Tyrimą pristačiusi SEB banko valdybos narė ir Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė sako, kad jis rodo lietuvių verslumo potencialą. „Turime daug versliai mąstančių žmonių. Jiems labiausiai trūksta tiesiog imtis pirmojo žingsnio ir drąsiai įgyvendinti pokyčius, apie kuriuos jie galvoja“, – teigia ji.
Klaidų nėra – yra tik skirtingi rezultatai
Panašiai situaciją mato ir itin sėkmingo lietuviškos kosmetikos prekės ženklo „Manilla“ įkūrėja Rūta Merkytė, dažnai sulaukianti žinučių ir užklausų iš žmonių, galvojančių apie savo verslo kūrimą, bet vis nesiryžtančių to imtis. „Dažnai sulaukiu prašymų įvertinti, ar verslo idėja atrodo gera, ar duoti patarimų, kaip pradėti verslą, kokios lėšos reikalingos. Iš to darau asmeninę išvadą, kad žmones labiausiai stabdo baimė suklysti“, – sako verslininkė.
Visgi, pasak jos, klaidų versle nėra – yra tik vienoks ar kitoks rezultatas. „Todėl svarbiausia yra bandyti, o gautą rezultatą visada galima koreguoti. Aš apskritai esu verslo praktikė ir viską dariau bandydama, darydama ir žiūrėdama, kas išeina. Toks požiūris man padeda eiti verslo keliu, nes, kad ir kaip vertintum riziką, visų scenarijų nesuplanuosi“, – imtis realių žingsnių drąsina R.Merkytė.
Lietuvos verslo angelų tinklo valdybos pirmininkas Vladas Lašas teigia, kad vienas iš padrąsinimo būdų ir galėtų būti kuo daugiau viešai pasakoti verslo istorijas, kuriose prisimenama ne vien sėkmė. „Nė vienas neturėjome paruoštos ant lėkštutės idėjos, nė vienam nepasisekė iš karto padaryti visko sklandžiai, net jei taip ir gali pasirodyti žiūrint iš pirmo žvilgsnio bei prisimenant vien geruosius momentus“, – sako jis.
Daryti, bandyti ir kalbėtis
„Manillos“ įkūrėja tiems, kurie turi verslo idėją, tačiau ir daug baimės ją įgyvendinti, siūlo pradėti nuo artimiausio socialinio rato – apie idėją papasakoti ar išbandyti ją su šeima, draugais ir taip pasitikrinti, ar idėja veiksminga, ar turi paklausą. „Niekas neliepia iškart eiti į didžiuosius prekybos tinklus ar kurti savo elektroninę parduotuvę – iš pradžių puikiai pakanka ir „Facebook“ puslapio, o jau tuomet, kai idėja vystosi ir plečiasi, galima galvoti apie tolesnius žingsnius. Niekas Romos per naktį nepastatė, o ir mano atveju „Manilla“ šiandien yra visai kitokia, negu ją įsivaizdavau prieš penkerius metus“, – teigia R.Merkytė.
Verslininkė akcentuoja, kad verslas yra procesas ir gyvenimo būdas, reikalaujantis pasiryžimo ir įsipareigojimo. „Kad ir kaip primityviai skambėtų, reikėtų mažiau galvoti ir daugiau daryti. Kad ir kiek šiais laikais turėtume skaičių ir statistikos, leidžiančių planuoti, apskaičiuoti ir įvertinti, svarbiausia yra veikti“, – neabejoja ji.
V.Lašas laikosi panašios nuomonės ir ragina padrąsinti patiems save. „Pabandymas dažnai nieko nekainuoja. Kur kas dažniau gaila yra net nepabandyti. Jei pabandei ir nepasisekė, tiesiog sužinojai, kaip padaryti geriau ar kitaip“, – savo požiūriu dalijasi jis.
S.Gutauskaitė-Bubnelienė akcentuoja ir bendravimo bei dalijimosi svarbą. „Norėčiau sugriauti mitą, kad pasidalijus idėja ją kažkas nukopijuos. Iš tiesų pagrindinis dalykas yra idėjos įgyvendinimas – ta pati idėja, skirtingai įgyvendinta, gali duoti visai kitą rezultatą. Todėl įvairios platformos ir inovacijų centrai, kuriuose galima rasti bendraminčių ir pagalbos bei patarimų iš jau patyrusių žmonių,– itin naudingi pradedant kurti verslą“, – sako ji.
Moterys verslą kuria rečiau
Atliktas antreprenerystės tyrimas parodė, kad moterys yra atsargesnės ir rečiau imasi savo verslo kūrimo. Visgi į startuolius investuojantis V.Lašas sako besidžiaugiantis gerėjančia vyrų ir moterų antreprenerių pusiausvyra – jis atskleidė, kad per pastaruosius metus kartu su kitais verslo angelais investavo į tris jaunas komandas, kurių branduolius sudaro moterys.
Teigiamus pokyčius pastebi ir S.Gutauskaitė-Bubnelienė, dalindamasi SEB banko bendradarbiavimo su organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ patirtimi. „Matome, kaip aktyviai mergaitės mokykloje įsitraukia į veiklą, vadovauja mokomosioms bendrovėms, o tapusios alumnais eina vadovaujamas pozicijas. Taigi jau net mokykloje matome gerus pokyčius“, – pastebi ji.
Pasak V.Lašo, supažindinimas su antrepreneryste ir verslumu dar mokykloje yra vienas iš veiksnių, galinčių keisti padėtį gerąja linkme. „Kurdami nors mažus, bet labai svarbius jų gyvenime startuolius, moksleiviai išmoksta sugalvoti ir išbandyti idėją, supranta, ką reiškia suklydus ar nepasisekus atsitiesti, kaip reikia dirbti komandoje, kiek reikia atkaklumo. Tie bandymai yra labai svarbūs, nes, kuo anksčiau pabandai, tuo geriau supranti, ką nori veikti gyvenime“, – sako jis.
Verslininko nuomone, antreprenerio savybės praverčia bet kurioje veikloje ar gyvenime apskritai, nes apima gebėjimą dirbti komandoje, planuoti ir laiku įvykdyti veiksmus, būti atsakingam ir išradingam.
