Iš viso nuo nuo 2020 metų balandžio iki 2021 metų balandžio Juridinių asmenų registre registruota beveik 15 tūkst. naujų juridinių asmenų.
Tai yra 17 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu ankstesniais metais.
„Iš tikrųjų ne toks mažas augimas. Naujų juridinių asmenų steigimas per pandemijos laikotarpį išaugo penktadaliu“, – sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Tai iš esmės parodo, kad pandemija dėl įvairių priežasčių paskatino žmonių verslumą.
Pasak jo, aktyviausias mėnuo registruojant įmones per pandemiją buvo 2020 metų birželis. Tą mėnesį Lietuvoje buvo atšauktas pirmasis dėl COVID-19 plitimo įvestas karantinas.
Tačiau taip pat įdomu, kad neįprastai aktyviai įmones žmonės registravo 2020 metų kovą. Tą mėnesį Lietuvoje fiksuoti pirmieji koronaviruso atvejai ir įvestas karantinas.
„Kovo mėnesis buvo aktyviausias per pastaruosius keletą metų“, – sakė P.Rudzkis.
Populiariausia teisinė forma, registruojant naujus juridinius asmenis, buvo mažoji bendrija – MB sudarė 48 proc. visų įsteigtų verslų.
„Tai iš esmės parodo, kad pandemija dėl įvairių priežasčių paskatino žmonių verslumą. (...) Tas mikroverslas buvo pakankamai aktyvus“, – kalbėjo duomenų analitikas.
Analizuojamu laikotarpiu iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota beveik 4,6 tūkst. juridinių asmenų, arba 4 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu ankstesniais metais.
Bankrotų mažėjo, bet laikinai
Statistika rodo per pandemiją sumažėjusį bankrotų skaičių, bet Registrų centro specialistai, kad tai gali būti valdžios vykdytos paramos verslui pasekmė. Paramai nutrūkus, anot jų, blogai laikęsi verslai vis tiek bankrutuos.
Juridinių asmenų registre kiekvienas juridinis asmuo gali įgyti vieną iš kelių teisinių statusų, pavyzdžiui, inicijavus bendrovės bankrotą įgyjamas bankrutuojančiojo teisinis statusas, o pasibaigus bankroto procedūroms – bankrutavusiojo teisinis statusas.
Per pastaruosius metus vieną iš šių statusų įgijo beveik 700 juridinių asmenų, tačiau, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, šis skaičius yra bemaž dukart mažesnis.
P.Rudzkis sako, kad tokią statistiką nulėmė valstybės per koronaviruso pandemiją teikta pagalba verslui.
Ateityje, kai paramos laikotarpis pasibaigs, pamatysime gerokai padidėjusius bankrotų skaičius.
Ją sudaro ir įvairios subsidijos, ir galimybės atidėti mokesčius.
„Ateityje, kai paramos laikotarpis pasibaigs, pamatysime gerokai padidėjusius bankrotų skaičius“, – tvirtino analitikas.
„Dalis juridinių asmenų, kurie būtų bankrutavę šiuo laikotarpiu, jie dėl valstybės institucijų veiksmų nusikels į ateitį“, – pridūrė jis.
Registrų centro analizė rodo, kad net tarp bankrutavusių įmonių buvo tokių, kurių finansines problemas lėmė ne pandemija.
Pavyzdžiui du trečdaliai bankrutuojančių įmonių dar 2019 metais negavo jokių pajamų, neturėjo jokio turto ir net nebuvo pateikę savo finansinių ataskaitų Registrų centrui. Be to, beveik pusė jų, „Sodros“ duomenimis neturėjo nė vieno apdrausto darbuotojo.
Pandemijos poveikis neatsispindi ir rezultatuose
Pamažu įsibėgėjant finansinių ataskaitų už 2020 metus teikimui, Registrų centro analitikai iš jau pateiktų ataskaitų išrinko 1000 daugiausiai pajamų gavusių bendrovių ir paanalizavo finansinius rezultatus.
Duomenys rodo, kad du trečdaliai įmonių praėjusiais metais, kurių didžiąją dalį tęsėsi pandemija, sugebėjo padidinti savo apyvartas palyginti su 2019-aisiais.
Žvelgiant į ikimokestinio pelno eilutę galima matyti, kad 9 iš 10 bendrovių praėjusiais metais dirbo pelningai, o ikimokestinį nuostolį fiksavo tik nedidelė dalis įmonių.
didžiosios įmonės leidžia pamatyti dalį pandemijos metų įmonių veiklos paveikslo, kuris galbūt nėra toks niūrus, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Pandemija privertė verslus pergalvoti savo strategijas, peržiūrėti procesus ir ieškoti inovatyvių sprendimų siekiant prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Iš didžiųjų įmonių pateiktų finansinių rezultatų galima matyti, kad daugeliui iš jų tai pavyko padaryti: įmonių apyvartos augo, pelno eilutės degė žaliai“, – kalbėjo P.Rudzkis.
Pasak jo, panašios tendencijos stebimos ir analizuojant didžiausias pagrindinių ekonominių veiklų Lietuvoje kategorijas: apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos ir transporto sektoriaus įmones.
„Be abejo, tai nereiškia, kad visos šių sektorių įmonės praėjusiais metais dirbo sėkmingai, tačiau didžiosios įmonės leidžia pamatyti dalį pandemijos metų įmonių veiklos paveikslo, kuris galbūt nėra toks niūrus, kaip galėjo pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, – tvirtino duomenų analitikas.
Analizuojant atrinktų įmonių darbuotojų skaičiaus vidurkius matyti, kad 38 proc. įmonių praėjusiais metais, palyginti su 2019 metais, vidutinis darbuotojų skaičius išaugo, 26 proc. išliko nepakitęs, o dar 36 proc. – sumažėjo.
Didžiosios dalies įmonių vidutinis darbuotojų skaičius per metus padidėjo arba sumažėjo 1-5 darbuotojais.
