„Juridinis asmuo turi teisę verstis vaistinės veikla ne daugiau kaip penkiose veiklos vietose, esančiose toje pačioje miesto gyvenamojoje vietovėje. Vaistinės veiklos vietų skaičius kaimo gyvenamosiose vietovėse neribojamas“, – rašoma Seimo nario pateiktoje įstatymo pataisoje.
15min pasitikslino, kas turime omenyje kalbant apie „tas pačias miesto gyvenamąsias vietoves“. P.Urbšys įvardijo, kad tai yra miestai – tarkime, Panevėžyje negalėtų veikti daugiau nei 5 „Eurovaistinės“, „Nemuno vaistinės“ ir pan.
„Mūsų vaistų kainos yra per didelės. Ir viena iš priežasčių yra tai, kad susidarė dirbtinis monopolis vaistų rinkoje“, – sakė P.Urbšys.
Paklaustas, ar galima tokį reikalavimą kelti skirtingo dydžio ir populiacijos miestams, P.Urbšys pripažino, kad galbūt reikėtų maksimalų vaistinių skaičių nustatyti remiantis gyventojų skaičiumi.
Pastebimi atvejai, kai vaistinių darbas organizuojamas ir vaistinių politika nustatoma atsižvelgiant ne į gyventojų ir šalies poreikius, o į verslo interesus, – rašoma projekte
Naują reikalavimą P.Urbšys užsimojo įvesti dėl neva egzistuojančios vaistinių monopolijos. Vaistinių tinklams nepriklausančių vaistinių skaičius nuolat mažėja: 2008-12-31 jos sudarė 55 proc. visų vaistinių, 2010-12-31 – 40 proc., 2012-12-31 – 31 proc., o 2016-12-31 – tik 18,34 proc. Nors rinkoje egzistuoja santykinai didelis vaistinių kiekis, gyventojai patiria pakankamai dideles išlaidas įsigydami vaistus, kaip nurodoma EBPO ir Europos Komisijos ataskaitose, projekte pažymi parlamentaras.
„Pastebimi atvejai, kai vaistinių darbas organizuojamas ir vaistinių politika nustatoma atsižvelgiant ne į gyventojų ir šalies poreikius, o į verslo interesus“, – rašoma projekte.
Toks įstatymo projektas nustebino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentą Žilviną Šilėną.
Oho. Kas toliau? Nusikaltimas, kad verslas vadovaujasi verslo interesais? Taip galima uždrausti turėti daugiau nei 5 kioskelius, 5 vilkikus ar 5 maisto prekių parduotuves, – svarsto Ž.Šilėnas.
„Oho. Kas toliau? Nusikaltimas, kad verslas vadovaujasi verslo interesais? Taip galima uždrausti turėti daugiau nei 5 kioskelius, 5 vilkikus ar 5 maisto prekių parduotuves. Dar daugiau, šis projektas teikiamas panašiu metu, kaip Sveikatos apsaugos ministerija stumia savo projektą steigti valdiškas vaistines. Kas čia, spaudimo priemonė privačioms vaistinėms? Maždaug, dar ginčysitės prieš valdišku vaistinių steigimą, tai uždrausime turėti daugiau nei 5 vaistines?“, – klausia Ž.Šilėnas.
Įstatymo projekte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje yra 1303 vaistinės. Kai kurios iš jų gyventojus aprūpina vaistais per 684 kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas.
1064 vaistinės priklauso vaistinių tinklams: UAB „Nemuno vaistinė“ priklauso 295 vaistinės (sudaro 22,64 proc. vaistinių), UAB „Eurovaistinė“ – 285 vaistinės (21,87 proc.), UAB „Gintarinė vaistinė“ – 230 vaistinių (17,65 proc.), UAB „Norfos vaistinė“ – 96 vaistinės (7,37 proc.), BENU Vaistinė Lietuva, UAB – 83 (6,37 proc.) vaistinės.
Akivaizdu, kad, pritarus tokiam įstatymo projektui, verslui tai būtų didelis galvos skausmas, nes reikėtų uždaryti itin daug vaistinių. Vien „Eurovaistinė“ Vilniuje turi 46, Kaune – 31 vaistinę.
Numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2022 metai.
„Laikas nustatomas taip, kad verslas galėtų pasirengti ir panaikinti tą monopolį“, - 15min dėstė Seimo narys.