Įprastai metų pradžia viešojo maitinimo sektoriui būna lėtesnė. Tai ypač ryšku lyginant sausį su įvairių renginių, asmeninių ir įmonių vakarėlių kupinu gruodžiu.
Tačiau ne dabar – didelio skirtumo tarp mėnesių maitinimo įstaigos neturėtų pajusti, sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis. Jo įmonė valdo apie 60 restoranų: 24 picerijas „Charlie Pizza“, blynines „La Crepe“, restoranus „Katpėdėlė“, „Carskoje Selo“, „Manami“ ir kitus. Nuo rugpjūčio šiose įmonėse darbuotojų skaičius sumažėjo 200-tais iki 700.
„Verslas visiškai sustojęs, mes priklausomi nuo būsimos valstybės paramos – ar ji bus adekvati ir proporcinga. Tai liūdna nata, bet atsiradus vakcinai, jau tik laiko klausimas, kurį mėnesį grįšime į gyvenimą. Planuojame ir tam tikrus projektus, restoranų rekonstrukcijas – naujų konceptų kūrimo nesustabdėme. Bet iki to reikia išgyventi“, – 15min sakė pašnekovas.
Atrado naują nišą
Vieną didžiausių Lietuvos restoranų tinklų „Čili Pica“ valdančios „Čili Holdings" vadovas Jonas Karosas 15min pasakojo, kad bendrovė rado būdą užsidirbti.
Pirmo karantino metu pradėta prekiauti rankomis gaminamais šaldytais gaminiais. Specialia technologija užšaldžius, jie tiekiami prekybos centrams. Visgi tai daugiau nauja kryptis su potencialu ateityje, sako, J.Karosas, nes kol kas tai neatsveria prarastų pardavimų. Šios veiklos pajamos sudaro 3 proc. prieš pandemiją buvusių pardavimų.
Populiaresne galima restoranų veiklos alternatyva tapo patiekalų pristatymas į namus. Jis generuoja papildomas pajamas, tačiau net ir tokia alternatyva yra brangi.
„Kai kurie greito maisto restoranai nukentėjo mažiau, nes jie tame specializuojasi, išsinešimui maistą gamino ir iki pandemijos. Teikiantys paslaugas restorano viduje patyrė daugiau problemų. Išvežiojimas restoranui neša pajamas, bet ne pelną – prie savikainos jis prideda dar apie 30 proc., neskaitant pakavimo išlaidų. Tai nėra siuntų bendrovių logistikos grandinė, kur prekes galima iškrauti keliems gavėjams toje pačioje gatvėje. Tai brangi paslauga, nes vežamas vienas užsakymas tiesiai iš restorano į namus“, – teigė restoranų ir viešbučių asociacijos viceprezidentas.
„Čili Holdings" tokios veiklos atsisakė kone iš karto paskelbus apie restoranų uždarymą. Šia veikla verčiasi tik franšizės pagrindu kitų verslininkų valdomos ir į pristatymą orientuotos „Čili Take away".
„Maisto pristatymui negaminame ne iš gero gyvenimo. Mūsų tikslas yra būti pasiruošus ir trečiai karantino bangai. Mums svarbiausia veiklos tęstinumas, o ne dabar vykdyti pristatymus į minusą ir turėti problemų ateityje", – sakė J.Karosas.
Įmonės darbuotojų skaičius nuo rugpjūčio sumažėjo daugiau nei šimtu iki 520.
Karantinas palietė ir sporto klubus, kurie taip pat buvo priversti užsidaryti. Įmonės „Impuls LTU“, valdančios sporto klubus „Impuls“ ir „Lemon Gym“ vadovas Vidmantas Šiugždinis 15min sakė, kad įmonės veikla iš esmės sustabdyta, o pajamos yra minimalios.
Vyksta tik nuotolinės treniruotės, kurios esamiems klientams nekainuoja, o nauji moka nedidelį mokestį. Ši veikla didelių pajamų neatneša ir daugiau yra skirta prekės ženklo matomumui palaikyti ir kaip alternatyva klientams, kad jie nenustotų sportuoti.
Beveik visi įmonės darbuotojai yra prastovose, o treneriai, kurie vykdo nuotolines treniruotes, yra samdomi laikinam darbui. Nuo rugpjūčio įmonės darbuotojų skaičius sumažėjo 60-čia iki 152.
„Visus kaštus esame suvedę arčiau minimumo, laukiame galimo atidarymo ir siekiame išgyventi. Gerai, kad buvo pakeista prastovų tvarka ir valstybė 100 proc. prisidės prie kompensavimo. Tai labai padės, nes kai beveik negauni pajamų, mokėti 10 ar 30 proc. atlyginimo dalį vis tiek yra skausminga“, – sakė V. Šiugždinis.
Kaip ir daugelis kitų sporto ir sveikatingumo įstaigų, klubai pilnu tempu galėjo dirbti tik vasarą, tačiau per šį trumpą laiką, lankytojų srautai nespėjo atsistatyti. Pašnekovas prognozuoja, kad taip bus ir po antrojo karantino pabaigos – žmonėms reikės įveikti viruso baimę, iš naujo prisiminti senus įpročius.
Kita sritis, kuriai pandemija smogė itin stipriai ir iš karto – kino teatrai. Jie uždaryti vieni pirmųjų, o atidaryti paskutiniai, teigia šios industrijos atstovai.
Lietuvos kino centro duomenimis, 2019 metais į 383 rodytus filmus Lietuvos kino teatrai pardavė 4,1 milijono bilietų ir surinko 22,5 milijono eurų. O štai 2020 metais išleisti 272 filmai, tačiau nupirkta tik 1,5 milijono bilietų. Tai leido surinkti 8,47 milijono eurų pajamų. Negausios alternatyvos, tokios kaip lauko teatrai automobiliuose sėdintiems žmonėms ar filmų rodymas elektroninėse platformose, platintojų pajamų nekompensavo.
Vis tikisi ir nuomos kompensacijos
Pirmojo karantino metu vykdytos pagalbos programos jau baigtos, tad kol kas verslas laukia naujos valstybės paramos paketų, kurie dar tik formuojami.
Trečiadienį buvo pritarta 150 mln. eurų subsidijų paketui, kuris daugiau skirtas smulkiajam verslui. Taip pat numatomos ir lengvatinės paskolos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Žadama, kad paskolos ir subsidijos verslus pasieks jau sausio mėnesį.
G.Balnis sako, kad prioritetinės priemonės restoranų sektoriui būtų subsidijos ir pagalba dengiant nuomos išlaidas – palyginus su pirmuoju karantinu, šiandien jas dar labiau iškelia šildymo sąskaitos, ypač senuose pastatuose, kur nėra galimybės reguliuoti šilumos.
„Iš valstybės pusės antrai bangai ekonomine prasme buvo nepasiruošta, todėl dabar reikalingos kompleksinės priemonės. Prioritetinė priemonė turėtų būti subsidijos, o ne lengvatinės paskolos. Paskolos daugiau skirtos likvidumo palaikymui, parama per paskolas yra daugiau naštos dalinimasis – be subsidijų ir kitų pagalbos priemonių, išdalintos paskolos reikštų bankroto atidėjimą. Iš to naudos nebūtų nei valstybei, nei verslui. Mes jau praradome spalį, lapkritį, gruodį ir subsidijos galėtų padengti dalį sąnaudų, patirtų per šį laikotarpį“, – sakė G.Balnis.
Panašios nuomonės laikosi ir kiti kalbinti pašnekovai. Kino teatrus „Pasaka“ valdančios VŠĮ „Kino Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė sakė, kad savo antrąjį, ilgai planuotą kino teatrą įmonė atidarė rugsėjo mėnesį ir kone iškart buvo priversta jį uždaryti.
„Už fizines, kad ir neveikiančias vietas reikia mokėti, todėl mums labai svarbi nuomos mokesčio subsidija. Tai buvo pritaikyta pirmo karantino metu, tačiau dabar apie nekalbama. Tikiuosi, kad tai išsispręs“, – sakė pašnekovė
Už fizines, kad ir neveikiančias vietas reikia mokėti, todėl mums labai svarbi nuomos mokesčio subsidija.
V.Šiugždinis iš naujos paramos sistemos tikisi mažesnės biurokratijos:
„Pirmojo karantino metu pasiūlytas bendras paketas buvo neblogas – palūkanų, nuomos kompensavimas, tik atrankos būdas pernelyg buvo biurokratinis. Galbūt buvo galima taikyti masiškesnius metodus su supaprastintais mechanizmais. Be to, parama buvo sumažinta – vietoj žadėtų 100 mln. eurų nuomai buvo pasiūlyta 40 mln. eurų. Toks pokytis galėjo būti išgyvenimo ar mirties klausimas verslams. Dabar reikėtų lankstesnio požiūrio“.
Ar pasikeitę įpročiai išliks?
Visi sektoriai kaip į dalinį išsigelbėjimą pradėjo žiūrėti į internetines paslaugas. Maitinimo įstaigos pradėjo aktyviau naudotis maisto pristatymo kurjerių platformomis, o tokios programėlės kaip „Bolt Food“, „Wolt“, „Lėkštė.lt“ tiesiog sužydėjo.
Sporto bei sveikatingumo įmonės pradėjo siūlyti treniruotes internetu, o pasaulio kino kūrėjai pradėjo gausiau rodyti naujus savo filmus per didžiulį populiarumą išgyvenančias vaizdo platformas, pradedant tarptautine galiūne „Netflix“, baigiant lietuviškomis, tokiomis kaip „Žmonės cinema“ ar „Go3“.
Dėl visų šių priemonių tolesnės sėkmės kyla daug spėlionių.
Ar prie paprasto patiekalų pristatymo įpratę, programėlėmis naudotis išmokę ir daugybę naujų vietų išmėginę vartotojai neapleis šios srities?
G.Balnis teigia, kad karantinas formuoja naujus įpročius, todėl neatmetama, kad maitinimo įstaigos nuo šiol turės rimčiau žiūrėti į šį sektorių, nepaisant mažos finansinės naudos.
„Klientų įpročiai keičiasi kiekvienais metais, o restoranų sektoriuje jie kinta dar dinamiškiau. Pristatymų padidėjimas bus, sustiprės konkurencija, nes atsirado daugiau dalyvių, padengiama daugiau miestų. Pavyzdžiui, pristatymo paslauga jau teikiama ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miestuose, tokiuose kaip Alytus. Apskritai Lietuvos restoranų sektorius nėra išsivystęs ir po pandemijos jis augs, taip pat augs ir pristatymai, todėl mums galbūt irgi reikės persiorganizuoti“, – prognozavo jis.
Kaip alternatyvą internetines treniruotes pristačiusio „Impuls“ vadovas V.Šiugždinis sako, kad jos išliks ir po pandemijos, tačiau klientų augimas bus lėtas ir tai vis viena nepakeis fizinio atėjimo į sporto klubą.
„Sporto klubai nėra tik trenerio paslauga ir treniruoklis, tai ir bendravimas, emocija. Praeito karantino metu dalis klientų išbandė online sportavimą, bet jo populiarumas krito iškart klubams atsidarius – vadinasi, žmonės ieškojo to kaip alternatyvos. Dabar iš visos klientų bazės pas mus internetu sportuoja iki 20 proc. Tai nedaug, turint omenyje, kad klubai apskritai uždaryti“, – pastebi jis.
Vadovas mano, kad klubai ir toliau investuos į šiuos produktus, gerins vaizdo kokybę, didins treniruočių pasiūlą, trenerių pasirinkimą. Jis sutinka, kad produktas gali rasti savo nišinį klientą. Tai yra galimybė paslaugas suteikti žmonėms iš vietovių, kuriose nėra sporto klubų, taip pat tuos, kurie nori pirma įgauti žinių ar pasitikėjimo savimi prieš ateidami į sporto klubą. Jis tikisi, kad šis veiksmas padės palaikyti tiek prekės ženklo matomumą, tiek taps pirmaisiais vartais naujiems klientams.
Bene didžiausią potencialią iš antrinio produkto tapti dominuojančiu turi vaizdo platformos – tą puikiai įrodė lanksčioji „Netflix“, užsienio žiniasklaidoje netgi sukėlusi straipsnių, laidojančių senąjį Holivudą, bangą. Lietuvoje karantinas taip pat sustiprino naujuosius žiūrėjimo įpročius. Pasak A.Balžekienės, kino teatras „Pasaka“ per savo valdomą platformą „Žmonės Cinema“ sulaukė 50 tūkst. bent vieną filmą peržiūrėjusių lankytojų ir savo sausį iškeltus metinius lankomumo tikslus pasiekė per pusantro mėnesio.
„Mūsų platformai tai buvo labai dideli skaičiai. Ji veikia nuo 2018 m. spalio ir tas augimas iki šiol buvo stabilus, bet lėtas. Pirmo karantino metu visos video platformos šovė į viršų. Atsidūrėme laiku ir vietoje, nes kaip tik kovo mėnesį paleidome naują filmų prenumeratos modelį“, – sakė pašnekovė.
Prie šio filmų rinkos lūžio nori prisidėti vis daugiau žaidėjų, todėl namų kino platformos nebegali kliautis tiesiog buvimu alternatyva vietiniam kino teatrui. Norint užtikrinti augimą, reikės kūrybiškumo, naujo turinio, gerų filmų ir geros rinkodaros.
Paklausta, ar ši veikla, kaip pajamų šaltinis, gali pradėti dominuoti kino teatro veikloje, A.Balžekienė sakė, kad, nepaisant populiarumo, jis kompensuoja tik dalį reikalingų lėšų. Internetinis kino teatras padėjo išlaikyti žmones ir metus užbaigti beveik subalansavus išlaidas ir pajamas. Visgi ji priduria, kad jei nebūtų sulaukta Lietuvos kino centro paramos, metai būtų baigti su minuso ženklu.
Per pandemiją pasaulyje atgimė, o Lietuvoje užgimė drive-in lauko kino teatrai, tačiau gyvenimui grįžus į vėžes jiems didelės sėkmės neprognozuojama.
