68-erių Algimantas Navaslauskas sukaupęs įspūdingą darbo patirtį – 45 metus jis dirbo konstravimo ir projektavimo darbus. Tačiau kai po išsigydytos traumos nusprendė grįžti į darbo rinką, teigiamo atsakymo sulaukė ne iškart – paieškos užtruko apie pusę metų.
„Turėjau traumą, o ją išsigydęs gana ilgą laiką neturėjau darbo. Užpildžiau tikrai ne kelis CV, dalyvavau ir darbo pokalbiuose, bet dažniausiai susidurdavau su keista žmonių nuomone. Galbūt tai dėl amžiaus, galbūt dėl kompetencijų, nors šiaip aš dirbau pakankamai sudėtingus darbus visą savo darbinę karjerą“, – 15min pasakojo A.Navaslauskas.
Pašnekovas pasakojo iš pradžių nelabai intensyviai ieškojęs darbo.
„Tačiau netrukus jau apskritai norėjau, kad mane priimtų kažkur padirbėti, o praėjus pusei metų praktiškai buvau netekęs vilties“, – atviravo A.Navaslauskas.
Norėjau, kad mane priimtų kažkur padirbėti, o praėjus pusei metų praktiškai buvau netekęs vilties
Darbo jis ieškojo tam skirtuose skelbimų portaluose, buvo užsiregistravęs ir į įdarbinimo agentūrą, kuri kas savaitę atsiųsdavo naujų pasiūlymų. „Darbo ieškojau įvairiais kanalais. Tik nebandžiau per kolegas ir pažįstamus, nes rūpėjo, ar apskritai įmanoma įsidarbinti be protekcijų ir rekomendacijų“, – sakė vyras.
Pašnekovas svarstė, kad galbūt darbdaviai šiek tiek privengė jo didelės patirties, o galbūt ne visada žinojo, kaip išnaudoti jo sukauptą ilgametę patirtį, tad pokalbiai dažnai baigdavosi neigiamu atsakymu.
Pokalbiai dažnai baigdavosi tuo, kad aš parodydavau savo atliktus darbus, paaiškindavau savo galimybes, bet beveik visada sulaukdavau neigiamo atsakymo.
„Pokalbiai dažnai baigdavosi tuo, kad aš parodydavau savo atliktus darbus, paaiškindavau savo galimybes, bet beveik visada sulaukdavau neigiamo atsakymo“, – apgailestavo vyras.
Galiausiai, kai jau buvo beprarandąs viltį susirasti darbą, prieš pusantro mėnesio vyras įsidarbino surenkamus lauko baldus gaminančioje įmonėje „Kamado Space.“ Čia jis projektuoja ir konstruoja lauko baldus. Šiuo metu darbas organizuojamas nuotoliniu būdu, su kolegomis A.Navaslauskas bendrauja per įvairias programėles.
„Man jau gana daug metų, su jaunimu rungtyniauti darbo rinkoje labai sudėtinga. Jie kitą kartą greičiau sprendžia tuos pačius klausimus, bet, iš kitos pusės, patirtis daug ką lemia. Visą gyvenimą dirbau tokius darbus, kur reikėjo kurti naujus įrengimus, įvairius daiktus”, – pasakojo A.Navaslauskas.
Vyresnių darbuotojų nedarbas auga
Tai, kad vyresniems žmonėms Lietuvoje nėra paprasta susirasti darbą pagrindžia ir statistika. Kaip 15min informavo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, rugpjūčio 1 dieną registruota 90,3 tūkst. vyresnių nei 50 metų amžiaus darbo neturinčių asmenų – tai yra 4 tūkst. (4,6 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Tai – indikacija, kad vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių nedarbas yra ilgalaikis reiškinys, kurį pandemija tik paaštrino.
Šioje amžiaus grupėje registruotas nedarbo augimas stebimas nuo 2013 metų. Pasak M.Jankauskienės, iki dabar šioje amžiaus grupėje jis nebuvo nukritęs žemiau 10 proc. ir vidutiniškai viršija bendrą šalies nedarbo lygį 3 proc. punktais.
„Tai – indikacija, kad vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių nedarbas yra ilgalaikis reiškinys, kurį pandemija tik paaštrino”, – įsitikinusi tarnybos atstovė.
Vyriausias kandidatas kitus pranoko visa galva
Tačiau šiuo metu Lietuvoje darbdaviams skundžiantis darbuotojų trūkumu, vyresnio amžiaus gyventojai galėtų ne vienai įmonei būti išsigelbėjimas.
Darbo skelbimų portalo „CV Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė pastebi, kad kandidato amžius šiuo metu nebėra toks svarbus kriterijus, kaip buvo prieš pandemiją.
Pasak jos, darbo paieškos sėkmė dažniausiai priklauso nuo darbo patirties – ar ji paklausi ir pritaikoma šiandieninėje darbo rinkoje, taip pat turimų įgūdžių (pavyzdžiui, skaitmeninių įgūdžių, užsienio kalbų žinių, specifinių profesinių žinių ir jų atitikimo darbo rinkos poreikiams, asmeninių savybių).
„Darbdaviai tikisi surasti labiausiai konkrečioms pareigoms tinkamą kandidatą. Gaila, kad tik esant kritinėms sąlygoms rinkoje darbdaviai vis dažniau atsigręžia į vyresnius, nes ne pagal amžių turėtų būti vertinamas kandidato tinkamumas vienam ar kitam darbui. Didelio kandidatų pasirinkimo šiuo metu tikrai nėra, todėl darbdaviai pradeda atidžiau vertinti kiekvieną atsiųstą CV“, – kalbėjo „CV Online“ atstovė.
A.Navaslauską įdarbinusios įmonės vadovas Mindaugas Voldemaras 15min pasakojo, kad ieškodamas darbuotojo surengė apie 30 darbo pokalbių, per kuriuos būta ir nusivylimo – pasitaikė atvejų, kai ką tik universitetus baigę jaunuoliai, klausiami apie su jų specialybe susijusius dalykus, pasirodydavo labai silpnai.
Kai gavome pasisiūlymą iš Algimanto, aš jam paskambinau po valandos. Jis irgi buvo nustebintas, sako: jūs matėte mano CV, matėte, kuriais metais aš gimęs?
„Pavyzdžiui, yra žmogus, kuris ką tik baigė studijas, jau turi porą metų darbo patirties. Teigia, kad savo kurse buvo pirmūnas, turėjo geriausius pažymius. Aišku, mes tokio žmogaus labai norime. Bet kai mes užduodame jam klausimus, susijusius su jo specialybe, į daugelį klausimų jis negali atsakyti. Pavyzdžiui, kaip apskaičiuojamas sinusas arba kas yra plienas, iš kokių cheminių medžiagų jis susideda, ar gali paprastai paaiškinti, kas yra pagreitis“, – vardijo M.Voldemaras.
Pasak jo, tai yra baziniai dalykai, kuriuos mechanikos inžinieriai turi suprasti, tačiau darbo pokalbių metu iš pretendentų jis išgirdęs, kad tai yra elementarūs klausimai, kurių atsakymus galima greitai surasti internete.
O A.Navaslauskas darbuotojų atrankos metu išsiskyrė atsakęs bene į visus klausimus.
„Algimantas per darbo pokalbį sužibėjo, tai atrodo keista šitame studentų kontekste. Šiaip natūralu, kad jei žmogus visą gyvenimą dirbo mechanikos inžinieriumi ir ėjo įvairias pareigas, buvo prisiėmęs įvairių atsakomybių, aišku, kad jis išmano šituos bazinius dalykus“, – nurodė „Kamado Space“ vadovas.
Jis sutiko, kad A.Navaslausko pavyzdys nėra tipinis, tad jis buvo nustebęs, kai sulaukė jo gyvenimo aprašymo.
„Kai gavome pasisiūlymą iš Algimanto, aš jam paskambinau po valandos. Jis irgi buvo nustebintas, sako: jūs matėte mano CV, matėte, kuriais metais aš gimęs? Sakau: mačiau, man tai nėra problema. Sako: aš ten pretenduoju, ten pretenduoju, niekas neatsiliepia.
Mums tai tikrai nėra problema. Aš net nelabai suprantu, kaip tai gali būti problema“, – nuostabos neslėpė M.Voldemaras.
Verslininkas tikino, kad šioje srityje didelė darbo patirtis yra didžiulis privalumas ir svarstė, kodėl įmonės iš vyresnio amžiaus žmonių sulaukia nedaug pasiūlymų.
Tai, kad inžinerinės pakraipos darbuose darbinė ir gyvenimiška patirtis itin vertinama pastebėjo ir darbo skelbimų portalo „CV Online“ rinkodaros vadovė R.Karavaitienė.
„Darbuose, kuriuose reikalingos gilios techninės, technologinės, inžinerinės žinios ir patirtis, pavyzdžiui, gamyba, statyba, energetika, elektronika, automatika, mechanika, taip pat finansų srityje, vadovaujančiose pareigose, medicinoje ir panašiose vyresnio amžiaus kandidatas gali būti itin aukštai vertinamas dėl sukauptos darbinės ir gyvenimiškos patirties, verslo srities, darbo pobūdžio išmanymo“, – tikino R.Karavaitienė.
Įsidarbina gamybos, prekybos, administracinėse srityse
Kokie darbai dažniausiai siūlomi vyresnio amžiaus žmonėms? Užimtumo tarnybos atstovė M.Jankauskienė sakė, kad liepą daugiausia 50 metų ir vyresnių žmonių pagal neterminuotas darbo sutartis įsidarbino apdirbamosios gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse, pagal terminuotas darbo sutartis – administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančiose įmonėse.
Ji akcentavo, kad darbo pasiūlymuose draudžiama nurodyti reikalavimus ar pirmenybę konkretaus amžiaus asmenims – tai laikoma diskriminacija dėl amžiaus, kuri neteisėta bet kuriame įdarbinimo ir darbo etape, įskaitant darbo skelbimus.
R.Karavaitienė tikino negalinti pasakyti, kiek duomenų bazėje yra vyresnio amžiaus žmonių rašytų CV, nes duomenų bazėje nenaudojamas amžiaus kriterijus.
Tačiau pastebima, kad vyresnio amžiaus žmonių susidomėjimas darbo paieška yra augantis. Pasak R.Karavaitienės, nuo šių metų sausio 1 dienos iki rugpjūčio 4 dienos portale 45–54 metų amžiaus lankytojai sudarė 17 proc. visų „CV Online“ lankytojų, pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo 12 proc.
55–64 amžiaus lankytojų minėtu šių metų laikotarpiu buvo 12 proc., pernai – 8 proc. O 65 metų ir vyresnių lankytojų portale buvo 7 proc., prieš metus – 5 proc.
Akcentuoja kvalifikaciją ir mentaliteto pokyčius
Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tikino, kad istorijų, kai vyresni žmonės ieškodami darbo susiduria su diskriminuojančiu požiūriu, yra nemažai.
„Viena moteris pasakojo, kad nusiuntė savo gyvenimo aprašymą, ją pakvietė į pokalbį ir viskas vyko lyg ir gerai, bet ji sulaukė neigiamo atsakymo. Ji net neįtarė, kad tai galėjo būti dėl amžiaus, manė, kad yra geresnių kandidatų. Tada po kiek laiko pamatė, kad ta pati įmonė ieško darbuotojo į tokią pačią poziciją – įdėtas tas pats skelbimas. Ji nieko blogo neįtarė, galvojo, kad gal geresnis kandidatas atsisakė, tad paskambino dar kartą. Pirmas klausimas – koks jūsų amžius. Ji atvirai pasakė ir išgirdo: ačiū, nereikia. Tada moteris suprato, kad greičiausiai ir pirmas atsisakymas buvo dėl amžiaus“, – 15min tikino I.Ruginienė.
Kita istorija, anot I.Ruginienės, susijusi su vyru, kuris visą savo gyvenimą dirbo gamybos srityje, tačiau, sulaukęs 57-erių metų pasakojo, kad dėl sveikatos problemų toliau toje pačioje srityje dirbti nepajėgia, o kito darbo susirasti negali dėl savo amžiaus.
Kalbėdama apie priežastis, apribojančias vyresnių žmonių išlikimą darbo rinkoje, ji teigė, kad viena iš priežasčių yra stereotipas, jog kai kurios profesijos yra skirtos tik jaunimui. Kitas svarbus dalykas, pasak I.Ruginienės, norint išlaikyti žmones darbo rinkoje iki pensinio amžiaus, darbuotojais reikia pradėti rūpintis nuo jų pirmo darbo.
„Tai reiškia, kad jau dabar turime pradėti rūpintis dvidešimtmečio arba jaunesnio žmogaus sveikata. Turi būti reguliuojami krūviai, turi būti kokybiškas poilsis, saugios darbo sąlygos tam, kad žmogus, sulaukęs 55 metų, nesakytų, kad jis jau nebeturi jėgų dirbti to paties darbo“, – tikino I.Ruginienė.
Trečia priežastis, pasak profsąjungų atstovės, yra kvalifikacijos problemos.
„Mes neturime kantrybės su vyresnio amžiaus žmonėmis – kai kuriems galbūt trūksta naujų įgūdžių, nėra individualios pagalbos, individualaus priėjimo, deja, labai trūksta. Tada išeina, kad darbdaviai neturi kantrybės darbo vietoje daugiau dėmesio skirti vyresniam žmogui, Užimtumo tarnyba neturi laiko, nes jie perkrauti darbu. Beveik visi mes neturime laiko ir ta žmonių grupė palikta užribyje“, – apgailestavo profsąjungų atstovė.
Kad kvalifikacijos problemos apriboja dalies žmonių galimybes dirbti, pastebėjo ir Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas. Jis taip pat pastebėjo motyvacijos trūkumą.
„Čia svarbus vaidmuo perkvalifikavimui arba naujų kvalifikacijų įgijimui. Kitas dalykas, kuris labai riboja tokių žmonių spartesnį įtraukimą į naujas darbo vietas, yra apskritai motyvacija – vyresni žmonės kultūrine prasme dar nėra pasiruošę labai aktyviai išnaudoti tas galimybes. Mes turime iš abiejų pusių nelabai palankias aplinkybes. Jeigu perkvalifikavimo programos bus kuriamos, tada mes galime tikėtis spartesnio tokių žmonių įsidarbinimo“, – įsitikinęs D.Arlauskas.
Abu pašnekovai pastebėjo, kad užsienio šalyse įprasta, kad, pavyzdžiui, lėktuvų orlaivių stiuardesėmis (-esais), padavėjomis (-ais) brangesniuose restoranuose dirba vyresnio amžiaus žmonės.
„Jei pasižvalgytume į Vakarų valstybes, ten yra normalu dirbti padavėja, padavėju pagyvenusiam žmogui. Netgi ir „Lufthansa” orlaivio stiuardesės yra pagyvenusios moterys arba vyrai”, – kalbėjo I.Ruginienė.
Savo ruožtu D.Arlauskas svarstė, kad užsienyje vyresnio amžiaus žmonės dirba aukštesnio lygio restoranuose, tuo tarpu Lietuvoje tokių vietų yra mažai.
„Galiu patvirtinti, kad geruose restoranuose dirba daugiau vyresni negu jaunesni žmonės. Ten yra atitinkamas aptarnavimas, reikia priėjimo prie žmonių, kurie ateina su didesniais pinigais. Lietuvoje nėra daug tos vidurinės klasės, kuri pajėgi mokėti, ir tokių įstaigų ne tiek daug. Daugiausia pas mus tinkliniai restoranai, „McDonalds“, įvairios picerijos, kur tiek užsienyje, tiek čia dirba beveik vien jauni žmonės“, – teigė D.Arlauskas.
Jis svarstė, kad dalis darbų yra netinkami vyresniems žmonėms, nes reikalauja fizinio pasirengimo arba jame susiduriama su dideliu psichologiniu krūviu.
„Akivaizdu, kad mes nepamatysime vyresnių picų išvežiotojų, kurie dviračiais važinėja didžiuliais greičiais. Vyresnio amžiaus žmonių fiziniai rodikliai neatitinka tokio darbo. Yra tokių darbų, kurie susiję su labai dideliu psichiniu krūviu, tai vyresnio amžiaus žmonės kartais neatlaiko, nes reikia tam didesnio atsparumo. Pavyzdžiui, pardavimų sektoriuje jaunimas rodo geresnį rezultatą, jie gali padaryti daugiau skambučių, geriau atlaiko neigiamą klientų reakciją“, – argumentavo pašnekovas.
Skundų dėl diskriminacijos nemažėja
Kad su amžiumi susijusios diskriminacijos problema darbo rinkoje yra ryški, pastebėjo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė. Anot jos, 2020 metų pirmą pusmetį dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu darbo santykių srityje buvo gauti 8 skundai, šiemet – 10 skundų.
Apskritai per pirmąjį šių metų pusmetį dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu, neišskiriant darbo santykių srities, gauta 27 skundai.
„Tikslios statistikos, kiek šių skundų yra amžiaus grupėje virš 50 metų, neturime. Dažniausiai skundžiamasi dėl prioriteto teikimo jaunimui – jaunesniems nei 29 metai. Absoliuti dauguma pareiškėjų yra vyresni nei 29 metų“, – informavo I.Švaraitė.
Jos teigimu, 2020 metais atlikta tyrimų dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu maždaug po lygiai trijose srityse: darbo santykių, vartotojų teisių apsaugos bei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų. Darbo santykių srityje atlikti tyrimai sudarė 36 proc., vartotojų teisių apsaugos srityje – 30 proc., o valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų srityje – 27 proc. visų tyrimų dėl galimo diskriminavimo amžiaus pagrindu.
Didžioji dalis tyrimų, sietinų su darbo santykių sritimi, buvo atlikta dėl darbo sąlygų (6 iš 16 tyrimų), taip pat po 4 tyrimus – dėl priėmimo į darbą bei diskriminacinių darbo skelbimų. Be to, buvo gauta po vieną skundą dėl priekabiavimo amžiaus pagrindu ir atleidimo dėl amžiaus.
„Nebijokite siųsti CV“
Tuo tarpu kalbėdamas apie tai, kodėl vyresnio amžiaus žmonėms ne taip ir dažnai pavyksta išsilaikyti darbo rinkoje, A.Navaslauskas paminėjo, kad jo kartos žmonės, su kuriais daug metų praleido dirbdamas, turi daug patirties, tačiau gali būti, kad dalis nutolo nuo šiuolaikinių technologijų.
Jis siūlo vyresniems žmonėms nesustoti mokytis, dalyvauti įvairiuose kursuose.
„Dauguma atvejų jie yra nemokami, visi gali dalyvauti ir gauti pakankamai informacijos. Aišku, tiesiogiai su programomis dirbti sunku, kadangi jos sudėtingos, brangios, priėjimas irgi ribotas, bet galima drąsiai dalyvauti. Po kursų baigimo išduodami sertifikatai, tai, juos pabaigus, įsidarbinti būtų, be abejo, žymiai lengviau”, – ragino pašnekovas.
„Ir reikia nebijoti rašyti CV. Vis tiek atsiras įmonė, kuri susidomės. Aš manau, kad gali pasiūlyti kitokią sferą, galbūt tada žmonės turės atlikti profesinius mokymus”, – apibendrino A.Navaslauskas.
