Didžiausias investicijas, kurios per artimiausius dvejus metus Lietuvoje ir Latvijoje viršys 100 mln. eurų, grupė skirs 5G tinklo kūrimui ir „Go3“ televizijos plėtrai – dėl pastarosios grupė turi ambicingų planų: per penkerius metus Baltijos šalyse mokamos televizijos klientų skaičių norima išauginti daugiau nei du kartus – nuo 400 tūkst. iki 1 mln.
Anot P.Kuisio, dėl užsitęsusių procedūrų ir aukcionų, šiemet 5G ryšys vartotojams revoliucijų greičiausiai dar nepasiūlys. Jos planuojamos kitąmet, kai spartesnio ir didesnių galimybių turinčio mobilaus ryšio privalumus pirmieji turėtų išbandyti privatūs vartotojai. Verslas 5G proveržį esą turėtų pajusti vėliau.
„Bitės grupės“ vadovas sako nesigailintis dėl 30 mln. eurų kainavusio ir iki šiol nuostolius nešančio „Mezon“ verslo įsigijimo, kuriam grupė numačiusi specialų vaidmenį, tačiau dėl nepasibaigusių teismų jo kol kas neatskleidė.
– Karjerą dar praėjusiame tūkstantmetyje pradėjote kaip nekilnojamojo turto prekybos agentas, vėliau vadovavote alaus daryklos, mobilaus ryšio bendrovių rinkodarai ir štai prieš kelias savaites jus paskyrė visos, beveik tris tūkstančius darbuotojų turinčios, skirtingose šalyse mobiliųjų ryšių operatorius, televizijos ir radijo stotis, internetinius portalus vienijančios „Bitė grupės“ vadovu. Ar laikote tai karjeros viršūne, ar tik dar vienu laipteliu?
– Nežinau, pamatysime po dešimties metų. Labai to paskyrimo nesureikšminu – yra rolė, kurios imiesi arba ne. Be abejo, vertinu akcininkų pasitikėjimą, pripažinimą, nes per tuos šešerius metus (kai „Bitės grupę“ valdo „Providence Equity Partners“ fondas – BNS) padarėme daug darbų: transformavome ir įsigijome nemažai verslų, sinergijų tam tikrų sukūrėme. Akcininkai dėl to yra patenkinti, jie nori tęsti čia savo veiklą, nenori išeiti, nepaisant geopolitinės rizikos ir kitų dalykų. Jie nori tęstinumo strategijos pakankamai ilgam.
– Jus „Bitės grupės“ vadovu paskyręs amerikiečių „Providence Equity Partners“ fondas Lietuvoje veikia jau septynerius metus. Pagal apibrėžimą, privataus kapitalo fondai įsigytas įmones valdo vidutiniškai iki penkerių metų, po to jas pelningai parduoda. Ar nesibaiminate greito atleidimo?
– Tie standartiniai apibrėžimai irgi keičiasi: pavyzdžiui, kad krizės turi įvykti kas aštuonerius metus, o ciklinės – kas dešimt. Keičiasi ir finansinių investuotojų horizontai bei lūkesčiai. „Providence“ aiškiai deklaruoja, kad nemato poreikio ir būtinybės išeiti. Jų 45 mlrd. dolerių portfelyje nuolat esame trejetuke geriausią grąžą generuojančių verslų ir netgi kai kuriais periodais buvome pirmi.
Techniškai, taip, sutampa tas terminas pasitraukimo, bet mes su akcininkais jau kalbame apie penkerių metų horizontą. Turime didelių ambicijų ne tik organiškai augti, svarstome ir apie naujus įsigijimus.
– Tai fondas artimiausiu metu nesvarsto parduoti „Bitės grupės“ ar bent jau kai kurių jos dalių?
– Žinote, finansinis investuotojas tam tikra prasme veikia oportunistiškai – jeigu kažkas ateitų ir padėtų labai didelę pinigų skrynią ant stalo... Visi verslai yra parduodami, net Anglijos karalienę, juokais kalbant, galima nusipirkti.
Kažkokių konkrečių datų ir terminų ar atskirų pardavimų bei įsigijimų nei akcininkai nedetalizuoja, nei mes matome. Gal labiau žiūrime į įsigijimus. Žinoma, kai kurie elementai, verslai gali būti parduoti, bet kol kas nėra aiškios krypties.
– Į kokias sritis ir kiek planuoja šiemet investuoti grupė?
– Pagrindinės ciklinės investicijos šiemet bus į naują technologiją – 5G, jos bus pačios didžiausios visoje grupėje, bet labai daug planuojame investuoti ir į mūsų televiziją „Go3“. Tiek į jos technologinę plėtrą, bet ypač į turinį.
Neslepiame ambicijų – norime būti ir atskirose rinkose, ir Baltijos šalyse lyderiaujančia mokama televizija. Mes jau esame antri, kalbant apie mokamą televiziją, o po kelių metų, susitikę kalbėsime, kad esame Nr. 1 mokama televizija Baltijos šalyse – šiuo metu artėjame prie 400 tūkst. klientų per tris Baltijos valstybes.
Televizijose daugiausia dėmesio ir investicijų skirsime vietiniam TV turiniui: nuo naujų formatų pritaikymo iki žinių. Ir šiuo atveju kalbame apie milijonines, ne tūkstantines investicijas kasmet. Be abejo, reikės lėšų ir technologinei TV platformai, nes viena, kai turi 100 tūkst. klientų, kita, kai per penkerius metus planuoji jų turėti milijoną.
– J ūsų krepšelyje yra ir populiarios televizijos, ir interneto portalai, bet liūto dalį grupės pajamų iki šiol suneša mobiliojo ryšio operatoriai. Kaip grupėje sprendžiama, kuri veiklos sritis yra prioritetinė?
– Taip, šiandien liūto dalį vis dar sudaro klasikinės mobiliojo ryšio paslaugos, bet prieš penkerius metus jos sudarė beveik 100 proc. Žiūrint mūsų organinį augimą pastaruosius metus, įsigijimus, tai sakyčiau tik apie 60 proc. pajamų sudaro tos klasikinės ryšio paslaugos. Manau, greitai mes priartėsime prie 50/50 santykio.
Diversifikacija yra viena iš mūsų strategijų mažinant rizikas, tokių kaip kovido pandemija ar ekonominė krizė, todėl investuojame tik kryptingai į pasirinktas sritis, o jos yra trys: mobiliojo ryšio paslaugos, fiksuotas internetas ir mokama televizija bei medijos. Tos sritys turi nemažai sinergijos, todėl kitų tiesiog atsisakėme.
– Kokią matote televizijų ateitį, ar tai neliks tik pagyvenusių žmonių pramoga ir informacijos šaltinis?
– Manau, kad čia mes technologiją, perdavimo būdą, maišome su pačia televizija. Taip, pavyzdžiui antžeminė, klasikinė televizija traukiasi, bet jei ją suprantame kaip paslaugą, o mes ją taip ir matome, tai turėdami palydovinę TV, klasikinę nemokamą, mokamas televizijas – turime visą krepšelį.
Šiandien mes su „Go3“, „Home3“, TV3 grupėmis padengiame visą žiūrovų spektrą: nuo visiškai jaunų vartotojų, kurie žiūri TV per internetą iki tradicinių. Tai tokiu aspektu televizija nesensta, jos žiūrimumas didėja, todėl aš labai optimistiškai vertinu televizijos perspektyvą.
– Praėjusiais metais „Bitės grupės“ pajamos augo 8 proc. iki 474 mln. eurų, grynasis pelnas – 30 proc. iki 62 mln. eurų. Kokius prognozuojate rezultatus šiemet?
– Gerus. Mes turime tokią vidinę ambiciją užsibrėžę, kad tose rinkose, kur „žaidžiame“, turime augti sparčiausiai: tiek geografine, tiek paslaugų prasme – dviženkliais skaičiais. Kovidas pernai šiek tiek pakoregavo mūsų siekius, to dviženklio augimo kai kuriose rinkose ir bendrai nepasiekėme, bet tą ambiciją norime išlaikyti ir toliau.
Šie metai nebus kitokie. Gal dviženklio pajamų augimo nepasieksime – daug kas priklausys nuo antros metų pusės, nes metų pradžia buvo gera, bet ir sąnaudos augo, kaip ir visiems, ypač energetiniai ištekliai, kurie pas mus yra labai imlūs, kalbant apie mobiliojo ryšio tinklų elektros vartojimą, žmonių atlyginimai taip pat didėjo. Greičiausiai EBIT ir pelno eilutėse stebuklų nebus, bet būsime arti dviženklio augimo.
Nepaisant geopolitikos, kitų blogėjančių veiksnių ir rizikų, nemažiname ambicijų ir kitiems metams.
– „Bitės Lietuva“ 2020 metų pabaigoje įsigytas „Mezon“ verslas pernai grupei atnešė per 4 mln. eurų grynojo nuostolio. Kodėl?
– Dar prieš įsigyjant sakėme, kad tas verslas, jeigu jis būtų buvęs atskirtas, kai ji valdė valstybė, jis būtų buvęs nuostolingas. Neslėpkime, ten iš dviejų dalių verslas buvo sudarytas: vienos yra reguliuojamos, valstybės užtikrinamos pajamos, retransliacija ir panašiai, o kitas buvo konkurencija su privačiu verslu, kur, mūsų įsitikinimu, buvo kryžmiškai subsidijuojama veikla, kas nelabai net leistina.
Todėl kai mes perėmėme šitą verslą ir sąžiningai sudėjome kaštus, atsisakėme nuostolingų klientų, tai ir turime nuostolį. Tiesą sakant, aš nežiūrėčiau vienerių metų rezultatų, reiktų dvejų-trejų metų perspektyvos, nes 1,5 metų buvome apriboti teismais, kur negalėjome tam tikrų dalykų daryti. Ir tie teismai dar nesibaigė. Todėl sąžininga būtų pasakyti, kad iš dalies tokį rezultatą paveikė ir tai, kad mes negalėjome imtis tam tikrų veiksmų, kuriuos planavome ir iki šiol, beje, negalime.
– Nesigailite dėl šio 30 mln. eurų pirkinio?
– Ne, nes kai kalbame apie „Mezon“, mes pirkome verslą, o versle yra daug dedamųjų ir mes turime konkrečius planus, ką norime čia daryti, kokią rolę mūsų grupėje užims „Mezon“, bet tam turi pasibaigti visi teisminiai ginčai.
– Ko tikitės ateityje iš „Mezon“?
– Turime jam konkrečią rolę, dėl to jį ir pirkome, tačiau kol nesibaigė teismai, negaliu jos atskleisti. Bet tai turėtų būti nauda visai rinkai. Tai bus gana įdomus ir perspektyvus verslas.
– Registrų centrui pernai pateiktoje grupės finansinėje ataskaitoje nurodėte, kad į 5G tinklo vystymą ir kitus su mobiliuoju ryšiu susijusius projektus šiemet investuosite įspūdingą sumą – 46 mln. eurų. Kam konkrečiai skirsite šiuos pinigus?
– Šitas verslas yra gana cikliškas: kai ateina naujas technologijų ciklas – tas pats buvo ir su 3G, ir su 4G – reikia sukurti naują tinklą, netgi bokštų reikės naujų, reikės jį tankinti, taip pat per visą teritoriją reikia kabinti naujas antenas ir įvairius mazgus. Akivaizdu, kad 5G bus brangiausia technologija: ir yra įranga bus brangesnė nei 3G ir 4G atveju, ir bazinių stočių dėl dažnio specifikos reikės gerokai daugiau. Todėl pagrindinė pinigų dalis eina į radijo tinklo atnaujinimą.
Bendrai į 5G tinklą grupė Lietuvoje ir Latvijoje pirmai pradžiai investuos apie 100 mln. eurų. Tačiau čia ne absoliutūs skaičiai yra svarbūs, o koks procentas nuo pajamų yra investuojamas: mes iki šiol niekada investicijomis nesam viršiję 10 proc. pajamų – tai vienas geriausių rodiklių pasaulyje tarp mobiliojo ryšio operatorių, nes tipiškai 12-13 proc. nuo pajamų yra įdedama į kapitalines investicijas.
– Gegužės pabaigoje nuo 5 mln. eurų prasidėjo statymai pirmajame 5G aukcione, varžytuvėse dalyvauja trys didžiausi šalies mobiliojo ryšio operatoriai „Telia“, „Tele2“ ir „Bitė“. Kokia dabar padėtis aukcione, kada jis baigsis?
– Šiuo metu (birželio 14 dieną – BNS) 10 mln. eurų yra siūloma už šį dažnį, tačiau aukcionas dar nėra pasibaigęs.
– Šio aukciono trukmė yra apribota 50 mln. eurų siūlymu. Ar tikite, kad ši suma bus pasiekta?
– Nemanau. Aišku, konkurencija yra didžiulė. Dažniai yra duona – ribotas, brangus resursas, be kurio operatoriai negali vystyti veiklos. 5G dažnių apskritai yra super mažai, nes valstybė pasiėmė 30 proc. savo reikmėms – kritiniam tinklui, todėl kaina dar gali kilti, bet nenorėčiau spekuliuoti kiek – 50 mln. tikrai nepasieks, nes yra ekonominė logika.
Šitas 700 MHz dažnis yra „padengimo“, bazinis dažnis. Jeigu žiūrėtume į jo parametrus, ką galima su juo pasiekti, tai nesinori nuvilti klientų, tačiau su juo interneto greičiai bus ne ką geresni nei 4G. Jis bus mažai reikšmingas be vadinamojo aukštesnio 3,5 GHz radijo dažnio, kur aukcionas dar bus skelbiamas. Tik kartu šie dažniai duos norimą 5G rezultatą.
– Ko šiemet tiek paprasti vartotojai, tiek verslas galėtų tikėtis iš 5G tinklo Lietuvoje?
– Šiemet vartotojai dar kažko apčiuopiamo nepajus, bet kitų metų viduryje, antrame ketvirtyje Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir jų priemiesčiai pajus ženklų mobilaus interneto pagreitėjimą, kokybinį šuolį. Mūsų planas yra maksimaliai fokusuotis į konkurenciją su tradiciniu DSL, šviesolaidiniu internetu, nes 5G parametrai yra fantastiniai.
Namuose ir biuruose atsiras reali konkurencija įprastiniam fiksuotam kabeliniam internetui. Į verslus 5G, prognozuočiau, ateis lėčiau – čia greitai nesitikėčiau didelio proveržio.
– Kai infliacija šalyje siekia beveik 20 proc., o branginti paslaugas yra beveik norma, ar „Bitė Lietuva“ numato šiemet didinti savo paslaugų įkainius?
– Turime paprastą principą, pirmiausia turime žiūrėti, ar suteikiame daugiau vertės klientams. Pavyzdžiui, jei suteikiame daugiau paslaugų, tai klientas mums už tai ir moka daugiau. Taip, mūsų vidutinė sąskaita didėja, bet didėja ir paslaugų krepšelis. Mūsų tikslas yra klientams teikti daugiau paslaugų ir už tai paprašyti daugiau pinigų. Tai jau vyksta pastaruosius 6-8 metus, tą mes ir toliau planuojame daryti.
– Kokia yra mobilaus ryšio ateitis? Ar išliks išankstinio mokėjimo kortelės, kurios yra populiariausios tarp pradedančių vartotojų ir nusikalstamo pasaulio atstovų?
– Išankstinių kortelių buvimą iš esmės apsprendžia du dalykai: kaip yra valoma šešėlinė ekonomika ir kiek jaunimo yra šalyje. Lietuvoje jaunimo mažėja, Baltijos šalyse – taip pat, deja. Šešėlinio verslo irgi, tikiuosi, mažėja. Todėl bendrai visos tendencijos rodo, kad poreikio išankstiniam apmokėjimui mažėja ir šis segmentas traukiasi. Ar jis visai dings – nemanau. Pasaulyje beveik nėra šalių, kur tokių išankstinio apmokėjimo paslaugų nėra – kai kur jos sudaro 50 proc. visos rinkos klientų, kai kur – 10 proc. Sakyčiau, kad einame link mažesnės išankstinio apmokėjimo dalies rinkoje, bet kad ji visai išnyks – nemanau.
– Dėkui už pokalbį.
