Maždaug 1890-aisiais JAV atsirado pirmasis elektra varomas automobilis. Chemikas Williamas Morrisonas sukūrė elektrinę transporto priemonę – elektrifikuotą vagoną, važiuojantį 14 mylių per valandą greičiu. Ši mašina – dabartinių elektromobilių pirmtakė. 1996 m. antrasis pagal dydį automobilių gamintojas pasaulyje „General Motors“ (GM) sukūrė elektromobilį „Electric Vehicle“ (EV1), savo parametrais identišką šių laikų elektromobiliams. O 2003-aisiais Amerikoje buvo įkurta „Tesla“ – tarptautinė korporacija, gaminanti elektromobilius, jų komponentus ir kroviklius.
Tačiau elektra varomi automobiliai ne tik vakariečių privilegija. Lietuviai ne tik vairuoja elektromobilius, bet ir konstruoja jų variklius. Nors elektra varomų automobilių rinka Lietuvoje kol kas vangi. Tačiau elektromobilių entuziastai kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) diegia naujoves, ieško naujų sprendimų Lietuvos ir pasaulio rinkose.
Palankios finansavimo sąlygos
Daugelį pradėti ar toliau plėtoti elektromobilių verslą stabdo finansavimo stygius. Su šia problema susidūrusiems elektra valdomų automobilių entuziastams nuleisti rankų neleidžia MITA, kuri 2012 ir 2013 metais skirdama paramą pagal Inovacinių čekių programą suteikė galimybę UAB „Elinta“ sukurti elektromobilių valdymo sistemą, kuri buvo sėkmingai įdiegta į elektrines transporto priemones. Šiandien ši valdymo sistema modifikuota pritaikant ją hibridinėms transporto priemonėms ir eksploatuojama naujausiuose iPHEV (angl. „Intelligent Plug-in Hybrid Electric Vehicle“) automobiliuose. Sėkmingai įgyvendintas projektas lėmė elektra varomų bei hibridinių transporto priemonių plėtrą ir vystymą.
Pasak „Elinta Charge“ skyriaus vadovo Dainiaus Janulevičiaus, pasinaudojusi Inovacinių čekių priemone, įmonė bendradarbiaudama su mokslininkais pasisėmė daug naudingos patirties kuriant įkrovimo stotelių dizainą, o vėliau užmezgė artimus verslo santykius.
Be to, prieš porą metų MITA skyrė finansavimą ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ tarptautinei paraiškai parengti. „Parengtas projektas Briuselyje buvo įvertintas kaip ypač inovatyvus, perspektyvus ir suteikė mūsų iPHEV projektui sertifikatą, įrodantį vertinimo rezultatus bei finansavimo rekomendaciją“, – džiaugėsi D. Janulevičius. Anot pašnekovo, bendradarbiavimas su MITA teikė tiek finansinę, tiek intelektinę naudą. Beje, ši pagalba nėra vienkartinė. „Darbas iki šiol vyksta organizuotai ir efektyviai. Dalyvaujame mokymuose ir konsultacijose, o renginių metu gauta informacija visada pateikiama profesionaliai, todėl lengvai įsisavinama“, – sako D Janulevičius.
Į MITĄ pagalbos gali kreiptis tiek elektromobilių rinkos senbuviai, tiek naujokai. Agentūra gali pagelbėti ką tik įkurtoms jaunoms įmonėmis, įžengti į elektromobilių, jų dalių bei kroviklių rinką. Kiekviena MITA programa padeda siekti vis kitokių tikslų. Jau minėti „inovaciniai čekiai“ skatina verslo ir mokslo bendradarbiavimą, šiuo instrumentu užmezgus pirmąjį kontaktą su mokslo įstaiga kuriamas ar tobulinamas bendras produktas. Sukūrus naują, dar iki šiol nematytą gaminį, norisi jį apsaugoti nuo kopijavimo. Šiuo atveju padėtų jau kita MITA priemonė – „Inopatentas“, kuri skirta išradimų ir dizaino apsaugai tarptautiniu mastu bei padeda apsaugoti produkto intelektinę nuosavybę net 42 valstybėse.
Ieško paprastesnių elektromobilio krovimo būdų
Iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus įrengta pusšimtis startuolio UAB „EVSE Group“ („Electric Vehicle Supply Equipment Group) įkrovimo stotelių „Smart Charge Box“. Techniniai jų sprendimai nenusileidžia užsienio analogams bei atitinka visus standartus, keliamus elektromobilių gamintojų ir elektros tiekėjų. Jie pagrįsti būsimų vartotojų poreikiais siekiant palengvinti patį įkrovimo procesą. „Pakrauti elektromobilį paprasta, tačiau mes žvelgiame į Vakarų Europą, kurioje sprendžiami įkrovimo stotelių užimtumo klausimai“, – sako Kauno technologijų universiteto (KTU) Informatikos fakulteto (IF) lektorius, įmonės įkūrėjas Kęstutis Valinčius, kuris pats jau daugiau nei treji metai vairuoja elektromobilį „Nissan Leaf“.
Pasitaiko, kad elektromobilio savininkas tiesiog negali pakrauti savo mašinos, nes stotelė jau užimta, sudėtingi ir elektros paskirstymo bei operatorių aptarnavimo klausimai. Tarkime, prekybos centras įrengia elektromobilių įkrovimo stoteles. Tačiau nepakanka 10 greitojo įkrovimo stotelių, kurių maksimalus įkrovimo greitis – 20 kilovatų. Reikia išspręsti elektros tiekimo klausimus, nes nėra begalinio energijos galingumo. Jei yra tiek stotelių, reikia 200 kilovatų tiekimo iš aukštos įtampos elektros stoties. Pašnekovas siūlo kitokį sprendimą: įrengti 10 įkrovimo stotelių turint vos 20 kilovatų šaltinį paskirstant galingumą visoms stotelėms. Tokiu atveju, jei būtų užimtos visos 10 įkrovimo stotelių, jos lėčiau dirbtų savo darbą, bet vienu metu kiek lėčiau krautųsi 10 elektromobilių.
Lietuviška išmanioji įkrovimo dėžė orientuota į patogiomis paslaugomis grįstus sprendimus, pvz., elektromobilį kraunantis vartotojas naudos šio operatoriaus programinę įrangą, kuria valdomas visas įkrovimo procesas ir matys statistinius duomenis. „Sukūrėme visą įkrovimo valdymo sistemą, kuri patogi ir paprasta vartotojui. Mūsų sprendimai inovatyvūs, nes nusipirkęs programinę įrangą vairuotojas gaus didelę sprendimo galią. Jis galės pasirinkti elektros apmokestinimo būdą, elektros galingumo sinchronizavimo dalykus ir t. t.“, – pabrėžia K. Valinčius.
Elektromobilių kainos: mitai ir tikrovė
Remdamasis „EVSE Group“ galimybių studija K.Valinčius prognozuoja, kad 2020-ieji šalyje bus elektromobilių pramonės lūžis, nes tokių transporto priemonių skaičius augs ne šimtosiomis procentų dalimis, o gerokai didesniais skaičiais.
Pavyzdžiui, 2011 metais Norvegijoje nebuvo nė vieno elektromobilio, tačiau valdžios pritaikytos mokesčių lengvatos, elektra varomiems automobiliams, lėmė milžinišką šuolį. 2017 metais Norvegijoje 55 procentai naujų perkamų automobilių buvo elektromobiliai. Norvegai ateityje apskritai planuoja vairuoti tik elektromobilius, panašu, jog šis planas netrukus tikrai gali būti įgyvendintas. „Panašų planą galima įgyvendinti ir Lietuvoje. Tereikia tik politinės valios ir atitinkamų sprendimų“, – įsitikinęs elektrines pavaras komerciniam transportui kuriančios ir gaminančios UAB „Elinta Motors“ vadovas Laurynas Jokužis. Lietuviai per metus įsigyja 11 000 naujų automobilių. Jei elektromobiliams būtų suteiktos mokesčių lengvatos, tikrai atsirastų keli tūkstančiai vairuotojų, norinčių įsigyti būtent juos.
Artimiausiu metu L.Jokužis planuoja pradėti masinę elektrinių pavarų gamybą. Tiesa, šiuo metu keliasdešimt bandomųjų elektromobilių su lietuviškais varikliais jau važinėja Danijos, Norvegijos, Švedijos, Olandijos, Vokietijos ir kitų šalių keliais.
Šiuo metu vyksta derybos su milijardine korporacija UPS, kuri yra pasaulinė pirmaujanti specializuotų transportavimo ir logistikos paslaugų teikėja. Sėkmės atveju Vakaruose bus tūkstančiai elektromobilių, lietuvių sukurtais ir surinktais varikliais. Šie varikliai turi išskirtinius parametrus. Paprastai 200 kilovatų variklis sveria iki 250 kilogramų. Lietuvių gaminys yra tokio paties galingumo, sveria vos 90 kilogramų. Analogiškus techninius sprendimus naudoja „Tesla“ – viena didžiausių ir pažangiausių elektromobilių korporacijų pasaulyje.
L.Jokužis įsitikinęs, kad pasaulinė transporto ateitis vienareikšmiškai priklauso elektra varomoms transporto priemonėms: „Techniniu atžvilgiu tai – geriausias sprendimas. Pagrindinė priežastis, stabdanti elektromobilių pramonės įsigalėjimą – aukštos akumuliatorių kainos. Tačiau per septynerius metus ji nukrito 7 kartus. 2010 metais kilovatvalandė kainavo 1000 dolerių. Šiandien kilovatvalandės kaina siekia vos 150 dolerių.“
Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
