Pameistrystės programos vis dar nėra labai populiarios Lietuvoje, bet, tokiose šalyse kaip Vokietija, Danija, jos turi labai gilią tradiciją. Lietuvoje tai galėtų būti vienas iš būdų, kaip spręsti darbuotojų trūkumo problemas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo, išsilavinimo ir kompetencijų neatitikimą rinkai, padėti patenkinti įmonių, užsienio investuotojų poreikius bei lūkesčius.
Apie tai, su kokiomis kliūtimis susiduriama įgyvendinant pameistrystės programas ir kaip padėti įmonėms labiau įsilieti, kalbamės su Klaipėda ID talentų projektų vadove Jurgita Raišyte, Klaipėdos Pauliaus Lindenau centro plėtros vadove dr. Odeta Kupetiene bei Užimtumo tarnybos atstove spaudai Milda Jankauskiene.
Jurgita Raišytė: pameistrystės programos gali duoti daug naudos visoms pusėms
J.Raišytė sako, kad pameistrystės programos yra naudingos tiek žmogui, kuris ieškosi darbo, tiek profesinei mokyklai, tiek darbdaviui. „Pameistrystės programos tikslas – užauginti kvalifikuotą darbuotoją darbo vietoje, apmokyti jį tam tikrų specifikų, kurių trūksta, padėti įgyti reikiamų kompetencijų, o tai labai naudinga darbdaviui, kuris bus garantuotas savo darbuotojo įgytais įgūdžiais, pritaikomais konkrečiame darbe. Svarbu, kad visos pusės – darbdavys, profesinė mokykla ir pameistrys – suprastų pameistrystės vertę“, – sako talentų projektų vadovė.
Kaip vyksta pameistrystės programos? „Pameistrystės programų įgyvendinimą kuruoja tiek profesinė mokykla, tiek užimtumo tarnyba. Nedirbantys arba persikvalifikuoti norintys asmenys pasirašo sutartį su profesine mokykla, kurioje 30 proc. laiko skiriama teoriniam mokymui ir 70 proc. laiko skiriama praktiniam mokymuisi bei darbui įmonėje. Tad tuo pačiu metu žmogus gali ir mokytis, ir dirbti – taip įgyjama kvalifikacija bei gaunamas darbo užmokestis“, – pameistrysčių programų esmę dėsto J.Raišytė.
Šiuo metu, pasak talentų projektų vadovės, užimtumo tarnyba vykdo tris pameistrystės programas, tačiau kol kas reikiamo darbdavių dėmesio jos nesulaukia.
„Karjera On“ skirta 18–29 m. bedarbiams, projekte „Stotelė – darbas“ prioritetas teikiamas ribotas ir vidutines įsidarbinimo galimybes turintiems, nekvalifikuotiems, ilgalaikiams, vyresnio amžiaus bedarbiams, niekur nedirbančiam jaunimui, emigrantams, o trečioji programa „Ateitis“ skirta tiek nedirbantiems, tiek ir užimtiems asmenims, vadinasi, net ir turintys profesiją gali persikvalifikuoti ir įgyti naują. Tai programos orientuotos į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimą bei paramą verslo kūrimui.
„Daug naudingos informacijos galime rasti pameistryste.lt, deja, bet Lietuvoje pameistrystė nėra tokia populiari, todėl labai norisi paskatinti Klaipėdos įmones ir darbdavius pasinaudoti šia galimybe. Juk taip galima užsiauginti sau lojalius ir talentingus darbuotojus, o ir darbuotojui tai taip pat naudinga, nes jis įgyja kvalifikaciją. Dažnai darbdaviui tenka įveikti dokumentacijos iššūkius, kurių ne visi nori imtis, tačiau kitų miestų sėkmės istorijos įrodo, kad pameistrystės programos miestui ir verslui gali atnešti labai didelę naudą.
Vien tai, kad pameistrystės programose turi dalyvauti darbdavys, būsimas darbuotojas ir mokymo įstaiga, padeda pagrindus abipusiam bendradarbiavimui, skatina miesto ir verslo plėtotę. Šie aspektai labai svarbūs, kad būtų galima spręsti tam tikrų darbuotojų trūkumą mieste, padėti verslams ir investicijoms augti“, – sako pašnekovė.
Dr. Odeta Kupetienė, Klaipėdos Lindenau centro plėtros vadovė: pameistrystės programoms reikia daugiau sklaidos
„Pameistrystės programos yra labai patrauklios besimokančiam žmogui, kadangi sutrumpina mokymosi, įsidarbinimo, patekimo į rinką laiką, be to, jau besimokydamas, dar neturėdamas kvalifikacijos žmogus dirba įmonėje ir gauna atlyginimą. Žmogui tai yra puikus pasirinkimas – dar besimokydamas jis jau gali integruotis į darbo rinką ir suprasti, kas yra ta profesija, ją pačiupinėti. Užsienio šalyse, tarkime, Šveicarijoje galima save iškart išbandyti profesijoje, o ne du metus mokytis ir tik tada suprasti, kad galbūt esu ne tame kelyje.
Asmeniui pameistrystės nauda akivaizdi, o mokyklai lygiai taip pat – mes laikome ranką ant pulso, galime pritaikyti naujausias technologijas, stebėti, kaip dirba įmonės, kaip atrodo darbo vietos. Dar viena šalis, kuri suinteresuota pameistrystės programoms – tai valstybė, siekiant ekonominio ir socialinio šalies gerovės. Tai, koks svarbus yra šis aspektas, iliustruoja vienas faktas. Kasmet profesinės mokyklos yra vertinamos pagal veikos rezultatus ir vienas iš penkių rodiklių yra būtent pameistrystės programos“, – sako O.Kupetienė ir prideda, kad Lindenau centre yra rengiami specialistai inžinerinės pramonės, laivininkų ir uosto įmonių reikmėms – suvirintojai, elektrikai, laivų korpusų surinkėjus ir kt.
Visgi, jos nuomone, įmonių suinteresuotumas dar ne toks, kad būtų galima kalbėti apie sėkmingai pasiektus tikslus. Įmonės įsitraukia inertiškai, tačiau pasak O. Kupetienės, svarbiausią vaidmenį atliktų informacinė, metodinė pagalba, o ne kompensacijos ar finansavimas.
„Mes, kaip mokymo įstaiga, dirbame su mokymo programa ir žinome visus niuansus, tačiau įmonei būti atsakingai už 70 proc. programos įsisavinimą, yra pernelyg sudėtinga. Galimas sprendimas – institucija, atsakinga už tarpininkavimą tarp pameistrio ir įmonės, kuri suvestų ir padėtų visiems siekti tikslo. Verslo sektoriai, kuriuose jau šiandien labai trūksta darbuotojų, pasirengę priimti pameistrius, tačiau mokykla rengia universalų darbuotoją, todėl kiekvienas atvejis yra individualus. Ypač, jeigu įmonė turi specifinę darbo vietą, turime derinti, kokios programos dalys gali būti įgyvendintos“, – aiškina socialinių mokslų daktarė.
Šiuo metu mokyklos tikslai apima ir mokymo proceso, materialinės bazės, mokymo įrangos tobulinimą – tai padės pameistriams kokybiškai mokytis jau mokykloje šalia to, ką jau išmoks įmonėje.
Odeta Kupetienė sako, kad pameistrystės programose dalyvauja ir vyrai, ir moterys, tačiau tikslas įtraukti kuo daugiau moterų.
„Susiduriame su stereotipais, kad tokios profesijos kaip elektrikas ar suvirintojas yra fiziškai sunkios, tačiau taip tikrai nėra, todėl suvirintojomis, elektrikėmis tikrai gali tapti ir merginos, moterys, juolab, kad tobulėja ir darbo technika, ir vis daugiau procesų robotizuojami ir skaitmenizuojami. Mes stengiamės pritraukti merginų, o jų mielai laukia ir įmonės, kurioms svarbiausia gerai paruoštas asmuo. Dar pridėsiu ir tai, kad plėtojant pameistrystę reikėtų vertinti sektorius skirtingai ir adaptuoti tas schemas pagal sektoriaus specifiką“, – kalba O.Kupetienė.
Ji priduria, kad sklaidos apie pameistrystę tikrai reikėtų daugiau, nors žmonės vis labiau įsitraukia ir domisi.
„Manau, kad tai tik pradžia, tačiau gera pradžia – pusė darbo ir prie to tikimės prisidės visos pusės, kad galėtume pameistrystės programas išnaudoti miesto ir verslo bendradarbiavimui. Padėti tobulėti gali pameistrystės darbo vietų, įmonių, kurios pasirengusios vykdyti pameistrystę registras ir sertifikavimas, užtikrinantis kokybę, kad įmonės pasitikėtų, jog gali kokybiškai įgyvendinti tas programas.
Tai visokeriopa nauda – žmogus patenka į pameistrystės programas, galima įvertinti jo motyvaciją, angažuotumą, lojalumą, įgūdžius, atsirinkti darbuotojus, kurie verslui tinkamiausi. Asmeniui – tai trumpiausias kelias į užimtumą, įsiliejimą į įmonės veiklą, darbo specifikos suvokimą, gaunamas užmokestis, o mokyklai taip pat sudaromos galimybės tobulėti – stebėti, kas vyksta darbo rinkoje, įtraukti technologijas, skaitmenizaciją – tai greitas būdas susipažinti su pokyčiais. Be to, nešvaistomos valstybės lėšos rengiant darbuotojus, kurių galbūt rinkai nereikia, pagreitinamas užimtumas ir kuriama nauda valstybei“, – dėsto O.Kupetienė.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė: viskas, ką turite žinoti apie pameistrystės programas
„Užimtumo įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį yra profesinio mokymo organizavimo forma, kai profesinis mokymas vykdomas pas darbdavį (ne mažiau kaip 70 proc. pameistrystės laikotarpio), kuris su asmeniu sudaro pameistrystės darbo sutartį, o teorinis profesinis mokymas (ne daugiau 30 proc. pameistrystės laikotarpio) gali būti vykdomas pas profesinio mokymo teikėją ar darbdavį. Pameistrio mokymo procesą organizuoja ir įgyvendina darbdavys kartu su mokymo įstaiga“, – sako M.Jankauskienė.
Pasako jos, ši mokymo forma leidžia asmenims įgyti būtent darbdaviams reikalingus įgūdžius. Baigus mokymus pameistrystės forma ir įgijus kvalifikaciją, asmuo jau turi darbo patirties, kuri yra svarbi darbo paieškoje ir nurodomas reikalavimas darbo skelbimuose.
Pameistrystės darbo sutartis sudaroma tik mokymosi laikotarpiui ir pasibaigus pameistrystei, darbdavys spendžia ar ją keisti nuolatinio darbo sutartimi. Akivaizdu, kad darbdavys jau turi žinių apie asmens gebėjimus ir darbinius įgūdžius, ką dažniausiai yra sunku užtikrinti samdant darbuotoją iš išorės ir sėkmingos pameistrystės atveju, darbdavys gauna darbuotoją su jam reikalinga kvalifikacija ir įgūdžiais.
Darbdaviui sudarius pameistrystės darbo sutartį, Užimtumo tarnyba, vadovaujantis LR Užimtumo įstatymo 38 str. nuostatomis, kompensuoja 70 proc. nuo įdarbintam asmeniui apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų bei nuo jų apskaičiuotos privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Taip pat ne daugiau kaip 20 proc. kompensuojama profesijos meistrui, atsakingam už pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą, apskaičiuoto darbo užmokesčio ir su jo darbo užmokesčiu susijusių privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų.
– Kas gali pretenduoti į pameistrystės programas, kokius kriterijus turi atitikti (amžius, išsilavinimas ir pan.)?
– Užimtumo įstatyme numatyta, kad pameistrystės priemonėje gali dalyvauti tiek bedarbiai, tiek užimti (dirbantys) asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje.
Šiai mokymo formai nėra amžiaus cenzo, todėl ji gali būti taikoma tiek jaunimui, tiek ir vyresniems asmenims. Reikalavimai išsilavinimui keliami pačiose mokymo programose ir priklauso nuo to, kokią kvalifikaciją ar kompetenciją asmuo siekia įgyti pameistrystės forma. Asmuo turi atitikti mokymo programos keliamus reikalavimus.
– Kokios šiuo metu pameistrystės programos vykdomos Klaipėdoje? Ar jos sulaukia susidomėjimo?
– Nuo metų pradžios pameistrystės priemonėje dalyvavo 4 asmenys finansų ir draudimo srities įmonėse pagal draudimo produktų pardavimo neformaliojo profesinio mokymo programą. Šiuo metu pameistrystė planuojama elektrikams su energetikos srities darbdaviais ir siuvėjams su baldų pramonės įmone.
– Kokių yra planų įgyvendinant/kuriant pameistrystės programas?
– Pameistrystė Lietuvoje dar nėra įsitvirtinusi kaip populiari mokymo forma, nors turi daug akivaizdžių naudos aspektų. Pameistrystė efektyviai funkcionuoja, kai vyksta tvarus bendradarbiavimas tarp visų partnerių, ypač tarp darbdavių ir profesinio mokymo teikėjų, kurie turi užtikrinti mokymo programų kūrimą, jų pritaikymą pameistrystei.
Užimtumo tarnybos pastebėjimu, darbdaviams dažniausiai trūksta informacijos apie tai, kas yra pameistrystė, kokia šios mokymo formos organizavimo specifika, procesai, atsakomybės bei teikiamos naudos, todėl visais kanalais (susitikimai, renginiai ir kt.) Tarnyba teikia jiems tokią informaciją. Darbdaviams dažnai nėra patrauklūs administraciniai pameistrystės programų aspektai – tai ne vien sutarties pasirašymas, bet ir įvairūs, su pameistrio darbo laiku įmonėje susiję dokumentai ir pan.
