžengė į didžiuosius prekybos centrus.
„Tikimės, kad netolimoje ateityje būtent lietuviška duona taps žinomiausiu lietuvišku produktu Airijoje“, – prognozuoja E.Meilūnas.
JAV įsitvirtinę lietuviški ledai
Įdomu, bet tarp JAV įsitvirtinusių lietuviškų prekės ženklų pašnekovai neišskyrė nė vieno iš jau paminėtųjų.
„Mano nuomone, iš maisto pramonės prekės ženklų žinomi yra „Dadu“ ledai, jau apie 20 metų turintys savo pirkėją. Šį produktą tikrai žino Rytų europiečių apgyvendintose valstijose. Ta prasme, šis ženklas tuose regionuose yra žinomas ir amerikiečių vartotojams“, – su 15min mintimis dalijosi Lietuvos žemės ūkio ir komercijos atašė JAV Vaidotas Ašmonas.
Šiuos ledus JAV platinančios įmonės „B&I Overseas Trading Inc.“ komercijos direktorė Gabrielė Norkūnaitė papildė, kad „Dadu“ ledų galima įsigyti 36 valstijose. Ir nors „Dadu“ ledų galima įsigyti daugumoje etninių parduotuvėlių, jais prekiaujama ir didesniuose prekybos tinkluose, kaip „WholeFoods“, „Jon’s Supermarkets“, „Super King Markets“ ir daugelyje kitų.
Tuo metu „Auga group“ įmonė savo gaminius platina per dar žinomesnius prekybos tinklus. „AUGA group“ ekologinių produktų vystymo ir komercijos vadovas Laurynas Miškinis 15min informavo, kad „Auga group“ produkcijos galima rasti „Costco“ prekybos tinkle JAV ir Kanadoje. Japonijoje lietuviška įmonė bendradarbiauja su didžiausiu mažmenininku „Aeon“.
Kaip tapti sėkmingam užsienio rinkose
Kodėl vieniems lietuviškiems prekės ženklams pavyko įsitvirtinti užsienio rinkose, o kitiems ne?
„Viči“ prekės ženklą sukūrusios „Vičiūnų grupės“ vadovas Š.Matijošaitis mano, kad viena iš sėkmingos plėtros užsienyje recepto sudedamųjų dalių – darbas ne tik iš Lietuvos, bet ir tikslinių rinkų.
„Šiuo metu dviejose dešimtyse Europos šalių turime savo pardavimo ir platinimo įmones, kuriose dirba vietos rinkodaros, pardavimų, logistikos, produktų bei kiti profesionalai. „Vičiūnams“ tai leidžia veikti kaip vidaus žaidėjui“, – mano Š.Matijošaitis.
Siekiant įsitvirtinti svarbu ir investuoti į produkto pristatymą užsienio rinkoje. Kaip pasakojo G.Norkūnaitė, „Dadu“ pavyko įsitvirtinti JAV, nes įmonė darė daug degustacijų, prezentacijų, investavo į reklamą, skyrė paramą ir net renginiuose nemokamai dalijo ledus.
Tuo metu „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vadovė Rasa Uždavinytė papildo, kad investuoti į prekės ženklo žinomumą galima ir dalyvaujant tarptautinėse parodose, nominuojant nuosavo prekės ženklo produktus įvairiems pasauliniams apdovanojimams, o juos gavus – tai panaudojant kaip konkurencinį pranašumą tolesnėje komunikacijoje.
Ji priduria, kad įmonės sėkmę einant į užsienio rinkas su nuosavu prekės ženklu lemia keli faktoriai.
„Visų pirma, įmonės vysto savo prekės ženklus strategiškai, į juos investuoja, atsižvelgia į rinkos tendencijas ir vertina juos kaip savo intelektinį turtą, kurį reikia apsaugoti. Taip pat atsižvelgia į konkrečios rinkos tendencijas ir jas pritaiko“, – mano ekspertė.
R.Uždavinytė apibendrina, kad norint, kad prekės ženklas būtų žinomas užsienyje, nebūtina, kad jis būtų atpažįstamas gatvėje.
„Svarbu būti užsitarnavus savo tikslinės auditorijos dėmesį konkrečiame sektoriuje, svarbu pažinti, kaip mąsto vokietis ar prancūzas ir kokia žinutė šiam klientui yra patraukli“, – į užsienio rinkas žengiančioms įmonėms pataria pašnekovė.
