Užteks rašytinio pasižadėjimo deklaruoti gyvenamąją vietą
Šiuo metu užsienietis, prašydamas leidimo gyventi Lietuvoje, privalo iš anksto turėti gyvenamąją vietą ir pateikti tos patalpos savininko ilgalaikį (iki kelerių metų) sutikimą, kuris patvirtintų, jog užsienietis patalpoje galės deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
Praktikoje šis reikalavimas keldavo nemažai papildomų problemų dažnai dar į Lietuvą fiziškai net neatvykusiems užsieniečiams, bandantiems rasti gyvenamąją vietą per nuotolį. Reikalavimas nuolat skatino ieškoti alternatyvių situacijos sprendimo būtų tiek pačius užsieniečius, tiek darbdavius.
Nuo kovo 1 dienos šio reikalavimo nelieka. Pagal naują reguliavimą pirminėje stadijoje pakaks užsieniečio rašytinio pasižadėjimo tinkamai deklaruoti savo gyvenamąją vietą per 1 mėnesį nuo leidimo gyventi Lietuvoje atsiėmimo dienos.
Darbas nuotoliniu būdu – be leidimo dirbti
Anksčiau net ir tokiais atvejais, kai užsieniečiai Lietuvos įmonėje buvo įdarbinami nuotoliniam darbui, jiems reikėjo kreiptis dėl leidimo dirbti Lietuvoje išdavimo – tik jį gavus buvo galima pradėti dirbti.
Nuo šiol šis formalus reikalavimas panaikinamas. Lietuvos įmonėse įdarbinamiems užsieniečiams leidimas dirbti nebus reikalingas, jei užsieniečiai visą darbo laiką ketina dirbti nuotoliniu būdu ne iš Lietuvos. Šis pakeitimas ypač aktualus įmonių vadovams užsieniečiams, kurie vadovauja įmonėms fiziškai nebūdami Lietuvoje.
Procesas turėtų tapti efektyvesnis
Įsigaliojus pakeitimams, aukštos kvalifikacijos darbuotojai galės pradėti dirbti iš karto pateikus prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, t. y. panaikinamas reikalavimas, kad jie gali pradėti dirbti tik gavę leidimo laikinai gyventi kortelę. Analogiška tvarka galios ir darbuotojams, perkeliamiems dirbti iš vienos grupės įmonės į kitą.
Supaprastinami reikalavimai
Technologijų ir kitų reikšmingų naujovių diegimu užsiimančių įmonių-startuolių kūrėjai, pritraukę bent 30 000 EUR investiciją, galės paprastai pratęsti leidimus gyventi dar dvejiems metams – pirmasis leidimas išduodamas metų laikotarpiui.
Taip pat nuo kovo mėnesio startuolį bus galima steigti jau po leidimo gyventi Lietuvoje gavimo. Tam suteikiamas 120 dienų terminas, skaičiuojant nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos. Įsteigus įmonę, per 7 dienas nuo įmonės įregistravimo reikės informuoti Migracijos departamentą. To nepadarius ir praėjus 120 dienų laikotarpiui, šiuo pagrindu išduotas leidimas gyventi galėtų būti panaikinamas.
Anksčiau investuotojai, prieš kreipdamiesi dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, jau turėjo būti faktiškai įsteigę įmones ir investicija jau turėjo būti atlikta.
Užimtumo tarnyba atsisakys priimti sprendimą dėl užsieniečio atitikties darbo rinkos poreikiams, jeigu bus nustatyta, kad darbdavys per pastarąjį pusmetį bent 3 mėnesius nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų nors už vieną įdarbintą užsienietį. Plečiamas ir sąrašas atvejų, kada darbdavio prašymu nebus išduodami leidimai dirbti ir/ar gyventi Lietuvoje.
Iki pakeitimų toks pagrindas buvo tik vienas – anksčiau fiksuotas nelegalus darbas. Nuo šiol tokiu pažeidimu taip pat bus laikomas ir nedeklaruotas darbas, kai nėra apskaitomi darbuotojų dirbti viršvalandžiai, darbas švenčių, poilsio dienomis ar naktį, išskyrus kai tai numatyta pagal grafiką.
Pas naują darbdavį – per mėnesį
Jei užsieniečio prašymu Migracijos departamentas nuspręs leisti pakeisti darbdavį, šis privalės būti įdarbintas naujoje darbovietėje ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tokio sprendimo dienos. Tiesa, reikalavimas dirbti tik pas vieną darbdavį pagal vieną darbo funkciją taikomas ne visiems – procedūra netaikoma Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos piliečiams.
Naujuoju reglamentavimu numatomas ir leidimo laikinai gyventi atsiėmimo terminas. Leidimas bus panaikintas jo neatsiėmus per 6 mėnesius nuo sprendimo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje priėmimo dienos. Anksčiau tokio termino, per kiek laiko reiktų atsiimti išduotą dokumentą, nebuvo.
Jei studentas turi kitos ES valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, jis gali atvykti į Lietuvą pagal mainų programą, pavyzdžiui, Erasmus, gyventi bei dirbti (iki 20 valandų per savaitę) Lietuvoje su tos šalies išduotu dokumentu, tačiau ne ilgiau kaip 360 dienų.
E-rezidento statusas
Iki 2021 metų pradžios el. parašą Lietuvoje galėjo gauti tik užsienietis, jau turintis leidimą laikinai gyventi arba teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimą (ES piliečių atveju).
Nuo metų pradžios užsieniečiai gali gauti Lietuvos e. rezidento statusą ir lietuvišką el. parašą net ir neturėdami leidimo gyventi. E. rezidento statuso atsiradimas suteikia galimybę užsieniečiams elektroniniu būdu steigti įmones, atidaryti sąskaitas banke, deklaruoti mokesčius ir naudotis kitomis administracinėmis bei nuotoliniu (elektroniniu) būdu teikiamomis paslaugomis.
Pirminiai prašymai gauti e. rezidento statusą teikiami per bendrąją MIGIRIS sistemą. Po to užsienietis turi atvykti ir pateikti biometrinius duomenis iš anksto rezervuotu laiku. Nenustačius aplinkybių, jog užsieniečio atvykimas į Šengeno erdvę yra apribotas, per 10 darbo dienų jam suteikiamas Lietuvos e.rezidento statusas ir 3 metų laikotarpiui išduodama e. atpažinties priemonė.
