Tai numatantį geros valios memorandumą ketvirtadienį pasirašė bendrovių „Maxima LT“, „Palink“, „Rimi Lietuva“, „Norfos mažmena“, „Prisma LT“, „Aljansas aibė“, Lietuvos kooperatyvų sąjungos vadovai.
„Pagrindinis pokytis yra tas, kad nuo rugsėjo 2 dienos pirkdami alkoholį parduotuvėse, turėsite pateikti asmens amžių nurodantį dokumentą. Tai turės padaryti visi pirkėjai, visi perkantys alkoholį“, – spaudos konferencijoje sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
„Tikrai manau, kad šita iniciatyva bus geras būdas žmonėms pagalvoti, ar tikrai jiems visą laiką reikalingas tas alaus butelis, vyno butelis ar dar kuris alkoholio produktas“, – sakė iniciatyvą palaikantis sveikatos apsaugos ministras Juras Požela.
Pasak jo, Lietuvoje nemažėjant alkoholio suvartojimui, prekybininkų iniciatyva yra sveikintina.
„Šiuo veiksmu siekiame trijų pagrindinių dalykų: visų pirma, maksimaliai sumažinti galimybę nepilnamečiams įsigyti alkoholinius gėrimus, apsaugoti ir eliminuoti mūsų kasininkų, mūsų darbuotojų žmogiškąjį faktorių, įvertinant pirkėjo amžių ir, be abejo, keisti visuomenės, mūsų pirkėjų sąmoningumą, prisiimti tą atsakomybę už save ir už kitus“, – kalbėjo LPĮA vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.
Prekybininkai kvies palaikyti iniciatyvą ir viešojo maitinimo įstaigas – barus, kavines, naktinius klubus.
„Tikime, kad tas sektorius taip pat palaikys ir prisijungs prie šios iniciatyvos ir taps realia pokyčių dalimi“, – sakė L.Vilimas.
„Maximos LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris sako, kad prieš keletą metų tinklo vykdyta tokia pat iniciatyva nepasiteisino, nes „žingsnis buvo skubotas“, nebuvo tinkamai informuota visuomenė, nepavyko suburti bendraminčių.
Ž.Valkeris neslėpė, jog tikisi alkoholio pardavimo kritimo 10–15 procentų.
„Bus tikrai kritimas, nereikia nieko slėpti – kiek nukris, pamatysime, kaip visuomenė priims, kaip priims kiti bendraminčiai, kaip mes visi palaikysime. Manau, kad jei 10–15 procentų kris, tai bus tikrai neblogai“, – sakė „Maxima LT“ vadovas.
Ministras J.Požela sakė sveikinantis ir siekį reikalauti dokumentų iš visų rūkalų pirkėjų, tačiau L.Vilimas tikino, kad kol kas tokios idėjos nesvarstomos, nes „visuomenėje nėra tokio didelio nepasitenkinimo“ dėl nepilnamečių rūkymo, kaip dėl alkoholio vartojimo.
Lietuvos regionuose ir mažesniuose miesteliuose, kur alkoholio vartojimo problema yra opiausia, veikiančio Lietuvos kooperatyvų sąjungos „Koops“ tinklo vadovas Raimondas Koreiva sakė nesitikintis, jog permainos bus įgyvendintos lengvai.
„Bus visur nesusipratimų, bet nemanau, kad tai būtų didelė kliūtis, nes paprasčiausiai kito kelio nėra“, – sakė jis.
Prie akcijos kol kas neprisijungė „Lidl“ – L.Vilimas sako, kad ką tik į Lietuvos rinką įžengęs prekybos tinklas svarstys tai padaryti vėliau.
Pasak jo, asmens dokumentų iš visų, taip pat ir pilnamečių alkoholio pirkėjų šiuo metu reikalaujama JAV, Skandinavijos šalyse, kai kuriose kitose valstybėse.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais vienas šalies gyventojas vidutiniškai suvartojo 14,2 litro gryno alkoholio. Bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ pristatė kitą tyrimą, kuriame įvertinti papildomi šešėlinio alkoholio pardavimai, emigrantų išvežamas alkoholis, užsienio turistų suvartojimas ir logistikos įmonių darbuotojų išvežimas: jame alkoholio suvartojimo rodiklis vienam Lietuvos gyventojui nukrito iki 13,14 litro.
