Suprasti akimirksniu
- Kontrolinis „Olifėjos“ akcijų paketas priklauso Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Taip daugiau nei pusė loterijų organizatorės pelno tenka sportui.
- Bet jau 15 metų „Olifėjos“ pinigai teka į atskirą A.Muraškos ir D.Kazlausko verslą. Šio verslo pelnu su sportininkais dalintis nereikia.
- A.Muraškos ir D.Kazlausko verslai savo savininkams uždirbo apie 33 mln. eurų gryno pelno – daugiau nei uždirbo „Olifėja“.
- Verslininkai teigia, kad prie tokių sprendimų privedė įstatyme įtvirtintas draudimas. Loterijų rinką kontroliuojantys pareigūnai sako, kad tai netiesa.
Loterijų organizatorės „Olifėjos“ pagrindinis akcininkas ir šeimininkas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Būtent todėl olimpinis sportas turi teisę daugiau nei Į pusę viso „Olifėjos“ pelno, gaunamo iš tokių loterijų kaip „Teleloto“, „Vikingų loto“ ir kitų. Tačiau jau 15 metų didelė dalis šių pinigų iškeliauja ten, kur sportininkai jų nepasiekia.
Verslininkai A.Muraška ir D.Kazlauskas, būdami smulkiaisiais „Olifėjos“ akcininkais, iš pastarosios įmonės išsiaugino nuosavą verslą – įmonių tinklą, kuris priklauso jau tik jiems vieniems ir neturi prievolės dalintis pelnu su olimpiečiais. Ši verslo grupė buvo sukurta „Olifėjos“ pinigais, ant jai priklausiusios infrastruktūros ir jos turto.
Ilgainiui A.Muraškos ir D.Kazlausko nuosavas verslas pelningumu pralenkė net pačią „Olifėją“. Dešimtys milijonų eurų atiteko būtent šiems dviem verslininkams, o ne Lietuvos sportui.
A.Muraška su D.Kazlausku tvirtina, jog šiuose versluose „Olifėja“ dalyvauti nė negalėjusi, esą įstatyme buvo įtvirtinti draudimai. Esą jų nuosavas verslas „Olifėjai“ irgi buvo naudingas, padidino įmonės apyvartą, nuo kurios ir skaičiuojami sporto pinigai.
15min surinkti duomenys rodo, kad šiais verslininkų argumentais galima rimtai suabejoti. O valstybės pareigūnai konstatuoja, kad įstatymuose nėra tokių draudimų, kuriais bando remtis du milijonieriai.
Tam, kad papasakotume A.Muraškos ir D.Kazlausko verslo sėkmės istoriją, būtina sugrįžti į laikus, kai Olimpiniam komitetui vadovavo Artūras Poviliūnas, dabar leidžiantis knygas už šių dviejų verslininkų pinigus.
Su „Aukso puodžių“ istorija susipažinti kviečiame specialioje 15min tyrimų laidoje:
Kviečiame užsukti į specialų „Aukso puodžių“ polapį, kur rasite laimės ratą. Šis laimės ratas nepadės jums laimėti milijono, bet atskleis istorijas, kaip milijonieriais tapo du verslininkai.
Olimpinė fėja ir du jos tėvai
„Olifėjos“ pavadinimą sugalvojo Antanas Muraška, tuometis Kūno kultūros ir sporto komiteto vyr. buhalteris. Šį pavadinimą jis sulipdė iš dviejų žodžių – „olimpinė fėja“. 1992 m. įkurta „fėja“ buvo valdoma vienintelio akcininko – Olimpinio komiteto. Įmonės vadovu tapo tas pats A.Muraška, iki šiol einantis šias pareigas.
Kitas žmogus, stovėjęs prie „Olifėjos“ ištakų, buvo A.Muraškos pavaduotojas Donatas Kazlauskas. Verslas prasidėjo nuo pluošto bilietų, D.Kazlausko automobilio bagažinėje parvežtų iš Ukrainos į Lietuvą.
Olimpinei fėjai ne viskas ėjosi kaip pamojus burtų lazdele. „Olifėjos“ istorijoje rašoma, kad 2000-aisiais įmonę teko gelbėti nuo Rusijos krizės padarinių. Tada du loterijos krikštatėviai – A.Muraška ir D.Kazlauskas – pardavė ar įkeitė nuosavą turtą, tapdami tais gelbėtojais, kurių taip reikėjo.
Tokiu būdu jiedu tapo „Olifėjos“ akcininkais, už akcijas sumokėdami kiek mažiau nei milijoną litų. Jie įgijo 47 proc. „Olifėjos“ akcijų (du procentai akcijų atiteko su šia istorija nesusijusiam asmeniui), o Olimpiniam komitetui liko 51 proc.
Taigi bemaž pusę „Olifėjos“ akcijų perleidus A.Muraškai ir D.Kazlauskui, žymiai sumažėjo ir loterijos pelno dalis, atitenkanti olimpiniam sportui.
950 tūkst. litų investicija į „Olifėjos“ akcijas A.Muraškai su D.Kazlausku tapo pirma stotele pakeliui į milijonierių sąrašus. Tik daugiausia pinigų jiems sunešė jau ne „Olifėja“, o ant jos pamatų pastatytas atskiras verslas, kurio pelnas sportininkams tapo nepasiekiamas.
Naujas verslas – be Olimpinio komiteto
2003-iaisiais prie „Olifėjos“ buvo prijungta dukterinė įmonė, teikusi loterijų aptarnavimo paslaugas. „Olifėja“ deklaravo, kad nuo šiol pati užsiims ir loterijų organizavimo, ir savų loterijų aptarnavimo veikla, mat tai leis sumažinti išlaidas.
Tačiau visai netrukus, jau kitais metais, buvo priimti kardinaliai priešingi sprendimai – pati „Olifėja“ atsisakė loterijų aptarnavimo, o šią paslaugą iškėlė į visiškai naują, „Olifėjai“ nepriklausančią įmonę.
Šią naują įmonę, pavadintą „Lotelita“, A.Muraška ir D.Kazlauskas įkūrė ne kaip dukterinę „Olifėjos“ bendrovę ir be jokio Olimpinio komiteto dalyvavimo – akcijas pasidalijo tik A.Muraška su D.Kazlausku. Būtent šiai dviejų verslininkų įmonei „Olifėja“ perleido loterijų aptarnavimo funkcijas.
Kitaip tariant, „Olifėja“ tapo šių verslininkų kliente ir pradėjo jiems mokėti milijonus už paslaugas, kurias dar neseniai žadėjo sau teikti pati. Taip pinigai pradėjo tekėti iš „Olifėjos“ į A.Muraškos ir D.Kazlausko verslą. Ir teka jau 15 metų.
Vėliau „Olifėjos“ akcininkų struktūra dar labiau prasiplėtė, mat dalį įmonės akcijų iš A.Muraškos ir D.Kazlausko perėmė jų žmonos. Akcininkėmis jos tapo ir vien tik jų vyrams priklausiusiame įmonių tinkle.
2004-aisiais „Lotelita“ iš „Olifėjos“ perėmė daugeliui puikiai pažįstamus „Perlo“ terminalus – infrastruktūrą, be kurios loterijos bilietų platinimas būtų sudėtingas, jei ne neįmanomas. Šie terminalai stovi bemaž visuose prekybos centruose, juose galima ir pasitikrinti loterijų bilietus, ir susimokėti mokesčius.
Per interviu su 15min žurnalistais D.Kazlauskas patvirtino, kad terminalai įsigyti maždaug už 2 mln. litų. Investicija atsipirko jau tais pačiais 2004-aisiais. Tada „Lotelitos“ grynasis pelnas siekė 3,2 mln. litų. Didžioji dalis pelno gauta būtent iš loterijų aptarnavimo. Kitaip tariant, pinigai atkeliavo iš „Olifėjos“.
„Olifėja“ A.Muraškos ir D.Kazlausko valdomai „Lotelitai“ pardavė ir savo patalpas. Pardavė, o netrukus dalį tų patalpų pati išsinuomojo. Taip „Olifėja“ savo valdose iš šeimininkės tapo nuomininke, o nuomos mokestis atiteko (ir iki šiol atitenka) A.Muraškos ir D.Kazlausko verslui.
„Lotelita“ ėmėsi teikti ir rinkodaros bei televizinių žaidimų organizavimo paslaugas, taip užsitikrindama ir dar vieną pajamų kanalą iš „Olifėjos“.
A.Muraška su D.Kazlausku pripažįsta, jog sunku derėtis su savimi, dalyvaujant abiejų susijusių verslų valdyme. Verslininkai teigia, esą sąžiningą kainodarą užtikrina nepriklausomi vertintojai.
„Negalima sakyti, kad buvo nupumpuoti pinigai į „Lotelitą“ tam, kad, sakykim, „Olifėja“ nuskriausta buvo. (...) Buvo toksai veiklos modelis, kuris buvo naudingas abiem pusėm“, – sakė D.Kazlauskas.
Milijonai už loterijų aptarnavimą bei patalpų nuomą iš „Olifėjos“ į A.Muraškos ir D.Kazlausko verslą teka iki šiol.
Aukso puodai, kuriais dalintis nereikia
Po „Lotelitos“ įsteigimo A.Muraška ir D.Kazlauskas atsidūrė dviprasmiškoje padėtyje. Viena vertus, jie buvo „Olifėjos“ vadovais ir akcininkais, suinteresuotais loterijų organizatorės pelnu. Kita vertus, jie valdė ir nuosavą verslą, smarkiai priklausomą nuo loterijos generuojamų pinigų.
Tik „Olifėjoje“ jiems teko mažiau nei pusė pelno, o „Lotelitoje“ – šimtas procentų, be Olimpinio komiteto ir be jokios būtinybės pusę pelno atiduoti sportui.
Pirmus trejus savo veiklos metus „Lotelita“ buvo gerokai pelningesnė už „Olifėją“, ant kurios pinigų buvo pastatyta. Kiekvienus „Lotelitos“ veiklos metus lydėjo ir savotiškas aukso puodas – naujas verslas kasmet savo akcininkams išmokėdavo po milijoną litų dividendų.
„Lotelita“ netruko išaugti į kur kas didesnį darinį. Sukurtos atskiros įmonės, kurios surenka įmokas už komunalinius mokesčius, teikia kreditus ir draudimo paslaugas. Vietos atsirado ir nuosavai loterijai, kurios bilietai platinami šalia „Olifėjos“ produkcijos.
Nuo „Lotelitos“ įkūrimo iki 2017-ųjų A.Muraškos ir D.Kazlausko verslai uždirbo apie 33 mln. eurų gryno pelno. „Olifėjos“ pelnas per tą patį laikotarpį – apie 25 milijonai, ir beveik pusė šios sumos taip pat tenka A.Muraškai su D.Kazlausku. Šis verslo modelis juos atvedė į milijonierių sąrašus.
Verslininkai tikina, kad dėl jų veiksmų parama sportui nesumažėjo.
„Olifėja“ buvo įkurta tam, kad uždirbtų pinigus sportui. (...) Ir tą tikslą „Olifėja“ įvykdė su kaupu“, – tvirtino D.Kazlauskas.
Mokesčių ekspertė, kompanijos „Fidexperta“ įkūrėja Rūta Bilkštytė šį verslo modelį vertina kaip naujo pajamų kanalo sukūrimą smulkiesiems „Olifėjos“ akcininkams, be poreikio pelnu dalintis su didžiuoju – Olimpiniu komitetu.
„Jeigu yra dviejų „Olifėjos“ akcininkų įmonė, teikia paslaugas „Olifėjai“ ir pelningumas yra didesnis proporcingai, tai reiškia, (...) kad pelnas išsiimamas tų dviejų akcininkų ir iš „Olifėjos“, ir per savo įmonę“, – konstatavo R.Bilkštytė.
Sprendimus aiškina neegzistuojančiu draudimu
Aiškindami, kodėl loterijų aptarnavimo verslą kūrė atskirai nuo „Olifėjos“ ir Olimpinio komiteto, A.Muraška su D.Kazlausku tvirtino, jog tokius sprendimus priimti vertė 2004-aisiais įsigaliojęs Loterijų įstatymas. Abu milijonieriai 15min teigė, esą įstatymas uždraudė „Olifėjai“ teikti bet kokias su loterijų organizavimu nesusijusias paslaugas.
„Buvo taip išaiškinta, kad tik loterijų organizavimas, ir viskas. Ir jokių kitokių veiklų negali daryti“, – sakė A.Muraška.
Anot jo, įstatymas uždraudė „Olifėjai“ bet kokią kitą veiklą – įskaitant ir dukterinių įmonių steigimą loterijų aptarnavimui ar kitoms veikloms. D.Kazlausko žodžiais, tokią poziciją išsakė ir loterijų rinką kontroliuojantys valstybės pareigūnai. Šie išaiškinimai esą buvo pateikti ne kaip oficialūs dokumentai, bet žodžiu.
Tačiau loterijų priežiūros funkcijas atliekanti Lošimų priežiūros tarnyba 15min patikino, jog draudimo, apie kurį kalba verslininkai, įstatyme nėra ir niekada nebuvo.
„Tokio draudimo nebuvimas – jis yra nustatytas (…) Loterijų įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo dienos“, – 15min teigė tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba.
A.Muraška ir D.Kazlauskas tvirtina, kad jų atskiras verslas tik padėjo „Olifėjai“. Esą tai leido auginti „Olifėjos“ apyvartą ir išplatinti daugiau bilietų. Pastaroji aplinkybė reikšminga, nes pagal įstatymą loterijų organizatoriai 8 proc. išplatintų bilietų vertės privalo skirti paramai. Ir čia „Olifėja“ Olimpiniam komitetui sumoka daugiau, nei gaunama iš grynojo pelno. Platesnius „Olifėjos“ komentarus galite rasti čia.
Mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė įsitikinusi, kad visa tai buvo galima padaryti naudą dalijantis su Olimpiniu komitetu. Jos vertinimu, visi A.Muraškos ir D.Kazlausko verslai galėjo būti sukurti kaip dukterinės „Olifėjos“ įmonės. Paprastai tariant, visu pelnu dalijantis su olimpiniu sportu, kaip „Olifėjoje“.
Be to, ekspertės nuomone, jei įstatymas „Olifėjai“ tikrai būtų draudęs plėtoti kitas veiklas per dukterinę įmonę, tokia veikla būtų draudžiama ir A.Muraškos bei D.Kazlausko „Lotelitai“.
Pašnekovės vertinimu, atsakomybę dėl priimtų sprendimų prisiimti turėtų ir Olimpinis komitetas.
„Čia ta auksinė višta, kuri deda auksinius kiaušinius. (...) Jeigu tie kiaušiniai pradeda mažėti, tai [reikia] žiūrėti – tiesiog stebėti, kokia yra situacija. Aš manau, kad didelė atsakomybė šioje situacijoje yra ir Olimpinio komiteto . Ne tiktai mažųjų akcininkų“, – svarstė R.Bilkštytė.
Olimpinis komitetas – pasyvus stebėtojas
Pagrindinio „Olifėjos“ akcininko Olimpinio komiteto vaidmuo A.Muraškos ir D.Kazlausko verslų istorijoje itin svarbus. Olimpinis komitetas leido sukurti šiuos verslus ir nukreipti į juos loterijų pinigus. Viso šio proceso metu Olimpiniam komitetui vadovavo Artūras Poviliūnas.
Jis iš pradžių žadėjo duoti interviu prieš kamerą, bet vėliau į skambučius neatsiliepė. Taigi jo pozicija žinoma tik iš telefoninio pokalbio, kurio metu 15min žurnalistas su juo tarėsi dėl interviu.
Pokalbio su žurnalistais metu A.Poviliūnas patikino nežinojęs, kokiomis apimtimis pinigai keliavo iš „Olifėjos“ į A.Muraškos ir D.Kazlausko verslą. Sykiu A.Poviliūnas deklaravo pasitikintis šiais žmonėmis. Jis taip pat sakė per menkai išmanantis finansus, kad vertintų priimtų sprendimų naudą.
Tiek A.Muraška, tiek D.Kazlauskas teigė kadaise siūlę Olimpiniam komitetui kartu steigti naujus verslus šalia „Olifėjos“, bet esą pats Olimpinis komitetas atsisakė.
„Olimpinis komitetas į tas rizikas nėjo. Jiems buvo šitas neįdomu“, – kalbėjo A.Muraška.
D.Kazlauskas patvirtina, kad nors Olimpinis komitetas yra stambiausias „Olifėjos“ akcininkas, jis nėra aktyvus šio milijoninio verslo dalyvis ir pasitiki jų priimamais sprendimais.
Šiuo metu A.Poviliūnas keliose organizacijose eina visuomenines pareigas. Viena šių organizacijų – Lietuvos olimpinė akademija, jau keletą metų finansuojanti A.Poviliūno knygų leidybą. Ją finansuoja A.Muraškos ir D.Kazlausko verslas, skirdamas tikslinę paramą, kurią galima panaudoti tik šiai veiklai.
Nuo 2014-ųjų verslininkai Olimpinei akademijai paaukojo apie 21 tūkst. eurų. Per tą laiką akademija išleido šešias A.Poviliūno knygas. Kokia dalis verslininkų paaukotų pinigų teko A.Poviliūno knygoms – tiksliai nežinoma. A.Poviliūnas honoraro už knygas negauna. Dalį leidybos sąnaudų jis sako apmokantis iš savo pinigų.
D.Gudzinevičiūtė teigia iš „Olifėjos“ reikalaujanti skaidrumo
Dabartinė Olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė kelis kartus sutiko duoti interviu 15min, bet vėliau paprašė klausimus pateikti raštu. Ji teigia nuo pirmos darbo dienos girdėjusi „įvairiausių gandų“ apie „Olifėją“, taigi užsakiusi įmonės auditą, per kurį mokestinių ar teisinių pažeidimų nebuvo nustatyta. Auditai vykdomi kasmet.
„Tiek išlaidos nekilnojamojo turto nuomai, tiek kitos veiklos sąnaudos atitinka rinkos kainas ir yra racionaliai pagrįstos. Dar nemačiau nei vieno sandorio su išorės bendrovėmis, kuriam auditas prieštarautų“, – rašo D.Gudzinevičiūtė.
Ji teigia, kad Olimpinis komitetas savo valdomai įmonei kelia tokius tikslus: ilgalaikė plėtra, loterijų apyvarta ir bendrovės pelningumas.
„Lietuvoje nėra kito tiekėjo, išskyrus A.Muraškos ir D.Kazlausko valdomas įmones, iš kurių tokias paslaugas galėtume pirkti. Suprantu, kad tokia situacija gali kelti abejonių, todėl visi šitie sandoriai <...> vertinami išorės ekspertų ir kainos nustatomos jų“, – rašė D.Gudzinevičiūtė.
Ji sako teigiamai vertinanti tai, jog „Olifėjos“ veikla ir loterijų aptarnavimo sistema susidomėjo žurnalistai.
„Tikiuosi, kad bendrovės atstovai pateiks visą reikalingą informaciją, – rašo D.Gudzinevičiūtė. – Jei būtų nustatyta neteisėtos veiklos požymių, Olimpinis komitetas dėl jų būtinai aiškinsis.“
Jaučiasi nusipelnę sportui
A.Muraška sau priskiria nemažą dalį nuopelnų už „Olifėjos“ įnašą į olimpinio sporto finansavimą. „Galų gale, tai aš sukūriau ir tą „Olifėją“, jei jau taip šnekant“, – pokalbio pabaigoje sakė A.Muraška.
Verslininkas pripažįsta, jog milijonieriumi tapo pasitelkdamas „Olifėją“ ir iš jos pinigų sukurtą nuosavų įmonių tinklą. Tame jis nieko blogo nemato.
„Jeigu, taip sakant, grąžinti mus 20 metų atgal, tai mes greičiausiai daug kitokių sprendimų padarytumėm. Labai daug kitokių sprendimų. Ir ne milijonieriais būtumėm, o milijardieriais“, – sakė A.Muraška.
Antradienį skaitykite kitą 15min tyrimo „Aukso puodžiai“ dalį. Joje plačiau papasakosime apie A.Muraškos ir D.Kazlausko įmonių tinklo sukūrimą ir šio verslo pajamas iš „Olifėjos“.
Apie tyrimą ir šaltinius
Šį žurnalistinį tyrimą atliko 15min tyrimų skyriaus žurnalistai Šarūnas Černiauskas, Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas.
Atlikdami tyrimą naudojome Registrų centro duomenis: „Olifėjos“ bei kitų A.Muraškos ir D.Kazlausko įmonių finansines ataskaitas, kitus dokumentus bei nekilnojamojo turto registro duomenis.
Taip pat rėmėmės Loterijas reglamentuojančiais įstatymais bei įvairių institucijų išvadomis, dešimtmetį teiktomis politikams, dėl galimai neskaidraus šios srities reguliavimo. Rengdami tyrimą klausėmės įrašų Seimo komitetų ir komisijų posėdžių, kuriuose buvo svarstomas loterijų reglamentavimas.
Atliekant šį tyrimą bendravome su „Olifėjos“ vadovais ir kitų įmonių tinklo įkūrėjais Antanu Muraška ir Donatu Kazlausku, „Olifėjos“ komunikacijos atstovais, Lošimų priežiūros tarnybos specialistais, mokesčių eksperte Rūta Bilkštyte, Valstybine mokesčių inspekcija, Finansų ministerija, LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte, buvusiu LTOK prezidentu Artūru Poviliūnu (su juo bendravome telefonu ir tarėmės dėl interviu. Iš pradžių jis sutiko duoti interviu ir prieš kameras paaiškinti situaciją, vėliau į skambučius nebeatsakė).