Patikslinti Lietuvos statistikos departamento duomenys apie pirmojo ketvirčio Lietuvos BVP dinamiką yra įdomūs tuo, kad galima panagrinėti, kaip pridėtinė vertė keitėsi pagrindiniuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose.
Šių skaičių rezultatas – tikrai įdomus ir rodo, kad Covid pandemija turėjo tiesioginės įtakos visiems Lietuvos ekonomikos sektoriais, kuriuose pridėtinė vertė 2021 m. pirmą ketvirtį didėjo. Kitaip sakant, kai kuriems Lietuvos ekonomikos sektoriams Covid pandemija buvo ne žalinga, bet kaip tik naudinga.
Pavyzdžiui, skaičiai rodo, kad pirmąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su 2020 m. pirmuoju ketvirčiu, pridėtinė vertė išaugo 4 sektoriuose: pramonėje (+125 mln. EUR), IT (+18,2 mln. EUR), NT operacijų sektoriuje (+12,4 mln. EUR) ir viešajame sektoriuje (+6,7 mln. EUR). Įdomu tai, kad Covid pandemija tiesiogiai prisidėjo prie kiekvieno iš šių sektorių augimo.
Pavyzdžiui, tai, kad Lietuvos pramonė puikiai jautėsi pirmąjį 2021 m. ketvirtį, rodo ir pirmą ketvirtį fiksuotas beveik 13 proc. metinis gamybos apimčių prieaugis. Tačiau niuansas tame, kad pirmąjį ketvirtį maždaug pusę Lietuvos pramonės gamybos apimčių prieaugio tiesiogiai lėmė Covid pandemija, o tiksliau sakant reagentų Covid vakcinai gamyba Lietuvoje. Kitą pusę pramonės gamybos apimčių prieaugio Lietuvoje jau lėmė labiau fundamentalūs veiksniai, t.y. aktyvumo ES pramonėje atsigavimas.
Covid pandemijos metu išaugusi paklausa IT sprendimams tiek versle, tiek ir namų ūkių segmentuose lėmė ganėtinai didelį pridėtinės vertės prieaugį Lietuvos IT sektoriuje (+18,2 mln. EUR). Negana to, Covid pandemija ir karantinas, kaip bebūtų keista iš pirmo žvilgsnio, itin teigiamai paveikė ir Lietuvos NT operacijų sektorių. Jau kurį laiką Lietuvoje yra fiksuojamas rekordiškai didelis aktyvumas NT rinkoje – Covid epidemijos metu Lietuvos gyventojų santaupos pasiekė rekordinį lygį, o užsitęsus karantinui, gyventojai puolė sukauptus pinigus investuoti, ypač į NT objektus. Tai, atitinkamai, lėmė ir gana ženklų pridėtinės vertės NT operacijų sektoriuje prieaugį.
Galų gale, pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat didėjo pridėtinė vertė ir viešajame sektoriuje. Šiuo atveju įtakos taip pat galėjo turėti Covid pandemija: karantino režimo metu Lietuvoje buvo įgyvendinamos ekonomikos skatinimo priemonės, o kaip rezultatas – didėjo viešojo sektoriaus išlaidos, viešasis sektorius taip pat samdė papildomus darbuotojus ekonomikos skatinimo priemonių įgyvendinimui. Statistikos departamento duomenys rodo, kad pirmąjį 2021 m. ketvirtį užimtųjų skaičius viešojo valdymo sektoriuje buvo 0,8 proc. didesnis nei 2019 m. pirmąjį ketvirtį, t.y. prieš Covid krizę.
Apibendrinant, nors iš tikro turime džiaugtis puikiais Lietuvos ekonomikos rezultatais pirmąjį 2021 m. ketvirtį – tačiau iš dalies jie yra tokie pozityvūs dėl to, kad Covid pandemija atskirus Lietuvos ekonomikos sektorius paveikė ne neigiamai, bet kaip tik teigiamai. Tik prasidėjus Covid pandemijai, mažai kas galėjo tikėtis, kad Covid pandemija ne visiems Lietuvos ekonomikos sektoriams bus žalinga.
