Tyrimas parodė, kad per pastarąjį dešimtmetį nuostolingai veikiančių įmonių kasmet mažėjo: 2010 m. Lietuvoje nuostolingai veikė pusė (50 proc.) visų įmonių, o 2020 m. tokių bendrovių buvo 31 proc. Tačiau 2020-ieji daliai sektorių atnešė nemenkų sukrėtimų – labiausiai nukentėjo kelionių agentūros, viešbučiai ir restoranai, taip pat nuostolingumas iki 42 proc. išaugo išgaunamojoje pramonėje.
2019 m. būtent tarp kelionių agentūrų buvo mažiausiai nuostolingai dirbančių įmonių – tik 20,4 proc., kai kitų sektorių analogiškas rodiklis siekė 33 proc., tačiau per pastaruosius metus nuostolingai veikiančių turizmo bendrovių dalis išaugo 43 proc. ir pasiekė 63,3 proc.
Kiek mažiau, tačiau taip pat reikšmingai nukentėjo viešbučiai ir restoranai: 2019 m. iš jų nuostolingai veikė 38,5 proc., o pernai – jau 45 proc.
„Pandemijos metu viešbučių ir restoranų sektorius patyrė itin daug veiklos ribojimų. Absoliuti dauguma šią veiklą vykdančių įmonių patyrė prastovas, turėjo kreiptis valstybės paramos. Таčiau tikrasis problemų mastas išaiškės tik kitais metais, nes šiemet šią veiklą vykdančios įmonės dar naudojasi įvairiomis paramos priemonėmis, ir kol kas nėra aišku, ar jos pajėgs atsigauti pasibaigus subsidijoms ir išmokoms“, – sako Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva“ verslo strategijos ir plėtros vadovė.
Nuostolingų įmonių labiausiai mažėjo prekyboje, transporte ir žemės ūkyje
Vis dėlto, nepaisant pandemijos, dalis sektorių sugebėjo toliau auginti pelningumą. Pernai, palyginti su 2019 m., nuostolingai veikiančių įmonių dalis toliau mažėjo keliuose sektoriuose: paslaugose (nuo 29,9 proc. iki 27,9 proc.), apdirbamojoje pramonėje (nuo 32,3 proc. iki 28,9 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (nuo 33,7 proc. iki 28,8 proc.), statybose (nuo 32,4 proc. iki 30,8 proc.), transporte (nuo 35,3 proc. iki 31,3 proc.), žemės ūkyje (nuo 36,6 proc. iki 32,8 proc.). Taigi, labiausiai nuostolingų įmonių dalis sumažėjo prekyboje (6 proc.), transporte (4 proc.) ir žemės ūkyje (4 proc.).
„Džiugina, kad Lietuvoje vis daugiau įmonių, sugebančių organizuoti verslą pelningai. Tam įtakos turėjo daug veiksnių – vis labiau išprusę vadovai, dažniau pasitelkiama tarptautinių bendrovių patirtis, aktyviau eksportuojama ir plečiamasi į kitas rinkas, – teigia J. Rojaka. – Taip pat pasikeitė ir įstatyminė aplinka, vykdoma griežtesnė nuostolingai veikiančių įmonių veiklos kontrolė, bendrovės kasmet aktyviau naudojasi kredito biuro duomenimis. Visa tai daro verslo aplinką sveikesnę, prisideda prie pelningų verslo sričių plėtros ir mažina galimybes veikti nuostolingiems verslams.“
„Creditinfo“ tyrimas taip pat atskleidė, kad nepaisant ekonominio augimo 2012-2019 metais, dalyje sektorių nuostolingai veikiančių įmonių išlieka daugiau, nei vidutiniškai (2020 m. – 31 proc.). Nuostolingai veikia net 38 proc. elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonių, 37 proc. finansines paslaugas teikiančių bendrovių, 42 proc. išgaunamosios pramonės įmonių, 40 proc. nekilnojamojo turto operacijas vykdančių bendrovių.
J.Rojaka taip pat atkreipia dėmesį, kad LR Seimui pritarus Juridinių asmenų nemokumą ir restruktūrizavimo procesus reglamentuojančio įstatymo pakeitimams, vadovai turės vertinti bendrovių nemokumo tikimybę.
„Nemokumo tikimybę galima vertinti automatiniu būdu pasitelkiant „Vėlavimo atsiskaityti reitingą“ arba „Bankroto reitingą“. Smulkaus verslo atstovai naudoja paslaugą „Apsaugok kreditingumą“, kuri visiškai atliepia šį poreikį. Taip pat galima sukurti automatizuotą modelį pagal specifinius kriterijus“, – pataria R.Rojaka.
