Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Tenys sako, jog gamyklos rekonstrukcijos metu rajone padidėjus žmonių srautui tai labiausiai jaučia apgyvendinimo, maitinimo ir pramogų verslas.
„Žinoma, žmonių srautas, kuris yra padidėjęs šio remonto metu, jis jaučiasi rajone, tiek apgyvendinimo srityje, tiek maitinimo srityje, tiek pramogų ir kitų dalykų“, – BNS sakė A.Tenys.
Tačiau Mažeikių smulkiųjų verslininkų susivienijimo prezidentė Cecilija Korsakovienė teigė, jog smulkieji miesto verslininkai gamyklos remonto poveikį turėtų įvertinti ateityje, o kol kas jis nejaučiamas.
„Tas rezultatas ir nauda, kokia ji bus, o juo labiau smulkiesiems verslininkams, matysime ne taip greitai (...) Aš mėgstu laikyti pulsą ant piršto ir žinoti, kas vyksta, kas įtakoja, kokie procesai, tai stebime, bet kad labai smarkiai kas nors kistų, nematau“, – BNS sakė C.Korsakovienė.
Vis dėlto padidėjusį žmonių srautą itin jaučia Mažeikių ir aplinkinių miestų viešbučiai ir kitos apgyvendinimo įstaigos – pagrindei rekonstrukcijos rangovei, Jungtinės Karalystės bendrovei „Patrofac International“ atsisakius plano darbuotojams įrengti atskirą laikiną miestelį, specialistai užėmė ne tik vietos viešbučius.
Maždaug už 60 kilometrų nuo Mažeikių esančios Plungės turizmo informacijos centro vadovė Sandra Kasmauskienė sako, jog rajono viešbučiuose gyventojų pastaruoju metu padaugėjo apie 15 proc. ir šis augimas siejamas su gamyklos rekonstrukcija.
„Tas skaičius išaugo vien dėl „Orlen Lietuvos“ gyventojų. Tiksliai mes negalime pasakyti, bet tikrai koks 15 procentų. (...) Plungės apgyvendinimo įstaigos tikrai jaučia tą pagyvėjimą. Jie (darbuotojai – BNS) pas mus apsistoja, kadangi Mažeikių rajonas negali patenkinti to poreikio“, – BNS teigė S.Kasmauskienė.
Anot jos, rajone šiuo metu yra apie 70 apgyvendinimo vietų. Tačiau maitinimo ar pramogų verslo suaktyvėjimo nejusti: dirbti, o ne ilsėtis atvykę svečiai į viešbučius grįžta tik nakvoti, o pramogų centrų rajone nėra.
„Jie grįžta tik vakare ir dažniausiai – tiesiai į viešbutį, savaitgaliais gal išvažiuoja kitur, o didelių pramogų centrų vietų čia, rajone, mes neturime“, – kalbėjo S.Kasmauskienė.
Jos manymu, gamyklos rekonstrukcijos poveikis turėtų būti jaučiamas ne tik Plungėje, o visame Telšių regione.
Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius BNS patvirtino, kad Telšių apgyvendinimo įstaigose taip pat gyvena „Orlen Lietuvos“ samdomi darbuotojai.
„Matome, kad tikrai viešbučiai yra užimti ir nemažą dalį užima „Orlen Lietuvos“ darbuotojai. (...) Mieste turime apie 10 puikių viešbučių“, – BNS teigė E.Vaškelevičius.
Anot o, iš įvairių užsienio šalių į gamyklą dirbti atvykę specialistai į už 40 kilometrų esančius Telšius važiuoja net tik nakvoti po darbo, bet ir domisi regionu, lankosi ekskursijose.
„Mes jaučiame, kad užsienio šalių piliečiai, kurie darbuojasi gamykloje, tikrai labai dažnai atvyksta į Telšius, jiems labai patinka susipažinti su aplinkiniais regionais. Jie atvykę iš įvairiausių pasaulio šalių ten darbuotis, lankosi ekskursijose. Džiaugiamės tuo“, – BNS sakė E.Vaškelevičius.
Mažeikių rajono tarybos narys A.Tenys sako, kad rekonstrukcijos metu ir patys Mažeikiai atrodo kaip globalus miestas – tai jį, kaip gyventoją, džiugina, nepaisant padidėjusio transporto srauto gatvėse piko valandomis.
„Aš, kaip žmogus, džiaugiuosi tiek daug atvykusių žmonių, kurie čia dirba, yra įvairių tautybių, kitakalbių. Kol kas didelių nusiskundimų dėl to nėra. Šiek tiek daugiau automobilių gatvėse, ypač piko metu – darbo pradžioje ir pabaigoje, bet viskas telpa“, – kalbėjo A.Tenys.
„Orlen Lietuvos“ vadovo pavaduotojas gamybinės veiklos valdymui Audrius Daugnora LRT radijui šią savaitę sakė, kad šiuo metu gamyklos rekonstrukcijos projekte dirbančių žmonių skaičius piko dar nepasiekė, jis dar turėtų augti ir pasiekti 2,5 tūkstančio.
A.Daugnoro teigimu, „Patrofac International“ atsisakė darbuotojams skirto miestelio idėjos, nes pagrindiniais subrangovais pasirinko Lietuvos įmones PST, „Alvorą“, „Elektrėnų energetikos remontą“ ir kitas.
Gamyklos modernizavimas, kuris iš viso kainuos apie 970 mln. eurų, turėtų būti baigtas 2025 metų rugsėjį. Iki to laiko gamykloje turės būti pastatytas ir prie veikiančios sistemos prijungtas giluminio naftos perdirbimo įrenginys, kuris turėtų padidinti naftos produktų perdirbimo efektyvumą.