Nors bene geriausiai visuomenėje žinoma apie ne mažiau nei du vaikus auginantiems tėvams priklausančius mamadienius ar tėvadienius, tačiau tai nėra viskas, kuo gali pasinaudoti vaikų turintys darbuotojai.
Darbo kodekse įtvirtintos teisės dirbantiems tėvams tam tikromis aplinkybėmis leisti dirbti ne visą darbo laiką, užtikrinti lankstų darbo modelį ir pan. Dar daugiau šių naujovių įsigalioja nuo pirmadienio, rugpjūčio 1 dienos.
„Norime, kad šeimos politikos priemonių visuma palengvintų kiekvienos dirbančios ir vaikus auginančios šeimos gyvenimą. Mažus vaikus auginantys darbuotojai galės prašyti lankstesnių darbo sąlygų, mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, įgys teisę į mamadienį ir tėvadienį“, – anksčiau teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Tad, kokios šiuo metu Lietuvoje dirbantiems tėvams siūlomos visos poilsio ir lankstesnio darbo sąlygų galimybė?
Mamadienis ir tėvadienis dabar jau priklauso ir auginantiems vieną vaiką
Seimui priėmus Darbo kodekso pakeitimus, nuo rugpjūčio 1 dienos, pirmadienio, mamos ir tėčiai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų, gali gauti mamadienį ar tėvadienį kartą per tris mėnesius. O tai reiškia, kad vieną vaiką auginantys tėvai per metus galės gauti 4 laisvadienius.
Tėvai, auginantys 2 ir daugiau vaikų iki 12 metų, vieną papildomą laisvadienį gali gauti kiekvieną mėnesį.
2 papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų.
Tėvai, auginantys 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas jų ar abu turi negalią, galės pasiimti 2 laisvas dienas per mėnesį (iki šiol buvo 1 d.) ir už tai gaus darbo užmokestį.
Socialinės apsaugos ministerija savo puslapyje nurodo, kad šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Pavyzdžiui, jei darbuotojui priklauso 1 papildoma poilsio diena, jis gali susitrumpinti darbo laiką 2 valandomis per savaitę. Taigi, mama ar tėvas gali kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną dirbti 2 valandomis trumpiau.
Jeigu darbuotojui priklauso 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį, jis gali prašyti sutrumpinti darbo laiką 4 valandomis per savaitę. Vadinasi, kiekvieną penktadienį ar kitą savaitės dieną mama ar tėtis gali dirbti 4 valandomis trumpiau.
Jei darbuotojas dirba ilgesnėmis nei 8 valandų pamainomis, šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tokius pokyčius vertino pozityviai.
„Prieš tai galiojęs reglamentavimas, kai galėjai mamadienį ar tėvadienį turėti tik auginant du vaikus ar daugiau, diskriminavo tėvus, kurie turi vieną vaiką. Jei mes kalbame apie tai, kad ta diena skiriama vaiko reikalams, nebuvo suprantama, kodėl nukenčia tos šeimos, kurios turi vieną vaiką“, – 15min sakė I.Ruginienė.
Paklausus, ar darbdaviai visada linkę suteikti tokius laisvadienius tėvams, I.Ruginienė sakė, kad yra visokių situacijų.
„Yra darboviečių, kur net klausimas nekyla, tik vienintelis reikalavimas yra suderinti tą dieną, kad nebūtų taip, jog šiandien sugalvojau, kad rytoj noriu mamadienio. Dažniausiai darbovietėse yra tam tikra mamadienio suteikimo tvarka, sudaromas grafikas“, – aiškino profsąjungų atstovė.
Tiesa, jos teigimu, yra darbdavių, kurie nenoriai suteikia laisvadienius tėvams arba net klausinėja to per darbo pokalbį.
„Kai kurie darbdaviai paklausia per darbo pokalbį, kokio amžiaus vaikų turi būsimas darbuotojas, kas iš esmės yra diskriminacinis veiksmas. To daryti kategoriškai negalima. Pagal tai darbdavys suskaičiuoja, ar jam apsimoka tokį darbuotoją priimti ar ne“, – nurodė I.Ruginienė.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sakė, kad laisvadienių suteikimo tėvams klausimą reikėtų palikti įtvirtinti įmonių kolektyvinėse sutartyse.
Kai kurie darbdaviai paklausia per darbo pokalbį, kokio amžiaus vaikų turi būsimas darbuotojas, kas iš esmės yra diskriminacinis veiksmas.
Pasak D.Arlausko, įmonės ir pačios savo nuožiūra trumpina darbo dieną arba savaitę, formuoja tam tikrus socialinius paketus ir tam Darbo kodekso pakeitimų nereikia.
„Iš esmės šitas pakeitimas dėl mamadienių ir tėvadienių ya tiems, kurie to nedaro. Jeigu kalbėtume apie jas, nemanau, kad čia bus kataklizmų ar kažkas bus blogai. Jei suformavome požiūrį, kad turime padėti šeimoms, kuriančioms bendrą gėrį, manau, kad dalis verslo tai supranta“, – sakė D.Arlauskas.
Jis teigė, kad Lietuvos darbdavių konfederacija yra atlikusi analizę, kiek vidutiniškai Lietuvos žmonės dirba per metus, ir padarė išvadą, jog pagal šį rodiklį mūsų šalis Europos Sąjungoje yra per vidurį.
„Labai įdomu, kad tokios šalys kaip Portugalija ar Ispanija dirba daugiau nei Lietuva, nors visi galvoja, kad ten vyksta pastovi siesta. Dirbame nei per daug, nei per mažai, tad turime dabar apsispręsti, ar dirbsime daugiau, ar mažiau“, – nurodė darbdavių atstovas.
Laisvas pusdienis rugsėjo 1-ąją
Jau kurį laiką galioja dar viena galimybė gauti poilsio laiko tėvams. Dalis tėvų, kurie neturi teisės į aukščiau aprašytus mamadienius ar tėvadienius, gali pasinaudoti laisvu pusdieniu pirmąją mokslo metų dieną.
Auginant vaiką iki 14 metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, tėvams suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Laisvą pusdienį gali pasiimti abu tėvai.
Ne visas darbo laikas
Dar viena naujovė nuo rugpjūčio pradžios – dirbti ne visą darbo laiką galės darbuotojai, auginantys vaikus iki 8 m. Iki šiol tai galiojo tik auginantiems vaikus iki 3 metų.
Nuotolinis darbas
Nuo pirmadienio darbdavys privalės užtikrinti, kad tėvai galėtų dirbti lanksčiau.
Jei darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi, krūtimi maitinanti darbuotoja ar darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų, ar vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Tai leisti privaloma ir tada, kai darbuotojas pateikia prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti prižiūrėti šeimos narį ar kartu su juo gyvenantį asmenį.
Šie darbuotojai gali dirbti jų pageidaujamu darbo laiko režimu.
Nemokamas laisvas laikas šeimos poreikiams
Paskutinė naujovė nuo rugpjūčio 1 dienos – jei darbuotojo prašymas susijęs su skubiomis šeimyninėmis priežastimis, pavyzdžiui, liga ar nelaimingu atsitikimu, darbdavys privalo suteikti nemokamą laisvą laiką tokiam darbuotojui.
Šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų.
Ilgesnės atostogos vienišiems tėvams
Jau anksčiau Darbo kodekse įtvirtinta, kad darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, priklauso ilgesnės, 25 darbo dienų atostogos (30, jei dirbama 6 dienas per savaitę).
Pirmenybė išeiti kasmetinių atostogų
Nėščios darbuotojos arba darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, taip pat darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, turi pirmenybę išeiti kasmetinių atostogų.
Taip pat tai galioja darbuotojams, auginantiems du ir daugiau vaikų.
