Ž.Raudys pasakojo alpakomis susidomėjęs prieš 15 metų, kuomet nuvykus į parodą Vokietijoje pastebėjo iš šio gyvūno vilnos prekiaujamais megztiniais.
„Lietuvaitė, ištekėjusi už perujiečio, prekiavo megztiniais, kurie kainavo 200–300 eurų. Galvojau, kažkokia nesąmonė. Ta vilna auksinė ar kas? Tuomet minimali alga buvo apie 400 litų Lietuvoje“, – sakė jis.
Alpaka vietoje žoliapjovės
Po pirmo susidūrimo vyras ėmė aktyviai domėtis šiais gyvūnais, o prieš trejus metus įgyvendino savo svajonę. Tuomet jie iš Lenkijos parsivežė penkis mažylius. Be to, prireikė restauruoti ir senovinį molinį tvartą, kuriame šiuo metu ir gyvena alpakos. Veiklos pradžiai, kaip teigė Ž.Raudys, prireikė apie 15 tūkst. eurų.
Tiesa, ūkio savininkų teigimu, gyvūnai buvo pirkti ne dėl grožio, o praktiniu išskaičiavimu. Prieš dešimtmetį įsigijus sodą, šeimai teko ir maždaug pusės hektaro sklypas, kuriame kiekvieną savaitę reikėdavo nupjauti žolę.
„Sekmadienį nupjovei, kitą pirmadienį vėl reikia iš naujo. Vyras sako, reikia kažkaip su ta žole susitvarkyti. Galvojome apie avis, ožkas, bet pasidomėjome, kad labai jos užteršia visą plotą. Norėjome ir pavaikščioti po savo ganyklą, o alpakos savo gamtinius reikalus atlieka vienoje vietoje“, – pasakojo Rasa ir pridūrė, kad šis gyvūnas ypač mėgsta ką tik atžėlusią žolę.
Netipinis zoologijos sodas
Šiuo metu ūkyje, kurio savininkai dirba tekstilės įmonėje, auga septynios alpakos ir artėjantį mėnesį patelės turėtų atsivesti dar tris mažylius.
Iš gyvūnų vilnų šeima gamina siūlus, gaminius, o vėliau juos parduoda.
„Kerpame vilną ir vežame į senovinio tipo karšyklą Plungėje. Norime išsaugoti kiekvieno gyvūno vilną, kad visi siūlai būtų skirtingų spalvų, nemaišyti. Siūlus parduodame arba mezgame kojines, pirštines“, – sakė R.Raudienė.
Kartu moteris veda ir ekskursijas, tačiau už jas ima simbolinę pinigų sumą. Ekskursijos suaugusiems kainuoja 2 eurus, o vaikams 1 eurą.
„Simboliškai. Vyras sako, kad iš idėjos dirbu, bet man svarbiausia, kad už maistą suneštų“, – tikino ji.
Ekskursijas R.Raudienė Jonavos alpakų ūkyje veda po darbų ir savaitgaliais. Vienu metu ji priima vieną arba daugiausiai dvi šeimas.
„Nenorime, kad tai būtų tipinis zoologijos sodas, kuomet prieini prie tvoros, tai turėtų būti artimesnė pažintis. Vaikams paruošiame maisto, šakelių, skanukų, kad vaikas galėtų pats pamaitinti, paglostyti, paliesti, pavedžioti, prisiglausti. Ir leidžiu būti tiek, kiek nori, kol neatsibos. O ne taip, kad konvejeriu varome kas valandą. Geriausias komplimentas būna, kai išeina vaikai ir pasako: „Mama, aš noriu čia gyventi“, – tikino ūkio savininkė.
Be to, R.Raudienė pridūrė, kad kitą savaitgalį į ūkį atvykti nepavyks ir laiką reikia rezervuoti iš anksto. Pavyzdžiui, dabar šeima renka rezervacijas rugpjūčio mėnesiui.
Ne verslas, o malonumas
Tiesa, abu pabrėžia, kad gyvūnus augina nesiekdami užsidirbti. Tai – daugiau malonumas, laisvalaikio praleidimas.
„Net negalvojome, kad išpopuliarinsime Jonavos vardą šiais gyvūnais, nes pirkome gyvūnus sau, kaip šuniuką, kačiuką. Norėjome grįžus po darbo atsipalaiduoti, o dar ir sodyboje ganosi gyvūnai. Tai sodybos papuošimas“, – tikino R.Raudienė.
„Mes einame labiau už gyvūną, kad būtų jam viskas gerai. Dėl to ribojame ir ekskursijas, neleidžiame bet kiek. Eilė pas mus mėnesis, du į priekį. Ekskursijas darome du kartus per dieną, kai maitiname. Žiūrime, kad nepersivalgytų, streso neturėtų. Nelabai kalbame apie komerciją“, – pridūrė Ž.Raudys.
Jis pripažįsta, kad Lietuvoje tarp alpakų ūkių jau susidarė konkurencija, kuri ateityje tik didės. Tačiau dar kartą pabrėžia šiuos gyvūnus auginantis nesiekdamas finansinės naudos.
„Žmonės labai pamilo tą gyvūną, daug kas dabar perka ne komercijai, o kaip sodybos papuošalą. Greitai bus, kad Lietuvoje jų bus labai daug, nes patys matome, koks susidomėjimas yra mūsų sodyboje. Daug kas klausinėja, kiek kainuoja, kaip geriau veisti, kaip maitinti. Mes suprantame, kad jų tikrai, kuo toliau, bus daugiau“, – įsitikinęs jis.
Patinėlis gali kainuoti ir 80 tūkst. eurų
Jonavoje alpakas auginantis vyras atskleidė, kad alpakų patinėlių kainos Lietuvoje svyruoja nuo 500 eurų, bet galima įsigyti ir už 4 tūkst. eurų. Patelės yra brangesnės, jų kainos prasideda nuo 1,5 tūkst. eurų.
Tačiau jis girdėjo atvejį, kuomet vienas ūkis Vokietijoje nusipirko patinėlį už 80 tūkst.
„Žiūrima į vilnos kokybę, alpakų vilna yra labai plona. Pavyzdžiui, žmogaus plaukas yra nuo 70 iki 100 mikronų, o alpakos pasaulio rekordas priklauso 13,1 mikrono. Įsivaizduokite, kiek plonesnis nei žmogaus plaukas. Selekcijoje žiūri, kad būtų labai plonas ir, aišku, kad būtų kuo daugiau vilnos. Paprastai lietuviai kerpa 2–3 kilogramus, o Čilėje rimti ūkiai kerpa po 6 kilogramus, dvigubai daugiau“, – nuo ko priklauso gyvūno kaina, aiškino pašnekovas.
Ž.Raudys tikino, jog lietuviškas klimatas alpakoms tinka puikiai. Tiesa, jos bijo didelių karščių bei saugomos nuo smarkaus lietaus.
„Jos tuomet sumirksta, kaip kempinės prisigeria. O žiemoja moliniame, šimto metų senumo tvartelyje. Vasarą jame yra vėsu, o žiemą šilta. Žiemą paleidžiame ir ant sniego, mėgsta žaisti, labai patiko sniegas“, – sakė vyras.
O tiems, kurie nori auginti alpaką, Ž.Raudys turi patarimą – vieno gyvūno įsigyti jokiais būdais negalima, nes jie po vieną labai stresuoja.
„Ir negali gyventi porelė. Turi būti arba dvi patelės, arba du patinėliai. Sodybai gal ir geriau du patinėliai, mažiau problemų“, – tikino jis.
