Pernai didžiausius dividendus valstybei pervedė Visagino atominė elektrinė, valdanti antrines įmones „Litgrid“ ir „Lesto“. Ji valstybės biudžetą papildė 275 mln. litų. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pervedė123 mln. litų. Pirmą kartą 34 mln. litų dividendais pasidalino Klaipėdos jūrų uostas.
Šiemet situacija keičiasi iš esmės. Trečiadienį Vyriausybė priėmė sprendimą AB „Klaipėdos nafta“, kuri pernai sumokėjo 57 mln. litų, taikyti simbolinį 1 proc. dividendų tarifą. Bendrovė biudžetą papildys 0,41 mln. litų. Panašūs nutarimai jau paruošti AB „Lietuvos geležinkeliams“ ir Klaipėdos jūrų uostui. Gerokai kuklesnių valstybės reikalavimų nei pernai gali tikėtis ir miškų urėdijos. Valdančiosios daugumos atstovai teigia, jog šios įmonės nuo didesnių dividendų mokėjimo bus atleistos, nes tuos pačius pinigus investiciniams projektams bendrovėms turėtų skolinti iš naujo.
Papildomų įplaukų valstybė gali tikėtis iš tokių įmonių kaip pertvarkoma AB „Lietuvos dujos“, kuri jau paskelbė apie rekordinius dividendus. Ji akcininkams išmokės 217 mln. litų (pernai bendrovė išmokėjo 72 mln. litų dividendų). Tačiau Lietuvai priklauso tik 17,7 proc. šios įmonės akcijų.
Įmonių įtaka
„Įmonių atleidimas nuo dividendų mokėjimogrąžintų situaciją atgal, kai jos buvo uždaros kunigaikštystės ir veikė sau, nesiekdamos bendros naudos“, – sakė E.Masiulis.
Eligijus Masiulis/„15min“ nuotr. |
„Valstybinės įmonės, kaip visų piliečių turtas, turi nešti konkrečią naudą. Ir ji pasireiškia, mokant dividendus į valstybės biudžetą. Įmonių visiškas atleidimas nuo dividendų mokėjimo grąžintų situaciją atgal, kai jos buvo uždaros kunigaikštystės ir veikė sau, nesiekdamos bendros naudos“, – 15min.lt sakė buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Pasak jo, įmonėms iškėlus tikslą atnešti daugiau dividendų į valstybės biudžetą, jos yra priverstos ieškoti sprendimų, kaip savo veiklą padaryti efektyvesnę vidinių resursų sąskaita. „Kaip parodė paskutinių metų praktika, galima tų resursų rasti pakankamai daug, kad valstybės įmonių veikla būtų panaši į privačių įmonių veiklą“, – teigė parlamentaras.
E.Masiulis išskyrė Klaipėdos jūrų uostą, kurio veiklą reglamentuoja atskiras įstatymas. Jame numatyta, jog visas bendrovės uždirbtas pelnas investuojamas į uosto infrastruktūros gerinimą. Tačiau valstybės valdomos akcinės bendrovės turėtų pildyti biudžetą. „Kai mes 2008 m. pabaigoje pradėjome dirbti, reikėjo labai daug pastangų tam, kad situaciją perlaužtume. Dabar priimami sprendimai yra grįžimas atgal. Ir vyriausybė, ir atskiros ministerijos pasiduoda įmonių įtakai“, – situaciją apibrėžė pašnekovas.
Paims, kiek gali
„Vieną kartą numelžti galima, bet po to ką darysim“, – svarstė B.Bradauskas.
Bronius Bradauskas/„15min“ nuotr. |
Seimo Finansų ir biudžeto komiteto vadovas Bronius Bradauskas 15min.lt nurodė, jog iš valstybinių įmonių bus paimta tiek, kiek galima: „Priimsim protingą sprendimą, kad būtų ir vilkas sotus, ir avis sveika. Paimsim tiek, kiek galima paimti. Negali paimti tiek, kad žlugtų įmonės veikla. Yra problemų su miškininkais. Buvusi vyriausybė nustatė, kad jų pelnas turi būti toks ir ne mažesnis. O kaip jį pasiekti? Buvo įdomių sprendimo būdų. Mes stengsimės ekonomikoje išvengti tų įdomybių.“
B.Bradauską papildė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis: „Miškų urėdijas, kurios buvo vienos iš daugiausiai mokančių, reikia tik iš dalies atleisti nuo dividendų. Finansavimas būtinas užtikrinti racionalų miškų auginimą ir priežiūrą. Jei dabar tam neskirsim pinigų, tai bus kaip Latvijoje, kuri prarado miškų sertifikatą. Ten buvo liepta kirsti miškus, kad siektų bet kokia kaina didesnių pajamų, o priežiūrai lėšų nebuvo skirta.“
Politikams abejonių nekilo dėl Klaipėdos jūrų uosto, kuris turi didinti savo konkurencingumą, AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri investuoja į „Rail Baltica“ projektą ir AB „Klaipėdos nafta“, kuri stato suskystintų gamtinių dujų terminalą. Šios įmonės dividendais pasidalins tik simboliškai.
Dividendus investuos
„Jeigu įmonė neturi didelių investicijų, ji gali mokėti dividendus. Tai normali praktika“, – teigė R.Masiulis.
Rokas Masiulis/ J.Andriejauskaitės nuotr. |
AB „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis 15min.lt nurodė, jog visus sutaupytus dividendus bendrovė skirs terminalo statybai: „Valstybės numatyta garantija šiam projektui biudžete yra 200 mln. litų. Pelno uždirbome 41 mln. litų. Tiek, kiek neišmokėsim dividendų, tiek mažiau mums reikės valstybės garantijų“, – sakė jis.
Pernai įmonė į biudžetą pervedė 57 mln. litų dividendų, kurie susikaupė iš kelių metų pelno. Paklaustas, ar buvo prasmė pervedinėti dividendus, jei terminalo statybai vis tiek teks skolintis su biudžeto garantija, R.Masiulis sakė negalintis vertinti akcininkų sprendimo.
„Jeigu įmonė neturi didelių investicijų, ji gali mokėti dividendus. Tai normali praktika. Ji turi atiduoti lėšas akcininkams, o jie su pinigais gali daryti, ką nori. Tačiau mūsų atveju labai racionalu palikti dividendus, kad jie būtų investuoti ir atneštų naudą vėliau“, – paaiškino pašnekovas.
Tradicija nemokėti
2010 m. tuometinis Ūkio ministras Dainius Kreivys nurodė, jog valstybė valdydama maždaug 300 įmonių, kurių turto vertė 17,3 mlrd. litų, į biudžetą surenka vos 30 mln. litų dividendų.
Dainius Kreivys/„15min“ nuotr. |
Statistika rodo, jog valstybinių įmonių mokami dividendai išaugo tik pastaraisiais metais. Iki tol ir kairiųjų, ir dešiniųjų valdymo metu, įmonės biudžetą papildydavo santykinai mažomis sumomis. 2010 m. tuometinis Ūkio ministras Dainius Kreivys nurodė, jog valstybė valdydama maždaug 300 įmonių, kurių turto vertė 17,3 mlrd. litų, į biudžetą surenka vos 30 mln. litų dividendų.
Per du metus pradėta reforma dividendų sumą padidino 17 kartų. Skaidresnė įmonių veiklos apskaita leido apibendrinti ir kitus duomenis. Šiais metais pirmą kartą pateiktoje valstybės valdomų įmonių veiklos ataskaitoje nurodoma, jog 2012 m. tokių bendrovių sukurta pridėtinė vertė siekė 3,4 mlrd. litų. Ją paskirsčius visoms suinteresuotoms šalims, apie 38 proc. (1,3 mlrd. litų) liko įmonėms. Tai lėšos, skirtos plėtrai, turto nusidėvėjimą atstatančioms investicijoms, paskolų grąžinimui, apyvartinio kapitalo finansavimui bei kitoms reikmėms.
Paklaustas, ar nebus grįžta prie ilgą laiką egzistavusios praktikos nereikalauti dividendų, B.Bradauskas patikino, jog bus siekiama ilgalaikės naudos. „Jeigu jūs man parodytumėte įmonę, kuri daug uždirba, tačiau pinigai išvagiami ar iššvaistomi, tai sakyčiau, kad blogai. Bet jeigu įmonė mažai sumokėjo, tačiau sustiprėjo finansiškai, o dabar iš jos galima paimti ne vieną, ir ne dešimt milijonų, tai teisingos ekonominės politikos rezultatas. Jeigu mes iš karto būtume ją sužlugdę, tai įdomu iš ko konservatoriai būtų paėmę tuos dividendus? Vieną kartą numelžti galima, bet po to ką darysim“, – svarstė jis.
Ištiko šokas
Nors įmonių dividendai įtraukti į šių metų biudžetą, valdantiesiems tai didelio nerimo nekelia. Pasak Seimo Ekonomikos komiteto vadovo, nėra prasmės apgaudinėti savęs ir kitų, viena ranka surenkant dividendus, o kitas juos atiduodant toms pačios įmonėms ES remiamiems projektams kofinansuoti.
„Kai sužinojau, ką prie anos vyriausybės darė valstybinių įmonių vadovai, man šokas buvo“, – teigė R.Žemaitaitis.
BFL/T.Urbelionis/Remigijus Žemaitaitis |
„Reiktų patikrinti, ką prie anos vyriausybės darė valstybinių įmonių vadovai. Aš kai sužinojau, tai man visai šokas buvo. Jie imdavo iš bankų paskolas tam, kad sumokėtų dividendus. Įmonės dirbo rekordiškai gerai pelno prasme. Sutinku šimtu procentų. Bet kiek buvo investuota į infrastruktūros gerinimą? Nulis“, – piktinosi R.Žemaitaitis.
Jo teigimu, valstybinėse įmonėse yra nemažai trūkumų. Ekonomikos komitetas jau išskyrė prasčiausiai veikiančias valstybines įmones, kur reikia operatyviai peržiūrėti valdymą. Pokyčiai prasidės artimiausiu metu.
Kontrolės nenori
Kalbėdamas apie valstybės įmonių veiklos efektyvumą Liberalų sąjūdžio lyderis E.Masiulis nurodė, jog reikia atidžiai vertinti, ar visos investicijos ekonomiškai motyvuotos: „Ne kiekviena investicija prisideda prie įmonės didesnio veiklos efektyvumo. Reikia atsargiai vertinti, kiek tos investicijos gali ateityje padidinti įmonės pajamas. Jei tai yra tik įmonės noras turėti daugiau pinigų ir garantuoti sau finansinį saugumą, tai labai greitai tokia bendrovė atsipalaiduos ir neberodys tokių gerų rezultatų“.
Jo nuomone, pagrindinis kriterijus vertinti, kiek sėkmingai dirba įmonė, yra jos finansiniai rezultatai. „Jei grįšim prie sistemos, kai vienos įmonės politinę užuovėją ras pas vienas politines jėgas, kitos – pas kitas, tai būtų visiškai nebeaišku, kurios įmonės veikia efektyviai, o kurios ne. Skaidrumo stoka paneigtų visus tuos darbus, kurie buvo daromi iki šiol. Natūralu, kad įmonės vadovai neturi noro būti kontroliuojami. Jeigu jie mato, kad politikai neturi valios ir užsispyrimo, tai ta situacija labai greitai pasinaudoja“, – sakė jis.
Iš mūsų kišenių
„Valstybinių įmonių sąraše koks trečdalis bendrovių, kurios sveikai mąstančiam žmogui turėtų kelti klausimų, kodėl jos ten iš viso yra“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.
Žilvinas Šilėnas/„15min“ nuotr. |
Lietuvos laisvosios rinko instituto prezidento Žilvino Šilėno teigimu, valstybės įmonių dividendų klausimą lengvai išspręstų komercinių ir nekomercinių funkcijų atskyrimas. Jeigu įmonės užsiima komercinėmis funkcijomis, jos turi nešti grąžą savininkui. Visiškai nesvarbu, ar tas savininkas valstybė, ar privatus asmuo. Dividendai šiuo atveju yra priemonė siekti įmonių efektyvumo.
Tačiau dalis valstybės įmonių atlieka komercines funkcijas, bet yra įstatymais įteisintos arba faktinės monopolininkės. Tokiu atveju jos pelną, o tuo pačiu ir mokamus dividendus, pasiima iš vartotojų. „Tokia situacija netoleruotina. Tai nėra joks efektyvumo didinimas. Tai tiesiog savo monopolinės padėties išnaudojimas“, – sakė Ž.Šilėnas.
Pasak jo, paėmę bet kurią iš valstybinių įmonių, Europos Sąjungoje nesunkiai atrastume pavyzdžių, kai jų funkcijas atlieka privačios bendrovės: „Tame sąraše koks trečdalis įmonių, kurios sveikai mąstančiam žmogui turėtų kelti klausimų, kodėl jos ten iš viso yra? Valstybė valdo žirgynus, vaistines, knygynus. Čia valstybės dalyvavimas visiškai nepateisinamas. Tai nėra kokie nors strateginiai objektai.“
Reformas reikia tęsti
Paklaustas, kaip vertina buvusios vyriausybės pradėtas valstybinių įmonių reformas, Ž.Šilėnas atsakė, kad procesai, kurie buvo užsukti, vertintini teigiamai. „Tiek padidėjęs skaidrumas, tiek aiškesni įmonių veiklos rezultatai, tiek faktas, kad dauguma tų įmonių buvo paimtos ir surašytos į vieną vietą. Valstybė yra prastas šeimininkas ir dažnai net nežino, kiek ir kokio turto turi. Pradėtus procesus reikia tęsti“, – minėjo pašnekovas.
Pasak ekonomisto, vertinant valstybinių bendrovių veiklą pirmiausiai reikia kelti klausimą, koks tikslas valstybei tas bendroves turėti. „Dažnai sakoma, kad jos neša didelę naudą visuomenei. Tokiu atveju logiška manyti, kad arba jos turi siūlyti labai konkurencingą kainą, kuri tenkintų vartotoją, arba per dividendus turėtų būti finansuojami kiti vartotojams naudingi projektai. Jei nėra nei to, nei to – kam tada tos įmonės reikalingos iš viso“, – situaciją įvertino Ž.Šilėnas.