Lietuvos darbuotojams ir politikams – naujas pasiūlymas. Seimo sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė ketvirtadienį inicijavo pasiūlymą, kuriuo tikisi paskatinti žmones prevenciškai tirtis sveikatą.
Seime užregistruotame projekte siūloma papildyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, kuriame kalbama apie darbo laiku atliekamus privalomus sveikatos patikrinimus.
„Nors valstybė vis daugiau lėšų skiria prevencinėms programoms, darbingo amžiaus žmonės per mažai naudojasi galimybe tikrintis sveikatą. Siaučiant pandemijai, žmonės nustojo lankytis gydymo įstaigose. Jei darbdaviai išleistų darbuotojus tikrintis sveikatos ir dar mokėtų už tai atlyginimą – vaizdas kaipmat imtų keistis“, – pranešime spaudai cituojama O.Leiputė.
O.Leiputės žiniomis, 2021 m. prevencinėse programose dalyvavo tik 18–44 proc. tikslinės populiacijos. Įstatymai šiuo metu nenumato galimybės darbingiems žmonėms gauti laisvą darbo dieną sveikatai pasitikrinti pagal prevencines programas.
Tai – toli gražu ne pirmas politikų siūlymas per pastaruosius 12 mėnesių, kaip pagerinti darbuotojų gyvenimą.
Sausio mėnesį trys socialdemokratai – Eugenijus Sabutis, Kęstutis Vilkauskas ir Tomas Bičiūnas – dirbantiems žmonėms, slaugantiems sergančius ar senstančius tėvus, pasiūlė leisti nuo 2023 metų kartą per mėnesį pasiimti laisvadienį.
Slaugadienį parlamentarai siūlė skirti, jeigu darbuotojų tėvams nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis arba jų darbingumo lygis neviršija 25 proc.
Birželio pradžioje Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas pasiūlė įteisinti penkių dienų mokamas sveikatos gerinimo atostogas.
Tokiu atveju Darbo kodekso pataisa numatytų, kad sveikatos gerinimo atostogos yra laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui jo prašymu sveikatai gerinti. Darbuotojams per metus būtų suteikiamos penkių dienų sveikatos gerinimo atostogos ir už jas mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Tokiai idėjai L.Jonauską įkvėpė ispanai – čia gegužę priimtas sprendimas dėl apmokamų „menstruacijų atostogų“, kada moterys, patiriančios didelius menstruacijų skausmus, gali neiti į darbą. Nors mūsų šalyje toks sumanymas formaliai nesiūlytas, apie tai irgi diskutuota žiniasklaidoje.
2021 m. lapkritį Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Lukas Savickas, Linas Kukuraitis ir Tomas Tomilinas įregistravo Darbo kodekso pataisas, kurios įtvirtintų teisę į penkių darbo dienų per metus neapmokamas mokymosi atostogas visiems darbuotojams, kurie nori savarankiškai tobulėti. Tikėta, kad šis projektas būtų paskatinęs daugiau žmonių kelti savo kvalifikaciją ir tobulinti žinias. Galiojančiame Darbo kodekse mokymosi atostogos gali būti suteikiamos tik už mokymąsi pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas.
Kai kurie nauji laisvadieniai jau ne tik apsvarstyti, bet ir įteisinti.
Štai balandžio mėnesį nubalsuota, kad viešajame sektoriuje dirbantys ir ne mažiau nei du vaikus auginantys darbuotojai nuo 2023 m. galėtų dirbti keturias dienas per savaitę. Trišalėje taryboje kalbėta ir apie tokio modelio įteisinimą privačiam sektoriui, tiesa, diskusijos ir lieka diskusijomis.
Ką reiškia šios tendencijos ir ar verčiau nereikėtų galvoti apie sisteminius būdus transformuoti darbo rinką? Paklausėme profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų.
Profsąjungų atstovė: prioritetu turėtų būti atostogų ilginimas visiems
Lietuvos profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, paprašyta įvertinti naująjį O.Leiputės siūlymą, 15min sakė, kad žiūrint iš konkretaus taško, viena ar dvi dienos sveikatai pasitikrinti yra investicija į darbuotoją.
Vis dėlto, kadangi tai ne pirmas ir ne vienintelis panašus iš Seimo atėjęs siūlymas, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad reikėtų žiūrėti į platesnį paveikslą ir kelti klausimą apie kasmetinių atostogų ilginimą.
„Iniciatyvų yra daugybė, bet niekas nekalba apie tai, kad kasmetinių atostogų mes turime ES nustatytą minimumą – 20 darbo dienų. Ar nėra tikslinga kelti siūlymą, kad tų dienų būtų daugiau. 24, 26 – čia yra susitarimo reikalas“, – sakė ji.
Pašnekovė teigia, kad tokiu atveju gavęs naujų laisvų dienų pats žmogus galėtų laviruoti ir nuspręsti, kur jas skirti, t. y. poilsiui, sveikatai ar kitoms veikloms.
„Tada mes neišskirtume atskirų grupių žmonių, o nustatytume visiems vienodą standartą. Vadinasi, kiekvienas pagal savo poreikius galėtų tas dienas naudoti. Skatinčiau grįžti prie šito klausimo. Nes dabar tai vienas pasiūlo vieną dieną, tai penkias, tai dvi – labai ta variacija yra didelė. Taigi sunku kartais rasti argumentų, kad vieno ar kito reikia, – sakė I.Ruginienė. – Tie padriki priėmimai ir siūlymai nesulipdo bendro vaizdo.“
Darbdavių atstovas: turime mažinti valstybės įtaką
Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, reaguodamas tiek į naująjį, tiek į ankstesnius siūlymus dėl laisvadienių, teigė, kad politikai daugeliu atvejų seka įmonėms iš paskos.
Jis pabrėžė, kad įmonės, norėdamos konkuruoti tiek vietinėje, tiek globalioje rinkoje, jau dabar pačios rūpinasi savo darbuotojais, taigi tam nereikia papildomų politikų paskatų.
„Aš galiu paminėti daug pavyzdžių, kad tai, ką dabar siūlo politikai, įmonės yra įdiegusios praktikoje“, – kalbėjo pašnekovas ir pabrėžė, kad šis ir panašūs siūlymai vis labiau įtvirtina didesnį valstybės vaidmenį darbo rinkoje, kurį D.Arlauskas vertina kaip neigiamą.
„Pasaulis keičiasi, atsiranda vadinamieji horizontalūs ryšiai, prasideda konkuravimas, įmonės konkuruoja dėl darbuotojų. Ir būtent konkuruoja ne vien tik atlyginimais, bet ir papildomomis paskatomis – sveikatos draudimai, prailgintos atostogos, sutrumpinta darbo diena. Šioje vietoje mes turime stabdyti didėjančią valstybės galią – ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitur. Valstybė, įgaudama vis didesnę galią, daro labai stiprią neigiamą įtaką darbo rinkai“, – kalbėjo D.Arlauskas.
Iniciatyvų yra daugybė, bet niekas nekalba apie tai, kad kasmetinių atostogų mes turime ES nustatytą minimumą – 20 darbo dienų.
„Mes kalbame apie pilietinę visuomenę, socialinę partnerystę, bet matome, kad valstybė vis labiau sutelkia savo galias. Ji sprendžia, ką daryti, ji priima sprendimus, kurie nėra išdiskutuojami arba ignoruojami socialinių partnerių. Politika irgi yra verslas – jie padidina savo reitingą visuomenės akyse“, – pridūrė jis.
I.Ruginienės išsakytą papildomų atostogų dienų, kurias darbuotojas galėtų nuspręsti išnaudoti sveikatinimuisi, siūlymą jis laiko nelogišku.
„Jeigu žmonės nori pasitikrinti sveikatą, jie eina ne per atostogas. Ateina laikas, jeigu žmonės vyresni, jiems reikia tikrintis vėžio žymenis, o reikia tada, kada reikia, o ne per atostogas“, – pabrėžė D.Arlauskas.
Vis dėlto, darbdavių atstovas sako, jog jie nebūtų prieš raštu reglamentuoti daugiau santykių tarp darbuotojų ir darbdavių aspektų, tačiau jie turėtų būti ne nuleisti valstybės, o surašyti kolektyvinėse sutartyse su profesinėmis sąjungomis ar su darbo tarybomis.
Žmogiškas santykis pakeistų rašytinius susitarimus
Tiesa, tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių atstovų nuomonės šiame kontekste sutampa bent vienu klausimu – abi pusės mano, kad užtektų pagarbių ryšių tarp darbuotojo ir darbdavio, kad kylančios problemos būtų išsprendžiamos be politikos ar valstybės įsikišimo.
Vis dėlto dabartinės situacijos vertinimas dar kartą išsiskiria. I.Ruginienė sako, kad Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose užsienio šalyse, dar nėra lankstumo darbuotojo atžvilgiu.
„Tie [laisvadienių] pasiūlymai yra verti dėmesio, be to, tikrai yra tokių situacijų, kai jie reikalingi. Tik man visąlaik keista, kad darbdavių toks požiūris – neįmanoma susitarti su darbdaviu turėti vieną laisvą dieną. Pas mus nėra sutarimo kultūros, taigi mes turime tą daryti per įstatymo projektus“, – sakė I.Ruginienė.
„Sveikatinimosi dienos būtų labai inovatyvu, jeigu tokie susitarimai nugultų į kolektyvines sutartis, kada susitaria kolektyvas su darbdaviu. Mes tokių sutarčių jau turime, kur yra numatytos papildomos dienos, nes sveikata ne tik yra žmogaus turtas, bet ir labai didelis darbdavio interesas. Nes tik sveikas žmogus gali kokybiškai ir gerai atlikti darbą. Kiekvienas darbdavys turėtų būti suinteresuotas, kad darbuotojai į darbą ateitų sveiki“, – pridūrė pašnekovė.
Tik man visąlaik keista, kad darbdavių toks požiūris – neįmanoma susitarti su darbdaviu turėti vieną dieną laisvą.
O D.Arlauskas kontrargumentuoja, kad darbdaviai patys į tokias situacijas žiūri žmogiškai, be to, puikiai supranta sveiko ir motyvuoto darbuotojo naudą, todėl papildomo reguliavimo tam nereikia.
„Žinokit, ir dabar – jeigu žmogui reikia, aš neįsivaizduoju, kokia įmonė neišleistų jo polikliniką ar slaugyti tėvų. Santykiai keičiasi taip, kaip politikai dar net nesupranta.“
„Ta viena diena sugrįš darbdaviui su visiškai kitokiu darbuotojo entuziazmu. Mes turime eiti šituo keliu ne per norminius aktus, kurie nustato, kaip mums reikia gyventi, bet per organizacijų kultūros pokyčius. Taip mes pasieksime žymiai daugiau“, – pridūrė jis.
