Klaipėdietis, savo gimtojo miesto patriotas Šarūnas Butkus pamena save vaikštinėjantį po Niujorką, Bruklino rajoną, kur jam prieš akis iškilo buvusi laivų statykla, šiandien virtusi erdve inovatoriams ir startuoliams, šių laikų proveržio meistrams, kurie gaudami visą reikiamą pagalbą buriasi erdvėje nejausdami ribos tarp darbo ir laisvalaikio. Tokios pat erdvės jau kunkuliuoja Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijos sostinėje Berlyne ir kitose šalyse.
„Supratau, kad tai ateitis, besiplečiantis erdvių kompleksas. Stengiausi perimti, ką mačiau pasaulyje, taip gimė šis projektas „Light House“. Tai, ką turime šiandien Klaipėdoje – pasaulinio masto projektas, atitinkantis visus standartus ir ne gėda būtų atsivežti žmonių iš Niujorko. Tai, ką čia padarėme, tai dabartis“, – didžiuojasi Š.Butkus.
Kaminas tapo švyturiu
Per 6 000 kv. metrų pastatas iškilo Liepų gatvėje, kur kadaise virė pramonė. Miesto valdžia šią teritoriją ėmė matyti kitokią, atvirą miestiečiams, o ne kaminų dūmams. Čia daugelį metų stovėjęs kaminas, iš kurio virto faneros fabriko dūmai, buvo metru aukštesnis nei laivus į uostą viliojęs Klaipėdos švyturys. Kaminas ėmė ir virto moderniu inovacijų švyturiu – „Light House“.
Kelio nebūta lengvo. Su nekilnojamojo turto plėtros projektais dirbęs Š.Butkus, padedamas nuo nepriklausomybės metų statybų versle besisukančio tėvo Remigijaus Butkaus, pamena ekonominio įkarščio metu, 2007 metais, įsigiję šią teritoriją. Netrukus verslo laukė dideli iššūkiai, nes atsirito ekonominė krizė. Teritorijos vystymo planai nusikėlė, tačiau tai, kas galiausiai padaryta, pranoko didžiausių svajotojų lūkesčius. „Light House“ – pirmoji bendradarbystės erdvė Lietuvoje, siūlanti ir dirbti, ir gyventi vienoje vietoje. Ir tai daryti kitaip.
„Tokios erdvės populiarėja dėl dviejų priežasčių – keičiasi mūsų darbo įpročiai, keičiasi fiksuoto darbo sutartys, pereiname prie projektinių susitarimų, laisvai samdomo darbo. Nyksta riba tarp laisvalaikio ir darbo. Ši erdvė padaryta taip, kad gali dirbti, kai turi įkvėpimą, gali susikaupti, socializuotis, sutikti bendraminčių.
Tai, ką turime šiandien Klaipėdoje – pasaulinio masto projektas, atitinkantis visus standartus ir ne gėda būtų atsivežti žmonių iš Niujorko, – didžiuojasi Š.Butkus.
Antra priežastis – inovacijos. Įmonės atsiveria aplinkai, supranta, kad nepagamins tų idėjų, kurios leistų įgyti konkurencinį pranašumą, jos nori būti arti startuolių, jaunų talentų. Tai erdvė, namai, kur susitinka didelės kompanijos, startuoliai, akademinė bendruomenė. Tai didžiulis potencialas realizuotis“, – sako Š.Butkus, neabejojantis, jog Klaipėda turi didžiulį potencialą.
Po pasaulį galimybių keliauti turintis jaunasis investuotojas negaili komplimentų gimtajam miestui.
„Laisvas klimatas, kaitavimas, jūra, šalia Nida ir Palanga, išvystyta infrastruktūra, žmonės, spūsčių nebuvimas. Atsikandau Vilniaus, čia yra tikrasis gyvenimas, laikas yra brangiausias resursas. Žmonės pradės vertinti, kiek sugaišta vaikus veždami į darželį. Klaipėda – miestas, pastatytas 250 tūkstančių, o gyvena 150 tūkst gyventojų, visiškai neapkrauta infrastruktūra, reikia tai atrasti. Jei nori socializuotis – Palangos oro uostas už 20 minučių ir skrendi į Barseloną. Čia sveikiausias miestas“, – šypsosi verslininkas.
Jo teigimu, Kaunas ir Vilnius demonstruoja didelį progresą, tačiau tvirtus pamatus pasiklojusi Klaipėda pretenduoja tapti Baltijos regiono lydere. Š.Butkus neketina sustoti, panašios erdvės turėtų iškilti ir kaimyninėse šalyse.
Palaikė visas regionas
Šis objektas buvo sulaukęs ne tik Klaipėdos valdžios, bet ir regiono savivaldybių dėmesio, buvo pripažintas regionui svarbiu projektu. Idėja realizuoti tokį projektą yra nugulusi jau gerai žinomos „Klaipėdos mėlynosios proveržio strategijos“ puslapiuose.
Š.Butkaus teigimu, investuotojams ši strategija suteikia tikrumo ir parodo, jog miestas geba susitelkti vardan bendrų tikslų.
Prieš perkirpdamas atidarymo juostelę Š.Butkus dėkojo tiems, kurie padėjo klysti, mokytis ir visgi įgyvendinti tai, kas buvo sumanyta. Didžiausias įvertinimas, jog buvo patikėta tuo, kad plyname lauke, vos kilometras nuo centro, Liepų gatvės pabaigoje, gali įsižiebti nauja veikla.
„Pažiūrėkite, kas darosi dabar aplinkui, Liepų gatvė tampa nauja miesto arterija. Anksčiau Klaipėda turėjo tris pagrindines gatves, dabar atsiranda labai svarbi Liepų gatvė, regiono arterija, nes visas miestas pro čia važiuoja“, – sakė Š.Butkus.
Paklaustas, kaip pats apibūdina šią erdvę, įkūrėjas šypteli, jog „Light House“ tai tarsi kodinis pavadinimas, o išgirdęs verslo atstovų mintį, jog tai tarsi holistinis centras, šypsosi: čia iš tiesų ir dirbi, ir ilsiesi.
Įsikūrė verslautojai
Per 6 100 kv. metrų erdvė iš dalies jau užimta. Pastate jau įsikūrė apie 30 įmonių, transporto bei logistikos, IT ir kitų bendrovių.
Pastato išskirtinumas – vadinamoji coworking arba bendradarbystės erdvė, užimanti 1 500 kv. metrų, kurioje bus įrengta apie 200 darbo vietų, pritaikytų dirbti tiek individualiai, tiek komandomis. Be darbo vietų, įkurtos ir coliving‘o arba poilsio erdvės – loftai, miego kapsulės. Čia iš viso galės likti ilsėtis 30 žmonių.
Be to, veikia sporto klubas, restoranas, yra salės renginiams, daugiafunkcinės darbo erdvės, meditacijos kambariai, ieškantiems kelio į sėkmę ir sunkiais momentais paslaugas teiks psichologas Pranas Pocius.
„Laisvalaikio erdvės, joga, meditacija – privalomas atributas tokiuose hub'uose pasaulyje ir ten tai nėra nauja. Pats kol kas medituoti mokausi programėlės „Headspace“ pagalba. Susikaupimo kambariai jogai, prasimankštinimui yra tiesiog būtini. Dabar žmonės nebūtinai dirba nuo 8 iki 17 val. Jauti, kad yra nuotaika, užsidarai, pamedituoji, atsipalaiduoji. Čia turi kur miegoti, dirbti, pasportuoti“, – pasakoja Š.Butkus.
Namai – ne biuras
Jo teigimu, „Light House“ dabar laukia didieji iššūkiai – pastato įveiklinimas. Kiekvienam savarankiškai dirbančiam asmeniui reikia skirti laiko ir paaiškinti, kokie privalumai įsilieti į tokią bendradarbystės erdvę.
„Reikia edukuoti žmones. Didžiausias darbas dabar yra įtikinti, kad reikia išeiti iš namų, verta susimokėt vieną kitą eurą, kad būtum bendruomenės dalis, būtum šalia kompetencijų, užmegztum ryšius, – pasakojo Š.Butkus. – Projekto vystymo metu didelė moralinė parama, palaikymas buvo iš savivaldybės. Dabar turės tęstis bendras darbas, prisidėjimas prie inovacijų vystymo, nes Klaipėda užsibrėžusi tapti skaitmenizuotu miestu.
Labai svarbu minkštosios veiklos, kad būtų remiami startuoliai. Tai yra ateitis, erdvės, kur susiburia skirtingų išsilavinimų, disciplinų žmonės. Tai sinergija. Didžiausios kompanijos nori būti prie jaunų žmonių, jų idėjų, o jaunimas nori jų duomenų, infrastruktūros, atsiranda valdžios institucijos, kurios skatina, tad reikia platformos, kur susitikti. Anksčiau gyvavo koridorinė sistema, kad tik kas nenusižiūrėtų, jautėsi konkurencija, dabar visi supranta, kad reikia atsiverti, bendradarbiauti, pats vienas nieko nepadarysi“.
Kurs inovacijas
Naujoje bendradarbystės erdvėje jau įsikūrė startuoliams skirta nemokama „Versli Lietuva“ verslo vystymosi erdvė, Baltijos skaitmeninių inovacijų centras, Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centras. Idėjų čia kurtis turi ir kitos bendrovės, kurioms inovacijų šiandien reikia lyg oro gurkšnio.
Erdvės atidaryme dalyvavusi VšĮ „Versli Lietuva“ direktorė Daina Kleponė įsitikinusi, jog su šiuo projektu Klaipėda nušluostė nosį kitiems didmiesčiams.
„Be galo smagu būti Klaipėdoje. Kiekvieną kartą, kai važiuoju į Klaipėd,ą apima geras jausmas, nes asocijuojasi su atostogomis, o dabar jausmas bus dar geresnis, nes Klaipėda asocijuosis su vizionieriškais žmonėmis, su inovacijomis, šviesa, aktyvumu, su svajonių išsipildymu, – sakė D.Kleponė. – Džiaugiuosi, kad šis centras yra visiškai kitoks, pavadinčiau tokiu holistiniu projektu. Lietuvoje neturime tokio dalyko. Klaipėda nušluostė nosį ir Vilniui, ir Kaunui, žiūrėsime, kas bus kiti“.
„Light House“ pastate „Versli Lietuva“ įsteigė nemokamą bendradarbystės centrą, pavadintą „Spiečius“. Jame jau įsikūrė pirmieji verslo atstovai – fotografai, dizaineriai, marketingo, IT ir kiti specialistai. Jie erdve gali naudotis nemokamai, dirbti, kada panorėję, kad ir naktį. Jauniesiems verslininkams suteikiama prieiga prie duomenų bazių, teikiamos mentorystės paslaugos, o svarbiausia, jog pradedančių kurti verslą nekamuoja nei nuomos, nei komunaliniai ar kiti mokesčiai.
Trūko bendruomeniškumo
„Spiečiuje“ įsikūrusi fotografė Loreta Norvaišaitė dirba sau. Jos darbo priemonės – fotografavimo technika, kompiuteris, telefonas.
„Ateinu čia dėl kontaktų, bendros kūrybinės dvasios, nes dirbau iš namų, o to bendruomeniškumo trūksta. Tiesiog ateisiu čia darbuotis su kompiuteriu, pabendraut, projektais pasidalinti, norisi ne tik komerciškai dirbti, juk niekada nežinai, kur gali toliau nueiti. Labai smagu, trūksta pas mus tos kūrybinės industrijos“, – sakė mergina.
Į „Light House“ keletą kartų per savaitę ketina skubėti mokytoja dirbanti Inga Kulikauskė. Pedagogė turi ir individualią veiklą – konsultuoja teikiančius vietines paraiškas, dirba kaip nepriklausoma ekspertė.
„Paraiškų nepildau, bet galiu konsultuoti, kaip užpildyti, kas galimi paslaugų tiekėjai. Pavyzdžiui, jei savivaldybė paskelbia vaikų vasaros programas, esu viena iš galimų nepriklausomų vertintojų, turiu pakankamai daug patirties su švietimo įstaigomis, tokia mano veiklos specifika. Oficialiai sau dirbu dvejus su puse metų. Prieš tai augindama vaikelį padėjau vyrui jo versle, jis fotografas. Kadangi dirbu ir kitą darbą, lankysiuosi čia dukart per savaitę, vakarais, gal savaitgaliais“, – sakė I.Kulikauskė.
Kitoks sporto klubas
Pirmajame „Light House“ pastato aukšte įsikūrė sporto klubas, jau pramintas sveikatos namais. Š.Butkus džiaugiasi, jog šio klubo vertybės itin sutapo su unikalaus pastato idėja. Klube šeimininkauja klaipėdiečiams gerai žinomas treneris, jau per dvidešimt metų šioje srityje dirbantis Mindaugas Vilkas.
Klubo savininkas antrina, jog pastato ir sveikatingumo namų filosofija sutapo.
„Buvo labai svarbu pastato kontekstas. Begryninant subtilybes pasirodė įdomi sinergija, dėmesys klientui, šiuolaikiškumas, inovacijos, kurių nėra mieste.
Iš mūsų pusės kitokia filosofija ir suvedė. Mūsų auditorija – sąmoningas, savimi besirūpinantis, žinantis, ko nori pasiekti ir ką pakeisti žmogus“, - sakė M.Vilkas, klube kiekvienam lankytojui skiriantis individualų dėmesį. Klube įdiegta moderni sistema leidžia stebėti sportuojančiųjų širdies darbą, pulsą, reguliuoti savijautą ir užtikrinti saugų buvimą sveikatos namuose. „Light House“ erdvėse M.Vilkas turi idėjų vesti mokymus, seminarus, puoselėti sveiką gyvenseną
