Pabėgėliai iš Afganistano pradėjo dirbti didmiesčiuose

Į Lietuvą perkelti Afganistano piliečiai pasklido po visą šalį: kai kurie jau pradėjo dirbti, kiti darbų dar ieškosi. Iš 87 atvykėlių, vasarą registruotų Raseiniuose, savivaldybės Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, čia dar liko 45. Septynios moterys atsisakė darbo rinkos paslaugų, nes neplanuoja dirbti dėl nėštumo arba mažamečių vaikų priežiūros.
Afganistaniečių vertėjų šeimos įkurdintos Raseiniuose.
Afganistaniečių vertėjų šeimos / J. Andriejauskaitės / 15min nuotr.

Vilniaus mieste darbo ieško 17 pabėgėlio statusą turinčių asmenų, Kaune – 15, Klaipėdoje – 2. Dauguma iš jų ketina dirbti, 2 merginos norėtų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime žiniasklaidai.

Sostinėje įsikūręs Mohamedas, turintis farmacijos ir anglų filologijos išsilavinimą, norėjo dirbti arčiau gyvenamosios vietos. Jau gruodžio pradžioje jis įsidarbino netoliese esančioje UAB „Rimi Lietuva“ parduotuvėje pakuotoju. Dar vienas Afganistano pilietis jau įsidarbino „Yala Yala“ bistro („Saulėtekis“) kebabų pardavėju. Tris humanitarinį statusą turinčius afganistaniečius ketinama įdarbinti įmonėje „Švaros broliai“ automobilių plovėjais.

Darbo muges organizuoja bei pasiūlymus teikia įvairios sostinėje įsikūrusios įmonės: „Paliūtis‘‘ kviečia dirbti presuotojais, fasuotojais, „Ekonovus ir „Protingi baldai“ – pagalbiniais darbininkais, „Kulverstukai“ – virėjais. Mūrininkų darbui afganistaniečius priimtų „Via Stella”, įvairių statybos darbininkų ieško „Naresta”, įdarbintų ir „Vilniaus duona”. Bendrovė „Vilniaus viešasis transportas" sutiktų įdarbinti autobusų ir troleibusų vairuotojais.

„Vilniuje darbuotojų poreikis yra didelis, todėl daug darbdavių iš karto susidomėjo ir kviečia afganistaniečius susipažinti su darbo aplinka bei specifika įmonėse. Dauguma vyrų moka anglų kalbą. Savo šalyje baigę vadybos, ekonomikos, farmacijos, akušerijos mokslus, kaip rodo diplomų kopijos, tačiau nemaža dalis yra ir be profesinės kvalifikacijos, bet turinčių anglų kalbos pradmenis arba kalbantys farsi, persų, dari, puštūnų bei urdų kalbomis”, – sakė Vilniaus jaunimo užimtumo skyriaus vedėja Jolanta Skirmantienė.

Kaune kol kas įsidarbino tik 31-erių Ahmedas. Jis MB „Cornfood“ greito maisto užkandinėje nuo antros gruodžio savaitės dirba virėju, bet tikisi sulaukti ir daugiau darbo pasiūlymų. Kaune pabėgėlio statusą turinčius asmenis į savo komandą kviečia prekybos tinklas, kurio parduotuvės veikia Kauno mieste ir rajone. „Kauno autobusai” siūlo autobuso ar troleibuso vairuotojo darbą. Užimtumo tarnyba tarpininkautų įgyjant šią profesiją.

Logistikos ir statybų sektoriuje Afganistano piliečius kompanijos kviečia dirbti prekių rinkėjais, krovikais, statybininkais ar pagalbiniais darbininkais. Užimtumo tarnybos specialistų teigimu, darbdaviams svarbiausia yra būsimo darbuotojo motyvacija ir nusiteikimas darbui. Tikimasi, kad ketinantys įsidarbinti greitai perpras darbo vietos reikalavimus, mokysis naujų dalykų bei sutars su kitais komandos nariais.

Kauno miesto klientų aptarnavimo skyriuose yra registruota 15 afganistaniečių, turinčių pabėgėlio statusą. Vienas iš jų yra sulaukęs senatvės pensinio amžiaus, o kitas, tikėtina, turi specialiųjų poreikių. Dėl jo bendraujama su gydytojais dėl spec. poreikių nustatymo bei pagalbos teikimo.

Pasak Kauno klientų aptarnavimo departamento psichologės Renatos Ševerenkienės, gruodį padedant nevyriausybinėms organizacijoms aktyviai vyko persikraustymas, buvo spendžiamos socialinės problemos dėl vaikų darželių, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų ir panašiai: „Visose šeimose yra bent vienas asmuo kalbantis anglų arba rusų kalba, todėl problemų dėl susikalbėjimo ar vertėjų poreikio nekilo”.

Užimtumo tarnybos Klaipėdos specialistai prieš kelias dienas organizavo konsultacijas uostamiestyje gyventi ir dirbti pasirengusiai Noorzai šeimai. Buvo patikslinti jų duomenys dėl išsilavinimo, gebėjimų ir pageidavimų darbui. Klaipėdos miesto vyriausioji specialistė Inga Dėringienė informavo, kad abu perkelti afganistaniečiai nori dirbti ir šiuo metu kreiptasi į įmones dėl jų įdarbinimo.

Vyras Naseras turi aukštąjį universitetinį chemijos mokslų išsilavinimą, darbo kompiuteriu įgūdžių, minimaliai moka anglų kalbą. Pirmenybę teiktų elektriko darbui: galėtų būti mokiniu – elektriku, taip pat sutiktų dirbti ir nekvalifikuotą darbą. Jis nepamišo paminėti, kad darbą norėtų suderinti su lietuvių kalbos mokymusi. Jo žmona Farzana neturi išsilavinimo, nėra dirbusi, moka tik gimtąją dari kalbą. Jos prioritetas – lietuvių kalbos mokymasis ir šeima, bet sutiktų dirbti siuvėja arba pagalbine virtuvės darbuotoja.

Dėl šių asmenų įdarbinimo kreiptasi į Klaipėdos darbdavius: UAB „Rimi Lietuva" dėl gamybos darbuotojo kepykloje arba virtuvėje, „Autofiksas LT" ir „Žuvita" dėl žuvies apdirbėjo ar pakuotojo.

Užimtumo tarnybos specialistai šiuo metu aktyviai dirba su pabėgėlio statusą turinčiais afganistaniečiais – atsižvelgiama į jų individualius ir šeimos poreikius, kvalifikaciją bei darbo patirtį. Jie supažindinami su situacija darbo rinkoje, kalbama apie jų lūkesčius ir savęs pozicionavimą ieškant darbo su didesniu nei vidutiniu darbo užmokesčiu. Pastebima, kad atvykusių į mūsų šalį žmonių lūkesčiai ne visada atitinka Lietuvos darbo rinkos realijas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų