Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Operatoriai apibendrino, kaip keitėsi vartotojų įpročiai per pandemiją

Po karantino lietuviai grįžta prie senų įpročių. Mobiliųjų įrenginių programėlių vartojimo statistika išduoda, kaip keitėsi vartotojų pasirinkimas per pandemiją, rodo operatorių duomenys. Pavyzdžiui, į populiarumo aukštumas šoko programėlė „Zoom“, karantino metu tapusi alternatyva gyviems susitikimams. Tiesa, ji liko populiari net po karantino.
Naršymas internete.
Naršymas internete. / Fotolia nuotr.

Per karantiną Lietuvoje išpopuliarėjo programėlės, skirtos rengti nuotoliniams susitikimams, pavyzdžiui, „Zoom“ ar „Microsoft Teams“. „Bitė Lietuva“ duomenys rodo, kad kai kurių jų populiarumas neblėsta ir pasibaigus suvaržymams.

Karantino įkarštyje balandžio viduryje „Zoom“ duomenų srautas buvo išaugęs 30 kartų, lyginant su laikotarpiu prieš pandemiją.

„Scanpix“ nuotr./„Zoom“ programėlė
„Scanpix“ nuotr./„Zoom“ programėlė

Suvaržymams pasibaigus, žmonės „Zoom“ naudoja mažiau, bet ši programa lieka maždaug dešimt kartų populiaresnė nei prieš karantiną.

„Šie duomenys rodo dvi tendencijas – žmonės neskuba grįžti į biurus ir, greičiausiai, toliau darbuojasi iš namų, o į biurus grįžę darbuotojai įprastus susitikimus keičia nuotoliniais“, – pranešime spaudai sakė „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Gintas Butėnas.

Po karantino populiarios liko ir bendravimo programos „Skype“ ar „Slack“.

Neįtikėtina operatoriui „Bitė Lietuva“ pasirodė tai, kad per karantiną augęs „Youtube“ žiūrimumas pasibaigus suvaržymams krito netgi žemiau nei iki prieškarantininio lygio.

„Matyt, vartotojai kiek pavargo nuo nuolatinio buvimo namuose ir imasi kitokių laisvalaikio praleidimo būdų. Sumažėjusiam srautui įtakos turi ir puikūs vasaros orai“, – tvirtino G. Butėnas.

Žemiau nei iki prieškarantinio lygio smuko ir „Facebook“ naudojimas, o, pavyzdžiui, vaizdo įrašų socialinio tinklo „TikTok“ populiarumas neblėsta.

Bendrovės nuotr./„Bitė Lietuva“
Bendrovės nuotr./„Bitė Lietuva“

Nuo interneto nebėga, bet vengia TV

„Telia“ irgi pripažįsta, kad karantinas iš tiesų turėjo didelės įtakos žmonių įpročiams, susijusiems su darbu, bendravimu ir pramogomis.

Didesnį interneto sunaudojimą operatoriai paprastai fiksuoja vasaromis, todėl konstatuoja, jog šiemet „vasara“ prasidėjo karantino pradžioje.

Lyginant su laikotarpiu iki karantino, duomenų vartojimas pavasarį augo 71 procentų. Taip pat 28 proc. augo prakalbamų minučių skaičius, o tarptautinių skambučių – 15 procentų.

Po karantino neįprastai augęs vietinių pokalbių mastas mažėjo, tačiau interneto naudojimas liko aukštas dėl prasidėjusio vasaros sezono.

„Telia“ per karantino mėnesius taip pat stebėjo didelį augimą visose paslaugų kategorijose, taip pat ir laisvalaikio įrangos, pavyzdžiui, kompiuterinių žaidimų konsolių, pardavimų srityje. Taip pat augo „Telia TV“ žiūrovų, klientai dažniau nuomojo filmus ar prenumeruodavo HBO televizijos produkciją.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./„Telia“
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./„Telia“

„Metų sandūroje „Telia“ pasiūlyta galimybė žiūrėti televiziją bet kada ir bet kur mažuosiuose ekranuose – išmaniuosiuose telefonuose, planšetėse – buvo pačiu laiku.

Kai šeimos praleido daugiau laiko namuose, „Telia Play“ leido vienu metu žiūrėti norimas laidas ar filmus skirtinguose įrenginiuose be jokių nepatogumų ar pykčių“, – 15min sakė „Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.

Tiesa, jis teigia, kad pasibaigus karantinui televizijos žiūrimumas sumenko.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Audrius Stasiulaitis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Audrius Stasiulaitis

„Žmonės nebūna namuose, bet tai nereiškia, kad vaizdo turinys nevaikšto per telefonus – pradedant „Telia Play“ platforma, baigiant „YouTube“ ar „Netflix“, – tvirtino A.Stasiulaitis.

Keitėsi aktyvaus naudojimo laikas

„Tele2“ duomenys irgi atspindi tai, kad per karantiną žmonės daugiau naršė internete, tai tęsiasi ir po karantino, bet skambučių skaičius mažėja.

Šiemet iki karantino šio operatoriaus klientai tinkle vidutiniškai per mėnesį išnaršė daugiau nei 16 tūkst. terabaitų duomenų. Per karantiną šie skaičiai ūgtelėjo iki 19 tūkst., o pradėjus jį švelninti ir suvaržymams visiškai pasibaigus naršymas liko 9 proc. didesnis nei iki pandemijos.

„Tele2“ atstovas Andrius Baranauskas teigia, kad mobiliojo interneto naudojimas auga kasmet, tai iš dalies susiję ir su technologine pažanga.

„Augant įrenginių kokybei ir ekranų raiškai, interneto paslaugos, tokios kaip „Youtube“, automatiškai prisitaiko prie jų. Rezultatas – žmogus mato kokybiškesnį vaizdą, bet ir duomenų suvartoja daugiau“, – 15min sakė A.Baranauskas.

Asmeninio archyvo nuotr./„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalyse Andrius Baranauskas
Asmeninio archyvo nuotr./„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalyse Andrius Baranauskas

Be to, prasidėjus karantinui 27 proc. ūgtelėjo iškalbamų minučių skaičius – iki 471 mln. minučių per mėnesį.

Karantinui pasibaigus iškalbėtų minučių skaičius per mėnesį siekė 421 mln. ir buvo 13 proc. didesnis nei iki jo.

„Tele2“ vartojimo statistika taip pat rodo, kaip karantinas pakeitė žmonių kasdienius įpročius. Prieš karantiną aktyviausiai buvo naršoma apie 20 val. vakaro. Įprastai tokiu metu žmonės internetą naudoja pramogoms ir laisvalaikiui – filmams žiūrėti, muzikai klausyti ar bendrauti su draugais bei artimaisiais.

Prasidėjus karantinui užfiksuoti du naršymo pikai – 12–13 val. dienos ir 21 val. vakaro. Tai rodo, kad karantinas pakoregavo lietuvių rutiną: laisvalaikis prasideda vėliau nei įprastai, o dienos metu mobilusis internetas daugiau nei anksčiau naudotas darbui ir pamokoms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų