Bendrovės personalo valdymo partnerė Vaida Kaikarienė įsitikinusi, kad taip įmonės užveria duris naujoms galimybėms, o visi žmonės, nepaisant savo skirtumų, tikrai gali rasti vietą komandoje ir jaustis pilnaverčiais nariais.
„Klausos negalią turintys žmonės, turintys autizmo spektro sutrikimų, taip pat kitų tautų ir religijų atstovai – mūsų prekybos tinkle iš viso dirba apie pusantro šimto tų, kuriuos visuomenė greičiausiai pavadintų „kitokiais“. Žvelgiant iš darbdavio perspektyvos, priimti juos nėra sudėtinga, nors kai kas gal sakytų kitaip. Priešingai, esame įsitikinę, kad kiekvienas iš mūsų yra skirtingas ir unikalus – ir tai didžiulė įmonės stiprybė“, – sako V. Kaikarienė.
Kiekvienas iš mūsų yra skirtingas ir unikalus – ir tai didžiulė įmonės stiprybė.
Svarbiausia – nelyginti
Miuncheno Technikos universitetas 2016 m. atliko tyrimą, kurio metu iš viso apklausė 171 chemijos, technologijų, klientų aptarnavimo, finansų ir sveikatos apsaugos įmonę Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad įvairovė darbovietėje tiesiogiai koreliuoja su čia sukuriamomis ir pritaikomomis inovacijomis, nes kuo įvairesni darbuotojai įmonėje dirba, tuo didesnės galimybės sukurti naujų produktų, tuo pačiu generuoti pelną ar atsidurti geidžiamiausių darbuotojų ar rinkos lyderių sąraše.
„Tyrimas patvirtino regis tokią akivaizdžią tiesą – kuo daugiau skirtingų požiūrių ir patirčių, tuo geresni, didesnės dalies žmonių lūkesčius atitinkantys produktai sukuriami, ištobulinami paslaugų teikimo modeliai. Mes savo ruožtu įsitikinome dar vienu dalyku – svarbiausia darbuotojų nelyginti, o juos vertinti, atsižvelgti į jų įgūdžius, sukurti sąlygas jiems skleistis ir būtina leisti visiems dirbti kartu. Atskirų darbuotojų grupių formavimas – visiškai neveiksminga taktika. Paprasčiausias pavyzdys – jauniausi ir vyresnio amžiaus darbuotojai. Jie dirba kartu, auga kartu, tobulėja. Mūsų tinkle darbuotojų amžius svyruoja nuo septyniolikos iki daugiau nei aštuoniasdešimties metų“, - aiškina „Rimi“ personalo valdymo partnerė
Vartotojai savo ruožtu integracijos žingsnius vertina itin pozityviai.
Atkreipti visuomenės bei darbdavių dėmesį į tai, kad žmogaus gabumus reikėtų vertinti ne pagal asmeninę praeitį, o pagal turimus darbinius įgūdžius ir profesines kompetencijas, siekia socialinė kampanija „Lygink rūbus, ne žmones“.
Renkasi kasas, kuriose dirba „kitokie“
Vartotojai savo ruožtu integracijos žingsnius vertina itin pozityviai, palaiko ir skatina tęsti iniciatyvą.
„Pradėjome nuo mažų žingsnelių: nuo vieno, antro, trečio darbuotojo. Mokėmės ir augome kartu su jais. Žinoma, darėme klaidų, tačiau pamažu ėjome į priekį augindami įvairovės kultūrą įmonėje. Nesustoti labiausiai skatino pirkėjai, kurie pastebėdavo parduotuvėse dirbančius klausos negalią turinčius darbuotojus, dėkojo, kad nesame abejingi ir rūpinamės žmonių su negalia integracija. Patys darbuotojai dažnai dalinasi, kad juos pirkėjai priima labai šiltai: jei tai klausos negalią turintis darbuotojas, užrašo ant lapelio padėką už malonų aptarnavimą ar padovanoja šokolado“, – pasakoja V. Kaikarienė.
2015 metais prekybos tinklas drauge su ISM universitetu atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad pirkėjai socialinės integracijos iniciatyvą vertina ypač teigiamai, o norėdami apsipirkti, mieliau renkasi kasą, kurioje dirba kitos tautybės darbuotojas ar turintis negalią. Net jei dėl to tenka kiek ilgiau pastovėti eilėje.
„Į situaciją žiūrime kompleksiškai, kuriame įvairius kanalus ir sąlygas įvairovės kultūrai augti. Pavyzdžiui turime informavimo tarnybą, kuriai galima anonimiškai pranešti apie diskriminacijos atvejus. Taip pat daug dėmesio skiriame darbuotojų mokymams ir informavimui įvairovės, lygių galimybių užtikrinimo temomis. Šiemet turėjome ir specialų renginių ciklą „Įvairovės mėnuo“, kurio metu darbuotojai buvo kviečiami dalyvauti įvairiose su lygiomis galimybėmis susijusiose veiklose, mokymuose, diskusijose, įvairovės sesijose“, – sako pašnekovė.
Požiūrį keičia įkvepiantys pavyzdžiai
Bene labiausiai įkvepiantys pavyzdžiai, kurie skatina tęsti socialinės integracijos veiklą įmonėje, V. Kaikarienės teigimu, yra patys žmonės ir jų gyvenimo istorijos.
„Į galvą ateina, kad ir kolegės Tatjanos pavyzdys. Ji turi ne tik autizmo spektro sutrikimą, bet ir unikalią atmintį, o mes radome būdų, kaip žmogus gali save realizuoti dirbdamas mūsų parduotuvėje. Tai buvo nelengvas procesas, teko įveikti nemažai sunkumų, tačiau nenuleidome rankų, kartu ieškojome išeičių. Smagu matyti, kad praėjus vos keliems mėnesiams šiandien Tatjana jau tarsi visai kitas žmogus: viena atvažiuoja į darbą, kas dar visai neseniai atrodė neįmanoma, įgijo pasitikėjimo savimi. Jai vis geriau sekasi atlikti kasdienes užduotis ir ji tampa vis savarankiškesnė. Kartu dirbantys kolegos džiaugiasi, kad būtent Tatjana dirba su jais, nes ji įnešė į kolektyvą daug šilumos, nuoširdumo, šypsenų ir ramybės“, – sako V. Kaikarienė.
Anot jos, keisti stereotipinį darbdavių požiūrį žmonių su negalia, augusių vaikų namuose, kitataučių ar kitų socialinių grupių atžvilgiu labiausiai padeda ir dalinimasis patirtimi, praktiniais patarimais ir sėkmės istorijomis.
Mes įvairovę skatiname ne todėl, kad taip „reikia“, o todėl, kad tuo iš visos širdies tikime.
„Stereotipų, mitų, įsivaizdavimų visuomenėje yra visokiausių, jų dar ir prisikurti galima daugybę. Ir galima jais gyventi. Tačiau galima juos ir keisti. Mes renkamės tokį kelią, skatiname ir kitus, savo pavyzdžiu parodydami, kad veikia, prigyja ir įsitvirtina tos praktikos ir modeliai, kuriems skiriama laiko, kuriais tikima iš širdies. Mes įvairovę skatiname ne todėl, kad taip „reikia“, kad gražiau atrodysime, o todėl, kad tuo iš visos širdies tikime, ir matome, jog tai keičia visuomenę, ir mes galime tapti to pokyčio dalimi“, - įsitkinusi V. Kaikarienė.
