Kauno taikomosios dailės mokykloje auginami tradicinius dailiuosius amatus puoselėjantys meistrai ir šiuolaikiškus meno dirbinius, interjerą bei reklamą kuriantys specialistai. Jos direktorė Daina Rožnienė savo ruožtu taip pat įvardija kelias menininkus ruošiančio bei įdarbinančio sektoriaus problemas. Pavyzdžiui, tai, jog ne vienam jaunam meninės pakraipos kvalifikaciją profesinėje mokykloje įgijusiam mokiniui tenka iššūkis susikurti darbo vietą pačiam, mat nėra daug įmonių, kurioms reikėtų tokių specialistų.
„Taip pat ne visi dirbantieji individualiai nori dalytis ir bendradarbiauti, todėl jauną žmogų dažnai priima kaip konkurentą, o ne partnerį. Be to, menininkus vienijančias organizacijas sudaro fiziniai, o ne juridiniai asmenys, todėl dažnai jie turi menkesnes galimybes užmegzti ryšius su profesinio mokymo įstaigomis“, – pasakoja mokyklos direktorė.
Visgi galimi iššūkiai ateityje menininko profesiją norinčiųjų įgyti auditorijos neatbaido. Unikalių amatų meistrus ruošiančioje laikinosios sostinės profesinėje mokykloje pastebima tendencija, kad šiuolaikines dizaino, fotografijos technologijas noriai renkasi jaunesni asmenys: vidurinę mokyklą bebaigiantys ar ją ką tik baigę jaunuoliai.
O štai į juvelyrikos, keramikos, medžio ar tekstilės technologijas linksta jau darbinės patirties turintieji – dažnas meno, dailės studijas pabaigęs žmogus nusprendžia išmokti konkrečios dailiųjų amatų technologijos, nes gebėdamas meninį projektą sukurti jaučiasi turįs nepakankamai žinių ir galimybių jį įgyvendinti.
Išmokyti galima visus, kurie prisiima atsakomybę semtis žinių.
Paklausta, ar reikia specialaus pasiruošimo ar asmeninių savybių, norint tapti Kauno taikomosios dailės mokyklos auklėtiniu, jos direktorė patikina, kad išmokyti galima visus, kurie prisiima atsakomybę semtis žinių.
„Ne veltui sakoma, kad „ne šventieji puodus lipdo“. Žinoma, mokytis juvelyro amato, jei nesi kruopštus, bijai išsitepti rankas, sunku. Gelbsti ir tokios savybės kaip kantrybė, supratimas, kad gali nepasisekti darant darbą pirmą kartą.
Matyti, stebėti, prisiminti, ieškoti galimybių pakeisti, kad gautum geresnį rezultatą, būti drąsiam veikti – tai kūrybiškumo elementai, aktualūs mūsų mokyklos siūlomų programų mokiniams“, – vardija D. Rožnienė.
Pagalba ugdant būsimus specialistus skatina tobulėti ir patį verslą
Prisijungti prie VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) projekto „Profesijos, pritaikytos verslui“ profesinė mokykla nusprendė atradusi sąlyčio taškų savo kaip ugdymo įstaigos ir įgyvendinamos iniciatyvos siektinuose tiksluose.
„Mūsų, profesinio mokymo teikėjų, misija yra rengti šių dienų rinkai aktualias kvalifikacijas turinčius darbuotojus, suprantančius pasirinkto amato svarbą ir pasirengusius mokytis visą gyvenimą, kad būtų reikalingi visuomenei visą savo darbingą amžių. Tuo tarpu CPVA projektas kaip tik ir skatina profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimą su verslu būtent abiem pusėms drauge ruošiant kvalifikuotus specialistus.
Turime nemažą partnerysčių su verslu patirtį ir galime teigti, kad tik nuolat palaikydami darbinius ryšius su asocijuotomis darbdavių organizacijomis savo misiją ir verslo poreikius galime atliepti labiau, tai yra plačiau pažvelgdami į tam tikros ūkio šakos situaciją“, – pasakoja D. Rožnienė.
Jai antrina Rūta Razmislevičienė, atstovaujanti norą bendradarbiauti profesinei mokyklai išreiškusiai spaustuvei „Kopa“. Ši organizacija jau kelis dešimtmečius vadovaujasi tokiomis vertybėmis kaip nuolatinis tobulėjimas ir kiekvieno darbuotojo atsidavimas savo veiklai.
„Vertiname žiniomis ir įgūdžiais pagrįstas patirtis, patys nuolatos tobuliname savo kvalifikaciją, procesus bei technologijas.
„Kopa“ yra besimokanti organizacija, todėl bet kokie santykiai, padedantys augti, tobulėti ir padėti ugdyti kitus, čia yra labai vertinami.
Abipusė nauda ir vertės kūrimas visoms pusėms – prioritetas bendradarbiaujant su mums reikalingus suinteresuotus specialistus ruošiančia Kauno taikomosios dailės mokykla“, – pabrėžia R. Razmislevičienė.
Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją darbo rinkoje, kai darbuotojų trūksta kone visuose ūkio subjektuose, organizacijos lyg ir neturėtų kelti itin aukštų reikalavimų ir turėti didelių lūkesčių kandidatų atžvilgiu.
Tačiau „Kopa“ nėra linkusi „paminti“ savo filosofijos ir lūkestis komandoje turėti motyvuotus, atsakingus, norinčius augti žmones niekur nedingo.
Anot spaustuvės personalo atstovės, ne mažiau vertinama ir patirtis ar anksčiau įgyta kvalifikacija, ypač turint omenyje tai, kad poligrafijos specialistų rinkoje nėra daug, beveik nebeliko ir profesinių ar aukštųjų juos ruošiančių mokyklų. Taigi tikimasi, kad projekte „Profesijos, pritaikytos verslui“ užsimezgusi partnerystė su tokius specialistus vis dar ugdančia įstaiga duos norimų vaisių visiems.
Labai svarbu, kad jie pamatytų, kokių technologinių, techninių galimybių turi šiuolaikinės įmonės.
„Sutarėme, kad spaustuvė „Kopa“ priims mūsų mokinius praktikuotis, supažindins su šiuolaikinėmis darbo vietomis, darbo kultūra. Labai svarbu, kad jie pamatytų, kokių technologinių, techninių galimybių turi šiuolaikinės įmonės. Tai bus ne tik puiki dalykinė, bet ir motyvacinė priemonė ugdytiniams siekti geriausių mokymosi rezultatų ir tapti geriausiais savo srities meistrais“, – dalijasi D. Rožnienė.
Ją papildo R. Razmislevičienė, dar vienu bendru darbu, į kurį dedama daug vilčių, įvardijanti profesinės mokyklos mokytojų kompetencijų tobulinimą jos atstovaujamoje įmonėje – įsitraukę į vidinius „Kopa“ mokymus mokytojai turimas teorines žinias sustiprins aktualiais praktiniais gebėjimais, kas yra būtina, ugdant įgyti amatą siekiančius žmones.
Interneto platformą „Profesijos, pritaikytos verslui“ rasite ČIA.
„Profesijos, pritaikytos verslui“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros inicijuota komunikacijos kampanija, kuria skatinamas Lietuvos profesinio mokymo įstaigų ir verslo įmonių bendradarbiavimas. Kampanijos metu sukurta į verslą orientuota elektroninė platforma – profesinių mokyklų kontaktų žemėlapis, taip pat dalinamasi geraisiais profesinių mokyklų ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiais. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Europos Sąjungos investicijomis kasmet modernizuojamos profesinio mokymo įstaigos ir gerinama jų infrastruktūra visoje Lietuvoje.
