Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomikos eksperčių, dirbančių Lietuvos mokslo tarybos finansuojamoje ekonomikos mokslinių tyrimų programoje „Lietuvos ekonomikos ilgalaikio konkurencingumo iššūkiai“, dr. Jūratės Pridotkienės ir dr. Daivos Laskienės atlikta Lietuvos eksporto analizė nurodo silpnąsias šios srities grandis.
„Nemaža Lietuvos eksporto dalis (skaičiuojant tiek lietuviškos kilmės, tiek reeksporto prekes) tenka Rusijos rinkai. Silpstanti jos ekonomika nemenkai paveiktų Lietuvos ekonomiką“, – teigia D. Laskienė.
Nors Rusija ir Ukraina yra didžiausios lietuviškos kilmės eksporto rinkos rytuose, 2013-aisiais daugiausia lietuviškų prekių eksportuota į Europos Sąjungos šalis, o Rusija ir Ukraina užima 8-ąją ir 9-ąją vietas dešimtuke. Kita vertus, Rusija yra pagrindinė reeksporto partnerė – jis viršija lietuviškų prekių eksportą daugiau kaip 5 kartus.
Stambiausią reeksportuojamų prekių į Rusiją grupę sudaro mašinos, mechaniniai įrenginiai (18,9 proc. viso reeksporto), transporto priemonės (išskyrus geležinkelio) (9,5 proc.), daržovės (8 proc.), vaisiai ir riešutai (7,4 proc.), elektros mašinos ir įrenginiai (7,3 proc.). Bendrai šios prekių grupės sudaro daugiau kaip 50 proc. reeksportuojamų prekių į Rusiją.
„Rusijos rinkos suvaržymai didžiausią poveikį turi (ir, veikiausiai, turės) prekybos įmonėms, o ne Lietuvos gamintojams“, – mano KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė J. Pridotkienė.
Ekonomikos ekspertė teigia, jog politinės suirutės Ukrainoje padariniai ypač aiškiai atsispindi apžvelgus lietuviškos kilmės prekių eksporto pokyčius paskutiniais praėjusių metų mėnesiais ir šių metų pradžioje. Nuo praėjusiųjų metų Lietuvos gamintojai nebesiplečia nei Ukrainos, nei Rusijos rinkoje. „Tam neabejotinai turėjo įtakos Rusijos veiksmai: pieno produktų eksporto ribojimas ir, be abejo, neramumai Ukrainoje“, – teigia ekonomikos ekspertė.
Eksportas į Rusiją ir Ukrainą mažės
Rytų rinkos patrauklumo mažėjimą eksportuotojams lemia ne tik politiniai neramumai ir prekybos sankcijos, bet ir krentantis rublio kursas. „Jei rytų rinkų valiutos kursas dar kris, jos taps nepatrauklios dėl mažėjančio pelningumo, kurį sąlygoja rublio silpnėjimas kitų valiutų atžvilgiu bei besitraukiančioje ekonomikoje susilpnėjusi vartotojų perkamoji galia“, – situaciją komentuoja J. Pridotkienė.
KTU mokslininkių atlikta rinkos analizė parodė, kad Lietuvos eksporto rinka neatspari kitų šalių ekonomikos svyravimams. „Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvos eksporto diferenciacija pagal rinkas yra vidutinė (ir šiek tiek mažesnė nei Latvijos ir Estijos). Vadinasi, Lietuvos eksportas pagal šalis nėra gerai išskaidytas ir pavienių šalių paklausos svyravimai gali turėti nemenką poveikį jo apimtims“, – sako KTU docentė D. Laskienė.
Mokslininkės nuomone, nemaža Lietuvos eksporto koncentracija Rusijos rinkoje, turint omenyje visą Lietuvos eksportą, ne tik lietuviškos kilmės išvežamas prekes, gali turėti nemenką poveikį Lietuvos ekonomikai. „Silpstanti Rusijos ekonomika galėtų paveikti ir Lietuvos ekonomiką“, – teigia D. Laskienė.
Būdas apsiginti nuo ekonominio šoko padarinių
Tam, kad įvairūs ekonominiai šokai turėtų mažesnį poveikį eksportui, ekspertės siūlo įvairinti eksportuojamą produkciją pagal prekes ir rinkas. „Norint sumažinti kitų šalių paklausos ir pasiūlos svyravimų įtaką Lietuvos eksportui, reikia ne tik ieškoti naujų eksporto rinkų, bet ir plėtoti ryšius jau esamose rinkose, taip didinant išvežamos produkcijos pasiskirstymo tolygumą tarp eksporto partnerių“, – teigia D. Laskienė.
Vertindamos 2013-ųjų metų eksportą ekspertės pastebi, jog lietuviškų prekių eksportas į pagrindines rinkas sumažėjo, tačiau atsirado kitų tendencijų – smarkiai padidėjo lietuviškų gaminių eksportas į Lenkiją bei pastebimas eksporto augimas į Švediją ir Estiją. Be to, labai padidėjo reeksporto mastai – ypač į Švediją, Jungtinę Karalystę ir Nyderlandus. „Ypač džiugina lietuviškų prekių eksporto didėjimas į Lenkiją, – sako J. Pridotkienė, – eksportuojame daugiau mineralinių produktų, pieno ir jo produktų, plastikų ir jų dirbinių, medienos ir jos dirbinių.“
