Panevėžyje įsikūrusios įmonės „Maisto namai“, gaminančios ir tiekiančios šaldytus ir atvėsintus produktus viešojo maitinimo įstaigoms, direktorius Algis Pocius tikina pakliuvęs į aklavietę – įmonė kreipėsi dėl paramos nukentėjusiam verslui į „Invegą“, bet jos negauna būtent dėl to, kad yra nukentėjusi.
Tuo tarpu, kaip pabrėžia Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol iš „Invegos“ COVID-19 priemonėms skirtų lėšų panaudota tik 4 proc., yra ta, jog kiekviena priemonė apraizgyta biurokratinėmis pinklėmis ir per aukštais reikalavimais, neleidžiančiais įmonėms realiai tos paramos pasiekti.
Koją pakišo per mažas kredito reitingas
Įmonės „Maisto namai“, kuri, kaip rodo „Registrų centre“ pateikti dokumentai, netiesiogiai priklauso „Čili Holdings“ vadovui Jonui Karosui, istorija panaši į tūkstančių kitų verslų, nokautuotų COVID-19 pandemijos – per pirmąjį karantino mėnesį apyvarta krito 95 proc., o klientai bendrovei liko skolingi ne vieną šimtą tūkstančių eurų.
Kaip 15min pasakojo „Maisto namų“ direktorius Algis Pocius, dėl šios priežasties beveik prieš keturias savaites įmonė kreipėsi į „Invegą“ dėl apmokėtinų sąskaitų paskolos ASAP, skirtos į būtent tokią situaciją patekusiam verslui.
„Ši priemonė padėtų gauti pinigus, kuriuos mums skolingi mūsų pirkėjai. Mes pardavėme produkciją, bet negavome pinigų. Būtent pagal šią „Invegos“ ASAP programą mes atitinkame – esame prie smulkių ir vidutinių įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, išlaikę ne mažiau 50 proc. darbuotojų, už 2019 metus finansinė ataskaita pateikta“, – vardijo vadovas.
Tačiau po kurio laiko iš „Invegos“ atskriejo atsakymas, kad paraiška atmesta, nes „GOscore“ reitingas yra per mažas. O vienas kriterijų, norint gauti apmokėtinų sąskaitų paskolą ASAP – vidutinis ar aukštesnis kredito reitingas.
„GOscore“ reitingą, prognozuojantį tiek fizinio, tiek juridinio asmens tikimybę bankrutuoti ar nevykdyti įsipareigojimų, skaičiuoja duomenų analizės ir prognozavimo technologijų kompanija „Scorify“. Įmonių kredito reitingus sudarinėja ir daugiau bendrovių Lietuvoje.
Sužinojo, kad priskiria nukentėjusiam sektoriui
Pradėjęs aiškintis kodėl įmonės kredito reitingas per žemas ir pagal ką jis sudaromas, A.Pocius iš „Scorify“ atstovų sužinojo, kad „Maisto namų“ kredito rizikos vertinimui įtakos turėjo įvairūs faktoriai, tarp kurių – rizikingas verslo sektorius, darbuotojų skaičiaus pokytis, taip pat neigiama informacija, apimanti įvairiausius įsiskolinimus.
A.Pocius prieštarauja, kad skolų ir turto areštų nėra, jokių teisminių procesų nevyksta, todėl toks atsakymas jį labai nustebino. Tiesa, kaip rodo Rekvizitai.lt informacija, „Maisto namai“ anksčiau yra turėję įsiskolinimų „Sodrai“.
Tačiau ypač vadovą papiktino, kad įmonės kredito reitingas gali pablogėti ir dėl to, kad ji priskiriama sektoriui, kuris vertinamas kaip rizikingas.
Esame maisto pramonės įmonė. Kaip galima taip įvertinti, kad tai rizikingas sektorius? Gal turi būti politika, Vyriausybės apibrėžti kriterijai, kas yra tas rizikingas verslas. 2019 metai buvo labai geri, pelningi, – sakė A.Pocius.
„Esame maisto pramonės įmonė. Kaip galima taip įvertinti, kad tai rizikingas sektorius? Gal turi būti politika, Vyriausybės apibrėžti kriterijai, kas yra tas rizikingas verslas. Įmonė įkurta 2008 metais prieš pat finansinę krizę – išgyventa. 2019 metai buvo labai geri, pelningi, tas augimas ganėtinai didelis, investuota nemažos sumos į įrangą šių metų pradžioje. Tad po tokio automatinio atsakymo pasijutome nereikalingi valstybei“, – nusivylimo neslėpė vadovas.
Jis piktinosi, kad įmonė ne kartą kreipėsi į kredito reitingą skaičiuojančią bendrovę prašydama peržiūrėti išrašus iš įvairių registrų, liudijančių, kad įmonė sveika, tačiau sulaukdavo tik šabloniškų atsakymų.
Mes neprašome kažkokios paramos – iš tikrųjų tai yra paskola žemomis palūkanomis ir su valstybėmis garantija, kurią bet kokiu atveju grąžinsime. Neatrodo, kad kažko labai daug norime iš valstybės, – apgailestavo A.Pocius.
„Tai ganėtinai keista, nes mes neprašome kažkokios paramos – iš tikrųjų tai yra paskola žemomis palūkanomis ir su valstybėmis garantija, kurią bet kokiu atveju grąžinsime. Neatrodo, kad kažko labai daug norime iš valstybės. Kad įmonė egzistuotų, reikalingos lėšos, jei negauni lėšų už parduotą produkciją, nes pirkėjas yra uždarytas ir neturi lėšų, kaip galima egzistuoti?“ – teiravosi pašnekovas.
Jis tvirtino, kad iš pradžių įmonė nesikreipė į valstybę paramos, tačiau nebegaunant pajamų, o sąskaitoms intensyviai tuštėjant, teko prašyti pagalbos.
„Iš pradžių žvelgėme optimistiškai, buvo smagu matyti, kad tokia parama numatyta. O kai daužai galvą į sieną, optimizmas mažėja. Visur kreipėmės, kur galime, kad atkreiptume dėmesį – sveika įmonė, dirba pelningai, gruodžio 31 d. finansinė ataskaita puiki, šviesios perspektyvos ir bum – įvertinimas, kad esame rizikingas verslas. Norėčiau žinoti, kas tuomet yra nerizikingas verslas?“ – stebėjosi vadovas.
Ar žemą „Maisto namų“ kredito reitingą lėmė priklausymas nukentėjusiam sektoriui, ar kitos priežastys, kredito reitingą apskaičiavusi įmonė „Scorify“ 15min nedetalizavo argumentuodama duomenų apsaugos įstatymu.
„Scorify“ direktorius Žilvinas Milerius 15min tvirtino, kad reitingai nustatomi pagal pasaulyje patvirtintą metodiką, kuri remiasi istorine įmonės informacija ir daugybe kriterijų, tarp kurių ir įmonės veiklos sektorius, darbuotojų skaičiaus tendencijos, vidutinio darbo užmokesčio duomenys, finansinė informacija, kredito istorija, įmonės ir jos vadovybės sąsajos su kitomis įmonėmis, kurių kreditingumas taip pat turi įtakos bendram vertinimui.
Reitingas pablogėja ir patekus į VMI sąrašą
Su panašia situacija, į kurią pateko „Maisto namai“, tikina susidūrę ir daugiau verslų. 15min kalbinti verslininkai ir verslo asociacijų vadovai tvirtino, kad įmonių kredito reitingai gali suprastėti ne tik dėl to, kad bendrovė priklauso pandemijos paliestam sektoriui, bet ir dėl to, kad pateko į VMI sudarytą nuo COVID-19 nukentėjusių mokesčių mokėtojų sąrašą.
Tuo įsitikino ir keturis viešbučius valdančios įmonės vadovas Juozas Tubinas. Kaip 15min tvirtino J.Tubinas, vos patekus į VMI sąrašą, įmonės kredito reitingas pasikeitė nuo vidutinės iki aukštos rizikos.
„Rizika padidėjo stipriai, o tai labai blogina santykius su banku norint finansavimo. Be to, vienas iš kriterijų, norint gauti paskolą iš „Invegos“ apmokėtinoms sąskaitoms ASAP – kredito reitingas turi būti vidutinis arba geresnis, tad daugelio mano pažįstamų įmonių paraiškas atmeta dėl šio suprastėjusio reitingo“, – atskleidžia J.Tubinas.
Vienas iš kriterijų, norint gauti paskolą iš „Invegos“ apmokėtinoms sąskaitoms ASAP – reitingas turi būti vidutinis arba geresnis, tad daugelio mano pažįstamų įmonių paraiškas atmeta dėl šio suprastėjusio reitingo, – sakė J.Tubinas.
J.Tubinas dėl pastarosios priemonės nesikreipė, o likvidumo paskolą iš „Invegos“ gauti pavyko iš antro karto – pirmą kartą paraiška buvo atmesta, tačiau verslininkas įrodė, kad tai buvo padaryta nepelnytai. Tiesa, šiuo metu „Tubinas International“ reitingas vėl pagerėjęs, tačiau kas tai lėmė, verslininkas tikina nežinantis.
Išsibraukė 40 įmonių
Šiuo metu VMI nukentėjusių mokesčių mokėtojų sąraše – 55 tūkst. įmonių. Tik šiame sąraše esančios įmonės gali pretenduoti į dalį valstybės paramos – atidėti mokesčių mokėjimą iki dviejų mėnesių po ekstremalios situacijos pabaigos, teikti paraiškas dėl dalies „Invegos“ priemonių, o iki 9 darbuotojų turinčios įmonės – gauti negrąžinamą subsidiją, kurios dydis priklauso nuo 2019 metais sumokėtų Gyventojų pajamų mokesčių.
Kita vertus, kai kurios įmonės tvirtina, kad galimą naudą būti VMI sąraše nusveria žala dėl suprastėjusio kredito reitingo. Dėl šios priežasties dalis įmonių šį sąrašą palieka. VMI duomenimis, 40 bendrovių paprašė jas išbraukti iš sąrašo.
Viena tokių įmonių – didmeninės ir mažmeninės prekybos konstrukcinėmis statybinėmis medžiagomis bendrovė „Serfas“.
Įmonės direktorius Saulius Valunta 15min tvirtino, kad bendrovėms, kurios yra patekusios į VMI nukentėjusių įmonių sąrašą, prekinius kreditus suteikiančios Lietuvos ir tarptautinės bendrovės automatiškai mažina kreditavimo reitingus. Dėl to mažėja galimybės gauti kreditą tiek iš bankų, tiek iš tiekimo įmonių.
Mes nematome privalumų būti tame sąraše: mokesčius vis tiek reikia mokėti, jokių apčiuopiamų privilegijų tas sąrašas mūsų sektoriui nesuteikia. Valstybės deklaruojama parama nukentėjusioms įmonėms yra tik teorinė, – argumentavo S.Valunta.
„Esant sumažėjusiam finansavimui iš bankų tenka daugiau investuoti į prekes ir žaliavas. Tai yra tiesioginis nuostolis. Išsibraukus iš šio sąrašo, reitingas vėl peržiūrimas ir jis pagerinamas, bet ne taip jau greitai. Mes nematome privalumų būti tame sąraše: mokesčius vis tiek reikia mokėti, jokių apčiuopiamų privilegijų tas sąrašas mūsų prekybiniam–gamybiniam sektoriui nesuteikia. Valstybės deklaruojama parama nukentėjusioms įmonėms yra tik teorinė. Praktiškai ja pasinaudoti yra neįmanoma arba itin komplikuota, dėl ko ta teorinė parama tampa beprasme”, – kodėl išsibraukė iš VMI sąrašo, argumentavo S.Valunta.
Vos sužinojęs, kad jo įmonę VMI automatiškai įtraukė į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 bendrovių sąrašą, prašymą iš jo išbraukti iš karto parašė ir verslo konsultacijų bendrovės „Praemonitus“ direktorius Arnoldas Služmanas.
„Pirma, aš nelaikau, kad mano verslas labai nukentėjo – yra daug daugiau sričių, kurioms labiau reikia pagalbos. Antra, mano subjektyvia nuomone, buvimas sąraše nieko gero nepriduoda, bet įtariau, kad gali pakenkti. Esu girdėjęs, kad kai kurios kreditavimo įstaigos, kas liečia kredito ėmimą, buvimą tame sąraše vertina kaip rizikos faktorių“, – 15min komentavo įmonės direktorius A.Služmanas.
Jis pasakojo socialiniuose tinkluose matęs nusiskundimų, kad įmonė negavo valstybės pagalbos, nes yra tame VMI sąraše.
Toks kvailas kuriozas išėjo, kad atsiduri nukentėjusių įmonių sąraše, bet negauni pagalbos, nes esi tame sąraše. Čia tas pats, jei ateitum pas medikus prašyti pagalbos dėl to, kad esi sužeistas, o tau jos nesuteiktų, nes esi sužeistas. Tai yra absurdas, – stebėjosi A.Služmanas.
„Toks kvailas kuriozas išėjo, kad atsiduri nukentėjusių įmonių sąraše, bet negauni pagalbos, nes esi tame sąraše. Čia tas pats, jei ateitum pas medikus prašyti pagalbos dėl to, kad esi sužeistas, o tau jos nesuteiktų, nes esi sužeistas. Tai yra absurdas“, – stebėjosi A.Služmanas.
Pablogėjo 48 proc. įmonių kredito reitingas
Trys 15min kalbinti įmonių kredito rizikos vertinimo biurai pripažino, kad įmonės kredito reitingas iš tiesų gali suprastėti tiek dėl to, kad įmonė priklauso pandemijos paveiktam sektoriui, tiek dėl pakliuvimo į VMI sudarytą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.
„Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasos Ruseckaitė 15min informavo, kad „Creditinfo“ skaičiuojami vėlavimo atsiskaityti ir bankroto reitingai reaguoja į aktualius įvykius – taip pat ir į viešai apie įmones skelbiamą informaciją, galinčią turėti įtakos jų mokumui. Tad kovo 20 d. VMI paskelbus nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą, atitinkamai įvyko pokyčių šių įmonių reitinguose.
VMI paskelbta informacija apie įmones, kurių veiklą neigiamai paveiks COVID-19, yra svarbus ir patikimas duomenų šaltinis, į kurį privalome reaguoti, – neslepia R.Ruseckaitė.
„Aplinkybės ekonomikoje yra reikšmingai pasikeitusios, ir Lietuvos ekonomikos augimo perspektyva šiandien yra neigiama. Natūralu, kad šis pokytis neišvengiamai turi įtakos ir įmonių reitingams. Mūsų tikslas – kuo operatyviau ir objektyviau įvertinti augančią kredito riziką ir atspindėti tai reitinguose. VMI paskelbta informacija apie įmones, kurių veiklą neigiamai paveiks COVID-19, yra svarbus ir patikimas duomenų šaltinis, į kurį privalome reaguoti“, – neslepia R.Ruseckaitė.
„Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė priduria, kad vartotojų įpročiai pasikeitę, tam tikruose sektoriuose sumažėjusi paklausa, tad net ir pasibaigus karantinui tai turės ilgalaikį neigiamą poveikį įmonių finansinei būklei, likvidumui ir pinigų srautams.
„Į VMI nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusių verslų sąrašą buvo įtraukti pažeidžiamiausi, todėl kai kuriems verslams atstatyti paklausą į buvusį prieškarantininį lygį bus sunku ir tam prireiks nemažai laiko“, – mano R.Ruseckaitė, pažymėjusi, kad bėgant laikui ir kitiems kintamiesiems neblogėjant, neigiamos informacijos įtaka mažės.
Ž.Milerius taip pat pripažino, kad įtraukimas į VMI sąrašą yra vertinamas kaip neigiamas faktorius, nors pabrėžė, kad vien šis faktas neturės didelės įtakos įmonės kredito reitingui.
Vien įtraukimas į VMI sąrašą tik maža apimtimi keičia įmonės rizikos vertinimą, tačiau jeigu įmonė pradeda atleidinėti darbuotojus, atsiranda skolų, smarkiai vėluoja mokėjimai partneriams – tuomet įmonės reitingas blogėja, – aiškino Ž.Milerius.
„Vien įtraukimas į VMI sąrašą tik maža apimtimi keičia įmonės rizikos vertinimą, tačiau jeigu įmonė pradeda atleidinėti darbuotojus, atsiranda skolų, smarkiai vėluoja mokėjimai partneriams – tuomet įmonės reitingas blogėja“, – aiškino Ž.Milerius.
Pasak jo, lyginant su kovo 13 d., šiandien 48 proc. įmonių reitingai yra pablogėję bent per vieną klasę, o apie 7 proc. – pagerėję.
Ž.Milerius taip pat pažymėjo, kad ne visų jų reitingas blogėjo – pavyzdžiui, įmonės, pritaikiusios alternatyvius verslo modelius ir tęsusios veiklą ir per karantiną, galėjo išvengti šios tendencijos. Tačiau duomenų, kokios dalies į VMI sąrašą įtrauktų bendrovių reitingas pablogėjo, „Scorify“ vadovas nesutiko pateikti.
Kad kai kurių įmonių reitingai prastėjo ir dėl ūkio šakų, kurios patyrė poveikį, ir dėl VMI sąrašo 15min patvirtino ir įmonės „Creditreform“ direktorius Saulius Žilinskas.
„Pasauliniu mastu vyko du įmonių kredito reitingų koregavimai – vienas koregavimas pagal ūkio šakas: jei buvo sustabdyti valstybės arba sustojo dėl to, kad susijusi su tiesiogiai nukentėjusiomis ūkio šakomis. Antra, visi vietiniai valstybės sprendimai. Lietuvoje yra du sąrašai – vienas yra VMI sąrašas, kuriame pradiniame etape buvo įtrauktos 32 tūkst. įmonių, o antras – tas, į kurį pačios įmonės pasiprašo įtraukiamos“, – komentavo S.Žilinskas ir pridūrė, kad įmonės noras būti įtrauktai į VMI sąrašą deklaruoja tam tikras problemas.
Pataria koreguoti kriterijus
Kredito reitingų bendrovių vadovai pabrėžia, kad jų vertinimai tiesiog atspindi realybę, o vienokius ar kitokius kriterijus skirstydama paramą įtraukia pati „Invega“ – taip pat ir reikalavimą turėti vidutinį ar aukštesnį kredito reitingą.
„VMI sąrašą sudarė valstybė, kriterijus gauti paramą sudarė valstybė. Matau valstybėje dvi problemas – nesupratimą, kad svarbiausias faktorius yra laikas, ir nepasitikėjimą verslu, kas apaugina paramos schemas labai didele biurokratine našta. Tos paramos priemonės, kurios turėjo pasiekti verslą, labai aplaidžiai nepasiekė. Jeigu pasižiūrėtume kitų šalių sprendimus, be didelių apribojimų greitai skiriama verslui subsidija ar paskola iš anksto žinant, kad 10 proc. lėšų negrįš. Nes parama tikriausiai nėra lavonų gaivinimas“, – per daug perteklinių reikalavimų mato S.Žilinskas.
Jam pritaria ir Ž.Milerius, pabrėžęs, kad valstybės paramos programų metodiką nustato, tad ir koreguoti gali tos paramos teikėjai – „Invega“ ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
„Reitingas yra tik vienas iš kriterijų, pagal kurį šios institucijos teikia paramą. Tad šios institucijos, esant poreikiui, gali paramos kriterijus keisti, atlaisvinti arba juos suvaržyti“, – pabrėžė Ž.Milerius.
Tiesa, Ž.Milerius užsiminė, kad „Scorify“ galvoja detaliau pažiūrėti į COVID-19 poveikį atskiriems sektoriams.
Dėl kredito reitingo atmetama 9 proc. paraiškų
Skirtingai nei verslininkai, „Invega“ neįžvelgia prieštaravimo, kad įmonės, norinčios pretenduoti į vienas valstybės paramos priemones privalo būti VMI sąraše, tačiau ten atsidūrus gali užsitrenkti durys į kitas.
„Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas 15min tvirtino, kad dėl per mažo kredito reitingo yra atmeta 8,86 proc. paraiškų, o vidutinio ir aukštesnio kredito reikalavimo saugiklis uždėtas siekiant užsitikrinti, kad įmonės sugebės grąžinti paskolą. Dėl šios priežasties šio kriterijaus atsisakyti neplanuojama.
„Priemonė „Apmokėtinų sąskaitų paskolos ASAP“ yra skirta įmonėms tiekėjoms, su kuriomis neatsiskaitė jų įmonės pirkėjos būtent dėl to, kad jos nukentėjo nuo COVID-19. Priemone siekiama padėti tvariai iki karantino veikusiems verslams. Todėl svarbu, kad įmonės, gaunančios paskolas, būtų pajėgios išsaugoti verslą, darbo vietas ir grąžinti paskolą. O kredito reitingas parodo paskolos gavėjo bankroto tikimybę per ateinančius 12 mėnesių, t.y. jo finansinių atsiskaitymų galimybes“, – pabrėžė K.Motiejūnas.
Šį „Invegos“ argumentą palaiko ir verslininkas J.Tubinas, manantis, kad kredito reitingas yra geras saugiklis dalinant paramą, nes „kitaip galima ištaškyti valstybės pinigus įmonėms, kurios bankrutuos“.
Tačiau Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E.Šiškauskienė apibendrina, kad begalės saugiklių ir apsunkimų sukaišiota kiekvienoje pagalbos verslui priemonėje. Dėl to ta parama verslo ir nepasiekia.
„Kokią priemonę bepaimtum, ji apaugusi įvairiomis problemomis – tai įmonė netinka, nes reitingai pablogėjo, tai traktuojama, kad tai patiriantis sunkumų verslas, tai vertinamos susijusios įmonės. Pavyzdžiui, subsidijos už nuomą negalima gauti, jei dviem tavo įmonėms viskas gerai, o trečiai blogai. Ir eina ratas begalinis. Liūdna labai – tiek sugalvotų biurokratinių pinklių ir visokių reikalavimų. Apima jausmas, jog jų tiek prikurta tam, kad nepasinaudotų niekas ta parama“, – apgailestavo E.Šiškauskienė ir pridūrė, kad iš asociacijos narių valstybės parama kol kas pasiekė tik labai mažą dalį bendrovių.
O tai, ar sudėti saugikliai pertekliniai, ar ne, geriausiai atskleidžia statistika. Praėjus dviem mėnesiams nuo karantino pradžios iki šiol išdalinta tik 10 proc. iš 50 mln. eurų, numatytų paskoloms apmokėtinoms sąskaitoms ASAP.
