„Olifėja“: akcininkų santykiai su įmone atitinka įstatymo ir etikos reikalavimus

„Olifėjai“ atstovaujančios komunikacijos agentūros „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ atstovo Maksimo Reznikovo 15min atsiųsti komentarai apie visą šią situaciją:

Keista kelti klausimus dėl galimos žalos olimpiniam judėjimui remiantis prielaida, esą privačios iniciatyvos dėka sukurtas verslas ir uždirbti pinigai būtų turėję tekti visuomeninei paskirčiai. Papildomų „Perlo“ paslaugų pasiūla nebūtų sukurta, jei to nebūtų padarę konkretūs verslininkai ir bendrovės, o „Lotelitos“ „Olifėjai“ teikiamos loterijų rinkodaros paslaugos yra teikiamos todėl, kad tai geriausiai atitinka ekonominę logiką.

Remiantis hipotetine prielaida „kas būtų, jei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pats plėtotų verslą“ nėra teisinga kaltinti verslo neteisėta ar neetiška veikla. Juk LTOK galimybių šioje istorijoje niekas neribojo, bet neturėtų stebinti, kad verslas yra kuriamas privačios iniciatyvos, o ne sporto administratorių.

15min nuotr./Smulkieji „Olifėjos“ akcininkai Antanas Muraška ir Donatas Kazlauskas

Norėtume pabrėžti – „Lotelitos“ įsteigimą vertiname kaip geresnę „Olifėjos“ veiklą bei tiesioginį finansavimą LTOK padėjusią užtikrinti sėkmę. Tą patvirtina rezultatai – per bendrovės veiklos metus „Olifėjos“ išlaidos loterijų platinimui ir rinkodarai sumažėjo du kartus, pajamos išaugo keturis kartus. Svarbu pabrėžti, kad taip pat įgyvendintas ir pagrindinis LTOK mums formuluotas siekis – padidinti bilietų pardavimus ir gauti daugiau pajamų iš tiesiogiai olimpiniam judėjimui pervedamų lėšų nuo kiekvieno bilieto.

Žemiau pateikiame išsamią informaciją žurnalistams kilusiais klausimais. Atsakant į juos norėtume papildomai akcentuoti dar pagrindinius dalykus:

• 2004 m. aiškintasi ir dėl LTOK galimybių investuoti į terminalų tinklo plėtrą bei teikti papildomas paslaugas, ir dėl teisinių tokio investavimo galimybių. Dėl to buvo konsultuotasi su tuometės Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nariais. Tuo metu jie nurodė, kad „Olifėja“ tokios veiklos plėtoti negali nei tiesiogiai, nei per dukterinę bendrovę.
• Tačiau net ir turint teisinį pagrindą LTOK investuoti, organizacija finansinių galimybių tą daryti neturėjo, o terminalų pardavimui „Olifėjai“ pritarė visi akcininkai;
• Perkant paslaugas ir nuomojantis patalpas iš susijusių bendrovių laikomasi skaidrumo – visi įkainiai kasmet vertinami ir nustatomi nepriklausomų auditorių;
• Tokias pačias paslaugas, kaip „Olifėja“ perka iš „Lotelitos“, iš specializuotų tiekėjų perka absoliuti dauguma Europos loterijų organizatorių;
• „Olifėjos“ veikla yra audituojama, skrupulingai vertinama ir skaidri, o sprendimai priimami dalyvaujant visų akcininkų atstovams. Tai pasakytina ir apie paslaugų pirkimą, ir apie patalpų nuomą, ir apie vykdomus rėmimus.
• „Olifėjos“ privačių akcininkų santykiai su įmone atitinka visus įstatymo ir etikos reikalavimus.

Dėl loterijas organizuojančių bendrovių galimybės vykdyti kitą veiklą teisinio reglamentavimo

2002 m. gegužę Vyriausybė patvirtino Loterijų įstatymo koncepciją, o jau 2003 m. liepos 1 d. Seimas priėmė įstatymą, kuris įsigaliojo 2004 m. sausio 1 d.

Naujasis Loterijų įstatymas draudė loterijas organizuojančioms bendrovėms verstis kita ūkine ar komercine veikla, išskyrus tam tikras išimtis.

Dabar „Olifėja“ paslaugas perka iš per akcininkus susijusios bendrovės, tačiau tai ne sumažina, o padidina jų sandorių skaidrumą.<...> Visi susitarimai yra grindžiami nepriklausoma ekspertize.

Tuo metu bendrovės steigėjai ir vadovai nagrinėjo įvairias verslo idėjas, kaip papildomai panaudoti išvystytą specializuotų kompiuterinio ryšio tinklo įrenginių (terminalų) tinklą teikiant paslaugas klientams. Draudimas, apribojęs loterijas organizuojančių bendrovių teisę verstis kitokia nei loterijų organizavimas ūkine komercine veikla, lėmė „Olifėjos“ akcininkų sprendimą įkurti naują bendrovę, galinčią panaudoti terminalų teikiamas galimybes.

Atsižvelgus į įstatyminį draudimą ir siekiant aiškiai atriboti loterijų organizavimą nuo kitos ūkinės ar komercinės veiklos vykdymo, buvo įsteigta UAB „Lotelita“, per kurią buvo realizuota verslo idėja panaudoti išvystytą terminalų tinklą teikiant klientams papildomas paslaugas, nesusijusias su loterijomis. Pirmoji tokia paslauga buvo išankstinio apmokėjimo judriojo (GSM) ryšio abonentų sąskaitų papildymo paslauga, vėliau sekė tam tikrų įmokų priėmimas ir kitos paslaugos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad 2004 m. loterijų organizavimas išnaudojo tiktai mažą dalį terminalų ir ryšio tinklo bei serverių pajėgumų. Jų neišnaudojus kaštus reikėtų dengti „Olifėjai“. Verslo logika suponuoja pajėgumus panaudoti papildomų paslaugų teikimui.

Mintis steigti dukterinę „Olifėjos“ įmonę svarstyta, tačiau jai nebuvo pritarta, kadangi dukterinės įmonės steigimas su loterijomis nesusijusios veiklos vykdymui taip pat pažeistų įstatymo įvestus apribojimui. Tokios įmonės verslo rizika ir galimos nesėkmės taip pat keltų riziką loterijų dalyvių pasitikėjimui rengiamomis loterijomis ir loterijų organizatorės finansiniam stabilumui.

Dėl galimybės steigti „Olifėjos“ dukterines įmones 2003 m. konsultuotasi su Valstybine lošimų priežiūros komisija, kurios nariai išsakė poziciją, kad loterijų organizatorė negali steigti dukterinių įmonių. (15min pastaba: dabar Lošimų priežiūros tarnybos specialistai 15min tvirtina, kad įstatyme nėra ir niekada nebuvo numatytas draudimas loterijų organizatorėms steigti dukterines įmones.)

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lietuvos tautinio olimpinis komiteto ir „Olifėjos“ biurai

Galimybė skirti nemažą dalį LTOK turimų lėšų naujos bendrovės steigimui, nesant jos vykdomos veiklos finansinės sėkmės garantijai, 2003-2004 m. svarstyta, bet buvo akcininko LTOK atmesta. Visos LTOK lėšos, kurių didžioji dalis kaip dabar, taip ir tuo metu buvo „Olifėjos“ skiriama parama nuo pajamų už išplatintus loterijos bilietus, yra skiriamos sportininkų pasirengimui olimpinėms žaidynėms. „Lotelita“ įsteigta kitų „Olifėjos“ akcininkų lėšomis ir jiems prisiimant investicinę riziką.

Ir Lietuvos įstatymų leidėjas, ir kiti Europos loterijų organizatoriai laikosi pozicijos, kad loterijų veikla kaip ir, pavyzdžiui, bankų, turi būti išgryninta ir nepersipynusi su kitais verslais, nes tai būtų rizikinga. Europoje yra karčios patirties, kuri parodo, kad loterijų bendrovės neturėtų vykdyti šalutinės veiklos, kuri keltų pavojų pasitikėjimui loterijų organizatorėmis ir už loterijų bilietus surenkamiems žaidėjų pinigams.

Dėl investicijų į terminalus

„Lotelita“ buvo steigiama nuosavomis steigėjų lėšomis. Visa vėlesnė plėtra finansuota bendrovės lėšomis, be papildomų paskolų.

„Lotelita“ įsigijo terminalus pirmiausia tam, kad būtų galima teikti papildomas, su loterijomis nesusijusias paslaugas. Terminalų kaina buvo nustatyta nepriklausomų vertintojų, kurie rėmėsi ir balansine terminalų verte.

Terminalai pirkimo metu buvo daugiau nei 20 metų senumo ir jų nusidėvėjimas aiškiai rodė, kad artimiausiu laiku terminalus reikės atnaujinti, todėl sumokėta kaina netgi viršijo jų vertę, ypač atsižvelgiant į būsimus atnaujinimus.

15min nuotr./„Perlo“ terminalas

Nusipirkusi terminalus, „Lotelita“ iškart pradėjo juos keisti naujais. To susitarimo dalis buvo ir „Lotelitos“ įsipareigojimas mažinti bilietų platinimo kaštus. Jie iškart sumažėjo nuo 23,5 proc. kiekvieno parduoto bilieto kainos. „Lotelita“ paslaugas teikė už maždaug 17 procentų. Dabar šis mokestis sumažėjo iki mažiau nei 13 procentų bilieto vertės.

Sandoris dėl terminalų įrangos pardavimo „Lotelitai“ buvo teisėtas ir pagrįstas ekonomine logika. Akcininkų sprendimas dėl terminalų pardavimo buvo priimtas 2004 m. balandį, sandoris sudarytas gegužę.

2004 m. „Lotelita“ uždirbo pelno investavusi ir pradėjus teikti naujas, ne loterines paslaugas. Pelnas iš jų sudarė 1,5 mln. Iš loterijų aptarnavimo gauti 2,2 mln. pelno buvo pasiekti apjungiant infrastruktūrą, reklamos pirkimą ir kitas veiklas, sistemą naudojant ne tik loterijų, bet ir kitiems paslaugų aptarnavimui.

T.y., jei „Lotelita“ iš loterijų aptarnavimo gavo tokį pelną, tai nereiškia, kad tokį patį būtų gavusi ir „Olifėja“, nes tinklo fiksuotus kaštus pradėjo dengti papildomos paslaugos, reklama pigo perkant ją ir papildomoms paslaugoms reklamuoti, o GSM papildymai prie terminalų atvedė daugiau žmonių. „Lotelitai“ keltas uždavinys buvo mažinti loterijų aptarnavimo kaštus ir didinti jų apyvartą, nes pagrindinę naudą LTOK gauna iš 8 proc. mokesčio nuo apyvartos.

Pagrindinė tinklo plėtra vyko iki 2014 m., bet ir dabar tęsiama papildomomis investicijomis, tobulinant ir plečiant paslaugas, atnaujinant įrangą.

Per 10 pirmųjų „Lotelitos“ veiklos metų į tinklą investuota 11,6 mln. eurų.

Terminalų tinklo augimas:

• 2000 m. – apie 750 (terminalų);
• 2004 m. – apie 1100;
• 2008 m. – apie 1500;
• 2012 m. – apie 2000;
• 2018 m. – apie 2300.

„Olifėjos“ lėšos investicijoms į „Lotelitą“ niekada nebuvo naudotos. Visa plėtra vykdyta „Lotelitos“ lėšomis.

Dėl paslaugų pirkimo iš smulkiųjų „Olifėjos“ akcininkų įmonių

Bendrovių tarpusavio turto nuomos kainos taip pat nustatomos vadovaujantis nepriklausomų ekspertų turto vertinimo išvadomis ir atitinka rinkos kainą.

„Olifėja“ dėl atliktų sandorių gavo maksimalią naudą, kadangi buvo įgyvendintas konkretus verslo planas, leidęs mažinti bilietų platinimo ir rinkodaros kainas „Olifėjai“ bei mažinant loterijos aptarnavimo tinklo, patalpų išlaikymo sąnaudas ir nuolat didinti loterijų organizatorės apyvartą.

„Lotelitos“ įsteigimą vertiname kaip geresnę „Olifėjos“ veiklą bei tiesioginį finansavimą LTOK padėjusią užtikrinti sėkmę.

2004 m. Lietuvoje nebuvo bendrovių, kurios turėtų patirties su loterijų aptarnavimo sistemomis, todėl, norint plėtoti šią veiklą, nepažeidžiant „Olifėjos“ interesų buvo sukurta „Lotelita“.

Užsienyje tuo metu buvo 3 rimti žaidėjai rinkoje, kurie būtų galėję teikti šias paslaugas, tačiau jų sąlygos buvo žinomos iš neseniai „Olifėjos“ išpirkto kontrakto ir buvo nenaudingos „Olifėjai“. Kaip minėta, amerikiečių „Gtech“ bilietus platino už 23,5 proc. kiekvieno jų vertės ir atsisakė peržiūrėti sąlygas atsiradus papildomam PVM, kuris bilietus pabrangino iki 105 proc. nominalios kainos.

Dabar „Olifėja“ paslaugas perka iš per akcininkus susijusios bendrovės, tačiau tai ne sumažina, o padidina jų sandorių skaidrumą. Suprantant, kad tokie verslo santykiai kelia klausimų, visi susitarimai yra grindžiami nepriklausoma ekspertize, o ne tarpusavio derybomis.

Pastato adresu Olimpiečių g. 15-1 pardavimas

„Olifėjai“ priklausęs pastatas 2003 m. buvo parduotas „Lotelitai“, kadangi įsigaliojusiame Loterijų įstatyme atsirado apribojimas loterijų organizatorėms verstis veikla, nesusijusia su loterijų organizavimu, pavyzdžiui, patalpų nuoma.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Pastatas Olimpiečių 15, Vilnius

„Olifėjoje“ ir tuo metu, ir dabar dirba 10-20 žmonių, o nenaudojamos patalpos buvo nuomojamos rinkos kainomis. Pastatas buvo parduotas bendrovei „Lotelita“, kuri tuo metu nuomojosi likusias patalpas.

Pardavimas esamam nuomininkui atitinka verslo logiką ir yra įprastas, o kad sandoris įvyktų skaidriai ir rinkos kainomis, buvo užsakyta „Ober-Haus“ turto vertintojų ekspertizė. Turto pardavimo kaina buvo nustatyta tiksliai vadovaujantis turto vertinimo išvada.

Bendrovių tarpusavio turto nuomos kainos taip pat nustatomos vadovaujantis nepriklausomų ekspertų turto vertinimo išvadomis.

Dėl paskolų akcininkams

(15min pastaba: komentaras apie tai, kodėl „Olifėjos“ smulkiesiems akcininkams buvo teikiamos beprocentės paskolos.)

Po 2008 m., kai buvo gauti aiškūs vieši VMI išaiškinimai, nei „Olifėja“, nei privačių akcininkų valdomos kitos bendrovės neteikia paskolų akcininkams. Kai tokios paskolos buvo teikiamos, jas buvo gavę ir keli darbuotojai ne iš akcininkų tarpo. (15min pastaba: vėlesniuose atsakymuose 15min „Olifėjos“ atstovai pateikė priešingą informaciją: „Beprocenčių paskolų „Olifėjoje“ darbuotojams teikiama nebuvo.“) Visi tokie sprendimai priimti visų akcininkų sutarimu.

To meto žiniasklaidos publikacijos rodo, kad būtent 2009 m. VMI aktyviai dirbo informuodama verslą apie apribojimus tokių paskolų teikimui. Ankstesniais metais tokios paskolos buvo paplitusi verslo praktika, kurios daugelis įmonių atsisakė, gavusios išaiškinimus. Nesiimame vertinti, ar VMI turėjo papildomai apmokestinti suteiktas paskolas, „Olifėjos“ suteiktos kelios paskolos aiškiai atsispindi finansinėse ataskaitose, VMI po patikrinimų dėl jų jokių pretenzijų bendrovei pareiškusi nebuvo. Paskolos yra grąžintos, visi taikyti mokesčiai buvo apskaityti ir sumokėti.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Valstybinė mokesčių inspekcija

Dėl automobilio „Bentley“ pirkimo iš įmonės lėšų

(15min pastaba: šis komentaras apie situaciją, kai loterijų aptarnavimo įmonė „Lotelita“ pirko prabangų automobilį „Bentley Continental“ iš įmonės lėšų. 15min žurnalistai klausė, kam bendrovei buvo reikalingas toks automobilis.)

Automobilis „Bentley“ buvo įsigytas planuojant organizuoti komunalinių ir kitų įmokų mokėjimo per „Perlo“ terminalus skatinimo rinkodaros akciją. Automobilis „Bentley“ pirktas atsiradus galimybei jį įsigyti patrauklia kaina. Vėliau šio sumanymo atsisakyta neradus automobiliui tinkamos rinkodaros akcijos organizavimo formos, tačiau idėja realizuota vėliau. 2014 m. organizuota rinkodaros akcija, kurios metu laimėtojams atiteko 10 „Nissan Juke“ automobilių.

Automobilis bendrovės nebuvo naudojamas, tik saugomas. Juo nesinaudojo nei „Lotelitos“ ar susijusių bendrovių akcininkai, nei darbuotojai.

„Lotelita“ savo garaže saugojo automobilį 2009-2012 m. Pagal turimus eksploatavimo dokumentus iš garažo jis išvažiavo vienintelį kartą, kai 2011 m. turėjo būti pristatytas privalomos techninės apžiūros.

Vėliau automobilis buvo grąžintas bankui, jo neperėmė nei „Lotelitos“, nei susijusių bendrovių akcininkai ir darbuotojai.

Dėl „Euloto“ įsteigimo ir veiklos

(15min pastaba: „Euloto“ yra atskira tik smulkiųjų „Olifėjos“ akcininkų valdoma loterija. 15min klausė verslininkų ir „Olifėjos“ vadovų, kodėl jie įkūrė nuosavą loteriją, kurios bilietai dabar pardavinėjami šalia „Olifėjos“ bilietų ir ar nėra interesų konflikto, kai jie vienu metu ir vadovauja „Olifėjai“ , ir turi su šia bendrove konkuruojančią loteriją.)

15min nuotr./„Olifėjos“ ir „Euloto“ loterijų bilietai pardavinėjami greta

Dabar „Euloto“ pavadinimu veikianti loterijų organizatorė 2008 m. buvo įsteigta Donato Kazlausko su partneriais, siekiant organizuoti inovatyvias sporto loterijas. Kiti du „Olifėjos“ akcininkai – Antanas Muraška ir LTOK nesutiko investuoti į rizikingu pasirodžiusį projektą.

Dar po 2 metų, 2010 m., situacija rinkoje pasikeitė, atsirado techninių galimybių organizuoti loterijas internetu. Šįkart į naujų loterijų organizavimą taip pat investavo A.Muraška, tačiau LTOK rizikingomis atrodžiusiose investicijose nedalyvavo.

„Euloto“ sėkmingai veikia rinkoje kurdama inovatyvias loterijas. Tai yra jos pagrindinė veiklos kryptis. Bendrovė skiria investicijas naujų loterijų formų diegimui. Tokios rizikingos ir lėšų reikalaujančios investicijos neatitinka „Olifėjos“ veiklos strategijos ir nėra palaikomos visų akcininkų.

„Olifėja“ ir „Euloto“ turi skirtingas veiklos strategijas ir abi sėkmingai auga, ką rodo finansiniai rezultatai.

Dėl rėmimų

„Euloto“ teikdama paramą Artūro Poviliūno atstovaujamai organizacijai tai darė laisva valia ir be papildomų įsipareigojimų, gavusi prašymą finansuoti organizacijos veiklą.

Visos su loterijų organizavimų susijusios bendrovės – tiek „Olifėja“, tiek „Euloto“, tiek „Lotelita“ – remia daug sporto organizacijų, klubų ir iniciatyvų. Tai daroma ne tiktai privaloma tvarka pervedant 8 proc. bilietų vertės, bet ir iš bendrovių pelno.

Prie sporto rėmimo prisidedančios bendrovės remia didelę dalį sporto srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų ir iniciatyvų. „Euloto“ teikdama paramą Artūro Poviliūno atstovaujamai organizacijai tai darė laisva valia ir be papildomų įsipareigojimų, gavusi prašymą finansuoti organizacijos veiklą.

Alfredo Pliadžio nuotr./Artūras Poviliūnas ir „Olifėjos“ smulkusis akcininkas Antanas Muraška

Skirdamos pagal įstatymą privalomą ar savanorišką paramą loterijų bendrovės šiuo metu negali įvertinti, kaip ir kam panaudojama parama. Svarstant naują Loterijų įstatymą Lietuvos loterijų asociacija pateikė pasiūlymų, kaip padidinti paramos panaudojimo skaidrumą – privaloma tvarka skelbti gautos paramos ataskaitas. Nežinome, ar šie pasiūlymai bus įgyvendinti, bet pasisakome už kuo didesnį loterijų teikiamos paramos skaidrumą.

Šie „Olifėjos“ komunikacijos atstovų komentarai buvo atsiųsti atsakant į 15min klausimus, susijusius su pirmadienį skelbiamu žurnalistiniu tyrimu apie sportą remti privalančią loterijų organizatorę.

Žurnalistinį tyrimą kviečiame skaityti šioje nuorodoje. Visus tyrimo tekstus rasite specialiame polapyje.