„Galbūt tai skambiai skamba, bet tokia realybė. Diplomatai vaikšto ir šnekasi“, − tinklaraščiui Euroblogas.lt sako ambasadorius Simonas Šatūnas, laikinai einantis Lietuvos nuolatinio atstovo ES pareigas.
Pasak jo, toks formatas jau nieko nestebina Briuselyje. Anksčiau buvo kvietimai kavos, darbinių pietų, o dabar – pasikalbėti pasivaikščiojant. Kaip žinoma, Belgija − viena labiausiai nuo antrosios COVID-19 bangos kenčianti Europos valstybė.
Anksčiau buvo kvietimai kavos, darbinių pietų, o dabar – pasikalbėti pasivaikščiojant. Kaip žinoma, Belgija − viena labiausiai nuo antrosios COVID-19 bangos kenčianti Europos valstybė.
Šiuo metu įvestos ypač griežtos priemonės: nuotolinis darbas privalomas (jei tai įmanoma), komendanto valanda – nuo 22 val. iki 6 val., ne maisto prekių parduotuvės, kaip ir barai, restoranai ar kavinės, uždaryti, o kitų darbo laikas sutrumpintas, į svečius galima pasikviesti tik vieną žmogų, lauke – ne didesnė nei 4 žmonių kompanija.
Taip pat uždaryti visi muziejai, parodos, baseinai, sporto klubai ir t.t. Net sunku išvardyti, kas Briuselyje draudžiama, galbūt, lengviau pasakyti, kas leidžiama.
„Dabar darbinių pietų negalima – visos kavinės, restoranai uždaryti. Tada lieka dvi alternatyvos: arba eiti pasivaikščioti, arba bandyti pasikviesti į atstovybę išgerti kavos, laikantis saugaus atstumo“, – pasakojo S.Šatūnas.
Diplomato teigimu, siaučiant pandemijai, pastarasis variantas turi rizikų, todėl didelio populiarumo iš kolegų nesulaukia. Be to, visą dieną sėdint prie kompiuterio, bendraujant per ekraną, tikrai norisi įkvėpti gryno oro.
„Todėl išlieka keli variantai: videosusitikimas per kompiuterį, pokalbis pasivaikščiojant parke, arba kai kada ir gyvas susitikimas laikantis taisyklių. Tarkim, toliau reguliariai vyksta COREPER (nuolatinių atstovų ES formatas) ambasadorių posėdžiai – tai esminis ES derybinis-diskusijų formatas. Tad neabejotinai ir koridoriuose pasikalbame tarp posėdžių“, – Briuselio virtuvę pandemijos metu atskleidė Lietuvos atstovas ES.
„Visas diplomatijos grožis − per asmeninius kontaktus“
Apie pokyčius įvairiose gyvenimo srityse pandemijos metu diskutuota Lietuvos ambasadoje Briuselyje surengtoje virtualioje diskusijoje „Lietuvių sėkmės istorijos užsienyje + verslo patirtys pandemijos metu“.
Lietuvos ambasadorė Belgijoje ir Liuksemburgui Rita Kazragienė pažymėjo, kad kiekvienas iššūkis yra naujas variklis pažangai ir tobulėjimui. Vis dėlto diplomatė neslėpė, kad jos darbo sritį labai paveikė pandemija ir ją lydintys įvairūs ribojimai, karantinas, kurį Belgija išgyvena jau antrąjį kartą.
„Diplomatija bus, ko gero, labiausiai COVID paveiktų sričių. Mes virtualiai savo darbo iš principo nelabai galime atlikti, nes diplomatija, visas jos grožis yra per asmeninius kontaktus, todėl diplomatinis korpusas šiomis dienomis liūdi“, – kalbėjo ambasadorė.
Vis dėlto ji pridūrė, kad „kita vertus, dabar mažiau darbo kojoms, priėmimams, bet daugiau laiko minčiai – galime įsigilinti, reflektuoti. Manau, kad išmoksime geriau paskirstyti resursus.“
Infografiką, kaip koronavirusas platinamas oru žiūrėti čia.
Geras metas investuoti į tam tikras sritis
Renginio metu kiti dalyviai taip pat pasidalino savo įžvalgomis apie COVID-19 atneštus pokyčius.
Rizikos kapitalo fondo „GrayBella Capital“ vadovaujančioji partnerė Rūta Laukien teigė, kad koronavirusas paskatino pokyčius, „kurie jau vyko, bet vyko lėtai“: įsigalėjo ir palengvino darbą tokios technologijos, kaip „Zoom“. Tiesa, investuotoja pripažino, kad priimdama galutinius sprendimus yra linkusi su sandorio partneriais susitikti gyvai – „paliesti“ tai, į ką ruošiasi investuoti.
„Taip pat COVID-19 pagreitino skaitmeninės sveikatos srities, nuotolinės pacientų apžiūros ir t.t. vystymąsi ir tie pokyčiai išliks visam laikui“, – kalbėjo ji bei pridūrė, kad būtent dabar pats metas investuoti į šias sritis.
Kad koronavirusas pagreitino kai kuriuos pokyčius, antrino ir „Covalis Capital“ ekonomistas Paulius Kunčinas.
„COVID-19 privertė mus išsigryninti, kas svarbu ir nesvarbu tiek gyvenime, tiek darbe. Darbo srityje – rutininiai procesai yra nuobodūs ir bus toliau automatizuojami bei perduodami robotams. (…) Žmonija norės daugiau laiko skirti kritiniams sprendimams, kūrybinei veiklai“, – kalbėjo jis, bet pridūrė, kad nuotolinis darbas, „zoomai“ niekada nepakeis žmonių noro susitikti gyvai.
Ambasadorė R.Kazragienė pažymėjo, kad krizės metu atsirado daugiau visuomenės solidarumo, o verslas tapo socialiai labiau atsakingas, įsitraukė į įvairias kovos su pandemija iniciatyvas.
„Smulkus ir vidutinis verslas adaptavosi įdomiai, atsiranda naujos tendencijos – kas yra gerai, bet nežinome, kaip didieji sektoriai sureaguos. Bet kokiu atveju atsiras spaudimas persikvalifikuoti, bet kartu rasis ir naujų galimybių“, – apibendrino ambasadorius S.Šatūnas.
