Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Oficialiai parduodami antiradarai: naudoti negalima, bet prekiauti leidžiama

Antiradaras automobilyje gali užtraukti baudą ir tikrai bus konfiskuotas. Tačiau, kaip aiškėja, tai netrukdo šį daiktą legaliai parduoti kitam vairuotojui, nesirūpinant, kaip pastarasis juo naudosis. Antiradarą galima įsigyti ir oficialioje el. parduotuvėje, kuri skelbiasi pardavinėjanti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), antstolių ir muitininkų konfiskuotas prekes.
Antiradarai
Antiradarai / 15min nuotr.

„Antiradarai. Rugsėjo 16, 2015. Prekės kodas: antiradarai. Naudoti. Kaina 35 eurai.“

„Antiradarai. Rugsėjo 16, 2015. Prekės kodas: antiradarai-2. Naudoti. Kaina 15 eurų.“

Giriasi bendradarbiavimu

Štai tokius du beveik identiškus, besiskiriančius tik prekės kodu ir kaina, skelbimus galima rasti elektroninėje parduotuvėje konfiskuotosprekes.lt.

„Tai UAB „Leonas ir Ko“ įkurta elektroninė parduotuvė, kurioje galite įsigyti įvairias prekes pigiau. Šios el. parduotuvės pagrindinis privalumas kaina, išskirtinumas – prekių asortimentas. Čia galite įsigyti įvairaus spektro prekių: nuo avalynės, drabužių iki baldų, aukso dirbinių ar automobilinės technikos“, – taip save pristato ši el. parduotuvė.

Taip pat įvardijama, kad 2009 metais pasirašyta sutartis su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), tai leido pradėti naują veiklą – pardavinėti valstybei perduotą turtą. Veikla išsiplėtė, dabar parduodamos ir iš antstolių bei Lietuvos Respublikos muitinės gautos prekės, rašoma svetainėje.

„Valstybei perduotas turtas – tai bešeimininkis, konfiskuotas, valstybės paveldėtas, į valstybės pajamas perduotas turtas, daiktiniai įrodymai, lobiai ir radiniai. Mes prekiaujame: pramoninėmis, ūkinėmis, elektros prekėmis, buitine, kompiuterine technika, mobiliaisiais telefonais, garso ir vaizdo technika, gaminiais iš tauriųjų metalų, jų laužu ir atliekomis, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais ir kt.“, – savo asortimentą reklamuoja el. parduotuvė.

Naudoti – nelegalu, prekiauti – legalu?

Antiradarai čia neminimi, nors tarp prekių juos rasti lengva. Įtarimų kelia tik tai, kad Kelių eismo taisyklėse parašyta aiškiai – naudoti antiradarų automobiliuose negalima.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis patikslino: „Transporto priemonių vairavimas su įrengtais antiradarais ar kitokiomis trukdančiomis matuoti greitį arba užfiksuojančiomis matavimo prietaisus techninėmis priemonėmis, taip pat su įrengtais žybčiojančiais švyturėliais ar specialiais garso signalais be leidimo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų su šių prietaisų konfiskavimu.“

15min.lt nuotr./Antiradarai
15min.lt nuotr./Antiradarai

Pasak R.Matonio, ką daryti su policijos konfiskuotais antiradarais, sprendžia teismas.

Tačiau žiūrint į el. parduotuvės asortimentą, išvada peršasi paprasta – kažkas antiradarus konfiskavo, bet jie vėl gali atsidurti nesąžiningo vairuotojo automobilyje. Bendrovės „Leonas ir Ko“ atstovai į ilgesnes diskusijas šiuo klausimu nesileidžia.

„Antiradarais prekiauti Lietuvoje nėra draudžiama, bet naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį negalima“, – tiek tepaaiškino pardavėjai, paklausti apie nelegalių naudoti antiradarų pardavimą. Nepatikslino jie ir to, iš kur tuos antiradarus gavo – kuri iš jų nurodomų įstaigų, su kuriomis bendradarbiaujama, juos konfiskavo.

Nebent Rusijos vairuotojams

Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas tik nusijuokė, paklaustas, kad galbūt yra kokių nors išlygų, leidžiančių automobiliuose naudotis antiradarais.

„Antiradarai Lietuvoje yra uždrausti, man čia keistai atrodo. Tikrai kažkas yra negerai – iš vieno atimi, kitam atiduodi? Čia reikėtų klausti tų, kurie tuos daiktus konfiskavo, – teigė jis. – Pardavėjai nebent galėtų pasiteisinti, kad pardavinėja juos ne Lietuvos piliečiams. Tarkim, Rusijoje galima naudoti, tai tegu rusai perka ir vežasi pas save. Bet tai kažkaip nerimtai skambėtų.“

Antiradarais prekiauti Lietuvoje nėra draudžiama, bet naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį negalima, – tiek tepaaiškino pardavėjai.

Muitinės departamento atstovai kratosi tariamo bendradarbiavimo su „Leonas ir Ko“. Kaip 15min sakė departamento atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė, Muitinės departamentas tikrai neperdavė šiai bendrovei antiradarų, o konfiskuotų prekių aukcionus organizuoja pats. Kas juose įsigyja parduodamas prekes ir kur jos tada keliauja, niekas nebeseka.

Tačiau toli gražu ne visos konfiskuotos prekės į tuos aukcionus patenka, kadangi priklausomai nuo jų rūšies jos gali būti realizuojamos arba nerealizuojamos. Alkoholio produktai, tabakas ir tabako gaminiai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei prekursoriai, nelegaliai įvežti vaistai ir vaistiniai preparatai bei kitos prekės, kurias realizuoti draudžiama, yra naikinamos. 

Sunaikinta 126 mln. cigarečių

Muitinės departamento duomenimis, 2015 metais sunaikinta daugiau kaip 126 mln. vienetų cigarečių, 270 kilogramų narkotinių medžiagų, tūkstančiai daiktų, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, bei kitų prekių. 

„Prekės, kurių tiekimui į vidaus rinką apribojimai netaikomi, yra realizuojamos. Lietuvos muitinė pati realizuoja konfiskuotas prekes, jas parduodama Lietuvos muitinės skelbiamuose ne Bendrijos prekių aukcionuose. Pernai Lietuvos muitinė, realizavusi konfiskuotas prekes, valstybės biudžetą papildė beveik puse milijono eurų (499 tūkst. eurų). 

Konfiskuotas prekes iš muitinės (aukcionuose, konkursuose) gali įsigyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus atvejus, kai prekių realizavimui vidaus rinkoje yra reikalingos licencijos ar leidimai. Muitinė reikalauja pateikti įrodymus, kad pirkėjai juos turi.

VSAT nuotr./Alkoholio naikinimo procedūra
VSAT nuotr./Alkoholio naikinimo procedūra

Kad nedraudžiama – leistina

VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova 15min pakomentavo, kad Mokesčių inspekcija iki perdavimo parduoti konfiskuotus antiradarus analizavo situaciją ir nerado informacijos, kad antiradarų negalima būtų parduoti ar įsigyti.

Kadangi jokių reikalavimų antiradarų pardavimui, įsigijimui nėra, vadinasi, jų pardavimas nėra draudžiamas, – paaiškino I.Gavrilova.

„Taip pat VMI nerado reikalavimo antiradarų pardavimui ar įsigijimui turėti licencijas ar leidimus. Kadangi jokių reikalavimų jų pardavimui, įsigijimui nėra, vadinasi, jų pardavimas nėra draudžiamas.

Konfiskuoti antiradarai buvo pagaminti gamykliniu būdu, jie nebuvo savadarbiai. Minėtus antiradarus konfiskavo policija pagal jos priimtus nutarimus administracinio teisės pažeidimo bylose ir raštu kreipėsi į VMI prie FM prašydama konfiskuotus antiradarus perimti realizuoti. Tą Mokesčių inspekcija ir daro“, – paaiškino I.Gavrilova.

Pasak VMI atstovės, valstybei perduotino turto perėmimą ir pardavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatos.

Turtas konfiskuojamas pagal teismų nuosprendžius baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nurodytais atvejais priimtus teismų, kitų valstybės institucijų (pareigūnų) nutarimus, Baudžiamojo proceso kodekso nurodytais atvejais nutraukus ikiteisminį tyrimą pagal priimtus prokurorų nutarimus, kurie tvirtinami ikiteisminio tyrimo teisėjų (teismo) sprendimais.

„Pažymime, kad į VMI apskaitą perimamas tik toks turtas, kurį galima realizuoti. Nerealizuotiną turtą apskaito ir pripažįsta atliekomis kitos valstybės institucijos, kurių žinioje jis yra (pvz., policija, muitinė). Pavyzdžiui, iš brakonierių konfiskuoti įrankiai (priemonės) į VMI apskaitą neperimami, nes laikomi nerealizuotinu turtu.

Tarp tokio turto dažniausiai yra brakonieriavimui pritaikyti ar specialiai pagaminti įrankiai, statomi (traukiami) tinklai, žeberklai, neteisėtos medžioklės įrankiai, spąstai, kilpos ir pan. Visi jie yra draudžiami apyvartoje, nes naudojami neteisėtai, nelegaliai veiklai, todėl jų platinimas (realizavimas), naudojimas priskiriamas draudžiamai veiklai. Tokie įrankiai ir daiktai sunaikinami institucijos (pareigūno), kurios (kurio) žinioje jie yra“, – procedūras išaiškino I.Gavrilova.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų