Valstybinė įmonė „Oro navigacija“ nuo spalio 6 dienos planavo įvesti naują sugriežtintą tvarką, pagal kurią oro balionai galėtų kilti tik iš patvirtintų ir suderintų starto vietų esant nustatytai vėjo krypčiai. Taip pat jiems būtų draudžiama kirsti tupiančių orlaivių trajektoriją. Šiuo metu galiojantis leistinas vienos oro balionų grupės dydis mažėtų nuo 14 iki 7.
VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Saulius Batavičius 15min sakė, kad karšto oro balionai esantys orlaivių tūpimo zonoje yra kliūtis, su kuria susidūrus galėtų įvykti avarija.
Tiesa, Lietuvoje rimtų karšto oro balionų ir orlaivių incidentų fiksuota nėra. Tačiau matomas augantis įvykių, kuomet oro balionai sutrikdė įprastas saugias skrydžių operacijas, skaičius.
2020 m. užregistruotas vienas toks įvykis, 2021 – 10, šiais metais – 4.
Draudimai sukėlė pasipiktinimą ne tik tarp oreivystės mėgėjų – pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose ėmė plisti raginimas pasirašyti peticiją prieš tokius valstybinės įmonės užmojus.
Į tai sureagavo ir „Oro navigacija“ - atsižvelgusi į visų suinteresuotų pusių argumentus penktadienį įmonė paskelbė, kad naujos skrydžių karšto oro balionais tvarkos šalies aerodromų skrydžių valdymo zonose įsigaliojimas stabdomas ir bus ieškoma kompromisinių sprendimų.
„Įsiklausę į oreivių, visuomenės bei kitų suinteresuotų šalių argumentus, sustabdėme naujosios tvarkos įsigaliojimą. Toliau aktyviai dirbsime ieškodami visiems tinkančių būdų, kaip užtikrinti skrydžių saugą virš Vilniaus ir kitų šalies oro uostų, bei sieksime, kad mūsų valdomoje oro erdvėje galėtų tilpti bei vieni kitiems netrukdyti visi oro eismo dalyviai“, – 15min atsiųstame komentare cituojamas VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.
Balionai virš Vilniaus skraido 30 metų
Lietuvos oreivių federacija „Oro navigacija“ planuotiems oro balionų judėjimo ribojimams nepritaria ir vadina juos nepagrįstais. Anot jos, pakeitus procedūras ribojimų būtų galima išvengti.
„30 metų tie balionai skraido virš Vilniaus. Nė vienos avarijos ar kažkokio rimto incidento saugumui nėra buvę, kad būtų realiai iškilus grėsmė orlaivio susidūrimui ir panašiai. Tai, kas tenai būna, yra normalios darbinės situacijos, kurios yra išsprendžiamos ir skrydžių vadovai puikiai su tuo susitvarko“, – 15min sakė Lietuvos oreivių federacijos prezidentas Vytautas Sviderskis.
Pasak jo, įsigaliojus ribojimams, kuriuos siūlė valstybinė įmonė, liktų tik 10–13 proc. oro balionų skrydžių.
Tuo tarpu VĮ „Oro navigacija“ vadovas anksčiau 15min sakė, kad rengiant šią programą buvo ieškoma kompromiso.
„Patvirtintos taisyklės numato optimalias karšto oro balionų skrydžių galimybes, kurios atlieptų nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų reikalavimus, ir, svarbiausia, užtikrintų aviacijos saugą“, – anksčiau teigė S.Batavičius.
Jis sakė, kad norit užtikrinti saugumą, visi oro balionai turi būti įsijungę atsakiklius, kurie matomi radaruose.
„Kalbant apie saugą, svarbu įvertinti ne tik idealių, bet ir nenumatytų aplinkybių rizikas. Tam tikromis nuo VĮ „Oro navigacijos“ nepriklausančiomis aplinkybėms orlaiviams tenka nutraukti tūpimą ir skristi į antrą ratą. Tokiose situacijose orlaivių įgulos automatiškai veikia pagal nustatytas procedūras ir kyla į procedūrose numatytą aukštį“, – aiškino S.Batavičius.
Lietuvos oreivių federacijos prezidentas V.Sviderskis prieštarauja, kad oro balionai per oro uosto erdvę skrenda gerokai aukščiau negu nustatytas saugus aukštis, tad orlaiviams dėl to problemų neturėtų kilti.
Anot jo, net lėktuvui iš pirmo karto nepavykus nusileisti ir skrendant antrą ratą tarp karšto oro baliono ir orlaivio liktų dvigubai didesnis negu saugus atstumas.
„Saugus atstumas vertikalus tarp orlaivių yra tūkstantis pėdų, tai yra apie 300 metrų. Mes vietoj 300 metrų turim kilometrą. Na, tai čia daug yra to rezervo“, – sako V.Sviderskis.
Oreivių federacijos nuomone, ir skrendančių balionų grupės mažinimas nėra būtinas. Anot jo, visi oro balionai turi reikiamą techniką ir gali įjungti visus atsakiklius, tam, kad saugumas būtų užtikrintas.
„Oro navigacija“ motyvuoja tuo, kad jiems ant radaro labai daug taškų matosi, bet tai yra techninė jų problema. Iki šiol buvo skraidoma su vienu atsakikliu įjungtu ir viskas buvo gerai. Jeigu reikia, visi turi atsakiklius ir gali balionai juos įsijungti. Skrydžių vadovai gali paprašyti įjungti pirmą ir paskutinį, kad grupę identifikuotų. Tai čia jų darbas toks, techninis klausimas“, – sako Lietuvos oreivių federacijos prezidentas.
Pakenks ir turizmui
Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė apgailestavo, kad svarstomi ribojimai, kuriuos planuota įvesti, neabejotinai apribotų galimybes skristi oro balionu ir nepateisintų vilniečių ir miesto svečių lūkesčių.
„Tai taip pat reikšmingai apribos miestą pristatančių turizmo ir verslo institucijų darbą, miestas praras savo turistinį patrauklumą ir tai turės didžiulį bei ilgalaikį neigiamą poveikį turizmo generuojamai ekonominei naudai Vilniaus miestui ir kartu visai Lietuvai“, – tvirtino turizmo ekspertė.
