„Imi ir darai“
„Kas man labiausiai įstrigo Silicio slėnyje – tai amerikietiška kaubojiška dvasia, kad tu imi ir darai. Neuždirbi pinigų tiek, kiek nori – yra uberis. Imk, sėsk, vairuok, dar kažką daryk. Tai tas mentalitetas, išlikęs turbūt nuo kaubojų laikų. O pas mus atsiranda toks supratimas – o kas bus, o gal bus kažkokia parama?”, – sako „Park Town“ diskusijoje dalyvavęs „CityBee“ vadovas Lukas Yla.
L. Yla prieš kelerius metus pats išbandė jėgas San Fransiske įsikūrusiame Silicio slėnyje ir greitai suprato, kad, norint ten pritapti, reikia mokėti išsiskirti iš minios.
„Pamačiau, kad vaikinas iš Lietuvos niekam nėra įdomus. Tiesiai šviesiai kai kur net ir pasakydavo – tu atvykai iš niekur“, – pasakojo L. Yla.
„Mes neturime kartoti Silicio slėnio“
„Verslo klasės“ žurnalo redaktorius Aurelijus Katkevičius pritarė, kad Silicio slėnio sėkmę lemia mentaliteto klausimas.
„Ką mes vadiname Silicio slėniu? Infrastruktūrą ar mentaliteto tipą, kuris ten yra? Kas tai yra, ko mes neturime čia?“, – kvietė svarstyti redaktorius.
Ir pats netrukus patikino – Silicio slėnis neturi nieko, ko neturėtume patys.
„Tegul silicio slėnis ten ir būna, kur jis yra. Mes neturime atkartoti jo. Mes turime pridaryti krūvą savų sprendimų. Mes viską galime padaryti, jeigu nekartosime Silicio slėnio istorijos. Ir, tiesą pasakius, viskas jau vyksta”, – sakė A. Katkevičius.
Pagrindine kliūtimi į Silicio slėnio sėkmę Lietuvai A. Katkevičius įvardino vidaus politikos problemas.
„Mes su politikais gyvename fazių aritmijoje. Politikai nėra lankstūs, kad tinkamai reaguotų į dirgiklius čia ir dabar. Be to, jų veiklos horizontas yra susijęs su rinkiminiu periodu – ketveri metai. Mūsų žmonės, kurie turėtų nuvairuoti reikalą į priekį, yra akli greitos reakcijos lauke ir tolimos reakcijos lauke. Kaip tai gali pasikeisti, aš nežinau. Reikia kažkaip padaryti, kad kai ateini, nesakytų „atnešk tris pažymas“, o sakytų „einam ir darom“. Silicio slėnio dvasia – darymo, kūrimo, įžūlumo. Ta dvasia mumyse gyvena. Bet ar jos neužmuš mūsų prižiūrintieji asmenys su savo baime ir noru pareguliuoti daugiau?“, – svarstė A. Katkevičius.
Lietuva stebina net skeptikus
Verslo konsultantas Evaldas Damanauskas sako, jog lietuviai vis dar nesugeba prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą, todėl apie Silicio slėniui būdingą mentalitetą ir jo inspiruotą proveržį kalbėti dar anksti.
„Mes dar kaip individai neprisiimame atsakomybės už savo veiksmus. Kai prisiimsime, bus nebesvarbu, Silicio slėnis ar Izraelis, o gal dar kažkas yra mūsų tikslas. Mentaliteto klausimas“, – mano E. Damanauskas.
Lietuvių inovatorius jis ragina mažiau blaškytis.
„Esame labai jauni ir mums būdingas maksimalizmas. Tai ir gerai, bet kartu tai reiškia tam tikrą išsiblaškymą. Pastatome biomokslų centrą ir tampame visi biomokslininkais“, – teigia E. Damanauskas.
Tačiau vienoje srityje E. Damanauskas pastebi ryškų Lietuvos išskirtinumą.
„Kur mes tikrai išsiskiriame – tai „blockchain“ technologijos. Pritraukėme 500 mln. eurų. Po JAV ir Kinijos šioje srityje esame treti. Galiausiai atrodo, kad ir visuomenė, ir verslas, ir institucijos juda viena linkme. Kai girdime apie visų iniciatyvas dalyvauti tame, kad Lietuva būtų viena pirmų minčių, kai pasaulis kalba apie blockchain. Kuo tai virs, reikia palaukti ir pažiūrėti. Pritraukimo rezultatai įspūdingi“, – pabrėžia E. Damanauskas.
„Meka mes jau tampame“
„Park Town“ diskusijoje dalyvavusi „Vilnius Tech Park“ vykdančioji direktorė Ieva Dirvonskaitė tai pat įsitikinusi, kad lietuviams nereikia siekti pakartoti Silicio slėnio. Anot jos, technologijų srityje esame toli pažengę ir perspektyvūs. Laikas tiesiog keisti požiūrį ir vertinti savo išskirtinumą.
„Lietuviai yra atkaklūs, energingi ir darbštūs. Gal iš to ir susideda verslumas? Kalbant apie kryptį, kuria tas verslumas turėtų eiti, tai čia būtų pakankamai didelė nesąmonė orientuotis į vieną sritį. Kas dabar aktualu, po dvidešimties metų gali būti visiškai nebeaktualu. Jeigu visus resursus mesime į vieną katilą, galime labai pakenkti patys sau. Turime laikyti atvirą protą ir būti kaip galima labiau atkaklūs, lankstūs ir galintys prisitaikyti.
Manau, kad mes dažnai save nuvertiname, kuklinamės. Technologijų meka mes pamažu jau tampame. Žmonėms iš Rytų pusės Lietuva yra vartai į Europą. Mes einame labai teisinga linkme“, – kalbėjo I. Dirvonskaitė.