Tiesa, kai kurie pabėgėliai yra taip įpratę naudotis prieglobstį gavusių užsieniečių privilegijomis ir valstybės parama, kad darbas ar verslas atrodo lyg skridimas į kosmosą. Kauno verslininkų namai tokius pabando nuleisti ant žemės. Ar pavyksta? „Žinoma, kad ne visi tampa įmonių savininkais ar darbuotojais. Tačiau gražių pavyzdžių yra, o neretai užsieniečiai yra žymiai verslesni nei lietuviai“, – pastebi Kauno verslininkų namų direktorius Donatas Žiogas.
Pabėgėliams susirasti darbo sunku
Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje šiuo metu yra apie 20 mln. pabėgėlių, kurie priversti prieglobsčio dėl karo ar kitokių priežasčių ieškoti svetimose šalyse. Lietuvoje pabėgėliai, arba oficialiai vadinami prieglobstį gavę užsieniečiai, pirmuosius gyvenimo mūsų šalyje mėnesius praleidžia Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, Jonavos rajone. Šiuo metu centre gyvena apie 40 užsieniečių, kurie yra mokomi integruotis į visuomenę: susirasti darbą, imtis verslo ir įsikurti mūsų šalyje.
Tačiau užsieniečiams tai padaryti sunku. Kauno verslininkų namų direktorius D.Žiogas teigia, kad padedant Europos sąjungos finansuojamam Europos pabėgėlių fondui Lietuvoje prieglobstį gavę užsieniečiai yra mokomi susirasti darbo arba imtis verslo.
„Grupelė užsieniečių lankydami mūsų kursus gavo kompetencijos, kaip susirasti darbą arba įkurti Lietuvoje verslą. Bandėme įkvėpti jiems lyderystės, pasitikėjimo, drąsesnio bendravimo su lietuviais. Jie dažnai kompleksuoja dėl to, kad yra pabėgę iš savo tėvynės, dažnai ne savo noru dėl karo ar politinio persekiojimo.“, – pasakoja D.Žiogas.
Bendrovės „Personalo valdymo inovacijos“ verslo plėtros direktorius Jonas Marcinkus tvirtina, kad pabėgėliams Lietuvos darbo birža siūlo tik pašalpas, o ne realų darbą, todėl užsieniečių mokymai yra labai svarbūs, kad jie galėtų lengviau integruotis.
„Mūsų darbo birža teikia tik aprūpinimo pašalpomis, bet ne įdarbinimo paslaugas. Jie tik registruoja darbo neturinčius žmones ir moka pašalpas, todėl žmogus pats turi ieškotis darbo. Kaip užsieniečiui Lietuvoje susirasti darbą? Dauguma užsieniečių nemoka lietuviškai parašyti net elementaraus gyvenimo aprašymo, įvertinti savo patirties ir kompetencijų“, – teigia J.Marcinkus
Projektą „Prieglobstį gavusių užsieniečių integracija didinant verslumo kompetencijas“ vykdančių Kauno verslininkų namų direktorius D.Žiogas skaičiuoja, kad tarp mokymus lankančių užsieniečių atsiranda daugiau verslininkų nei tarp lietuvių. Dešimtis kebabinių atidarę turkai ar restoranus valdantys armėnai Lietuvoje yra stiprūs verslininkai.
Dirbo husaru salone „Tarp gėlių“
Iš pilietinio karo kamuojamo Somalio į Kauną atvažiavęs Mustafa Hassanas Saleebanas pasakoja, kad labai norėtų imtis verslo ir atidaryti savo restoraną. Iki šiol juodaodis vyras Kaune dirbo salone „Tarp gėlių“ husaru. „Norėčiau būti verslininku ir atidaryti barą ar restoraną. Arba įsidarbinti didelėje ir stabiliai dirbančioje įmonėje Lietuvoje“, – savo svajonių neslepia užsienietis.
Dar ir šiandien ginklų šūvius ir raketų sprogimus išgyvenančiame Pakistane gyvenęs ir į Rusiją pabėgęs, paskui į Lietuvą atkeliavęs Mahranas Karko svajoja apie plaukų kirpėjo darbą arba savo kirpyklą Lietuvoje. „Čia mus gerai moko sudaryti verslo planą, kaip susirasti darbo. Čia mes atmerkiame akis darbo paieškai, todėl tikimybė surasti darbą padidėja. Kas yra gerai, kad mes galėsime realiai susirasti darbo ar imtis verslo Lietuvoje“, – džiaugiasi pašnekovas, Jonavoje arba Kaune ieškantis patalpų savo kirpyklai.
Tačiau iš kaimyninės Baltarusijos atvykęs Aleksandras išvydęs žurnalistus bėgo tolyn. Baltarusis prisipažino bijantis KGB persekiojimo, nes esą šeima dar likusi Minske.
„Man kiekvienas žodis žurnalistams gali labai brangiai kainuoti, todėl negaliu su jumis bendrauti“, – nepasitikėjimo žiniasklaida neslėpė vyras.
Gali naudotis visomis teisėmis
Pasak personalo eksperto J.Marcinkaus, pagal Europos Sąjungos teisės aktus prieglobstį gavę užsieniečiai gali Lietuvoje dirbti ar kurti verslą, jiems galioja visos socialinės garantijos kaip ir lietuviams.
„Jeigu pabėgėlis gavo Lietuvoje politinį prieglobstį, jis turi teisę gyventi Lietuvoje. Tai reiškia, kad jis gali legaliai dirbti, gauti sveikatos priežiūros paslaugas, naudotis socialiniu draudimu ir paramos verslui įrankiais. Taip pat toks užsienietis gali gauti valstybės remiamą teisinę pagalbą, gali mokytis ar studijuoti mūsų šalyje.“, – teigia J.Marcinkus.
Pernai prieglobstis Lietuvoje suteiktas užsieniečiams, atvykusiems iš Rusijos Federacijos, Afganistano, Baltarusijos, Irako, Nepalo, Sirijos, Pakistano, Somalio, Šri Lankos ir Tadžikistano.
