Į 15min kreipėsi skaitytojas Mantas, kuris pasakojo buvęs nemaloniai nustebintas, kuomet „Depo“ parduotuvėje paprašius išrašyti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitą-faktūrą iš jo buvo pareikalauta kliento kortelės. Atsisakius ją pateikti, pardavėja nesutiko išrašyti dokumento ir nurodė eiti išsiimti kortelę.
„Anksčiau, jei neturėjai tos kortelės, tiesiog pasakai įmonės kodą, įrašo ir išrašo tą sąskaitą. O dabar reikia atsinaujinti kortelę, nes sena negalioja – prašo užpildyti anketą, kad gautum tą kortelę. Pasakiau, kad jos nenoriu ir jie atsakė, kad be kortelės negali išrašyti sąskaitos. Negali taip būti. Ir kitą kartą, jei pirkčiau, turėčiau pateikti tą kortelę arba jų sugalvotą kortelės kodą“, – pasakojo skaitytojas.
Anot Manto, jam parduotuvės vadovai aiškino, jog tai bendrovės valdžios iš Latvijos politika. Statybos prekių parduotuvių tinklas „Depo“ priklauso Latvijos įmonei.
„Žinau savo įmonės kodą, savo asmens kodą. Jeigu jie prašytų pateikti dokumentą, kad esu įmonės atstovas, tuomet suprantu. Bet dabar yra kažkokios jų išgalvotos kortelės ir turiu būti jų išgalvotos sistemos dalimi. Kam man to reikia?“ – stebėjosi jis.
Mantas įsitikinęs, jog toks reikalavimas – nusižengimas, nes paprašius ir pateikus įmonės rekvizitus pardavėjas turi išrašyti sąskaitą. Reikalavimus pildyti anketą bei gauti kliento kortelę jis vertina kaip nesąmonę bei perteklinę priemonę.
„Turiu nešiotis papildomą naštą, kažkieno kodą. Man to nereikia. Paklausiau, o jei užpildysiu anketą ir kortelės kitą kartą neatsinešiu, ar aptarnaus. Atsakė, kad ne. Viena pardavėja sakė, kad tai daro dėl klientų aptarnavimo patogumo, kad greičiau būtų. Jiems visada reikėdavo ieškoti, kad rastų klientą, jiems gal nepatogu. Bet tai ne mano problema, kad jie neturi pinigų nusipirkti sistemos“, – kalbėjo jis.
Informaciją galima rasti smulkiomis raidėmis
15min paprašė „Depo“ pakomentuoti situaciją ir ar tikrai iš klientų reikalaujama turėti kortelę norint gauti sąskaitą-faktūrą, tačiau tiesaus atsakymo negavo.
„Visų pirma norėčiau paaiškinti, kad „Depo“ kliento kortelių išdavimo tvarka vienoda visose Baltijos šalyse. Ji visada išduodama nemokamai, ir jai gauti reikia tik užpildyti anketą“, – 15min atsakė prekybos tinklo rinkodaros direktorius Latvijoje Rimantas Juganas.
Pasak jo, „Depo“ kliento kortelė suteikia galimybę įsigyti prekių mažesnėmis kainomis, gauti apimties premiją ir sąskaitą, gauti skirtingas parduotuvėje teikiamas paslaugas (užuolaidų siuvimo, graviravimo, prekių pristatymo, priekabų nuomos ir t.t.).
15min perklausė, ar iš tiesų privalu turėti kortelę norint gauti sąskaitą faktūrą? Kodėl? Ir jei jos pirkėjas neturi, ar negalės gauti šio dokumento? Bet kol kas į mūsų klausimus „Depo“ neatsakė. Jei atsakymo sulauksime, publikaciją papildysime.
Tiesa, „Depo“ internetiniame puslapyje nurodoma, kad yra du tipai kortelių – be ir su identifikavimo numeriu. Pastaroji, pabrėžiama, būtinai įforminama juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie jaunesni kaip 18 metų. Ji skirta tiems, kurie pageidauja kasos čekio su kliento rekvizitais, jei žmogus naudojasi prekių pristatymo, priekabų nuomos paslaugomis. Taip pat tiems, kurie iš anksto atlieka apmokamą užsakymą, nori gauti apimties premiją, nori atsiskaityti didesnėmis sumomis.
VVTAT: pažeidimas – jei nenurodyta informacijoje
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė aiškino, jog vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas, pagrindines prekių ir paslaugų savybes, prekių ir paslaugų kainą ir sąlygas bei kt.
„Šiuo atveju, jeigu pateiktoje informacijoje nebuvo nurodyta sąlyga turėti atitinkamą lojalumo ar kitokią pardavėjo išduotą kortelę, pardavėjas negali vartotojo reikalauti vykdyti šią sąlygą – įsigyti pardavėjo kortelę. Verslo praktikoje yra įprasta lojalumo kortelę turintiems vartotojams taikyti tam tikras nuolaidas, tačiau ši sąlyga turi būti aiškiai ir suprantamai nurodyta“, – sakė ji.
D.Malinauskienės teigimu, VVTAT nėra sulaukusi vartotojų skundų, kai pardavėjas reikalauja įsigyti kortelę.
„Dėl „Depo“ parduotuvės veiksmų šiais metais gauta apie 30 vartotojų skundų ir pasiteiravimų. Dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl įsigytų prekių kokybės“, – sakė ji.
Dėl 15min minimo fakto, anot D.Malinauskienės, kyla klausimas, ar sąskaitos-faktūros prašęs asmuo yra vartotojas, ar veikia kaip įmonė. Jeigu tai būtų įmonė (nes paprastai vartotojas sąskaitos-faktūros neprašo), reikėtų atsižvelgti į sutartinius santykius tarp abiejų juridinių asmenų. Gal sąlygose yra įtrauktos tam tikros nuostatos dėl kortelės privalomo turėjimo. Tačiau tai nėra VVTAT kompetencija.
„Jei pardavėjas iš vartotojo reikalauja įsigyti kliento ar kitokią lojalumo kortelę, kad galėtų nusipirkti prekę, nors ši sąlyga nenurodyta ikisutartinėje informacijoje, tai būtų laikoma galimu vartotojų teisių pažeidimu. Vartotojas neprivalėtų įsigyti reikalaujamos kortelės. Jei ginčo su pardavėju nepavyktų išspręsti, vartotojas galėtų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą“, – 15min sakė D.Malinauskienė.
Sąskaita-faktūra – esant poreikiui
Tuo tarpu Valstybinė mokesčių inspekcija į situaciją žiūri paprasčiau. Anot VMI atstovės Rūtos Asadauskaitės, gyventojas, sumokėjęs už prekę ar paslaugą, visuomet turi gauti apskaitos dokumentą, o jo negavęs turi teisę pareikalauti jį išduoti.
„Tokiu atveju, kai gauti pinigai yra apskaitomi kasos aparatais, turi būti išduodamas kasos aparato čekis, o kitais atvejais, kai prekybininkai/paslaugos teikėjai neprivalo naudoti kasos aparatų, turi būti pateikiamas kitas grynųjų pinigų sumokėjimo faktą patvirtinantis dokumentas.
Kai prekybininkas savo veikloje privalo naudoti kasos aparatą, klientui turi būti išduodamas kasos aparato čekis. Klientas, esant poreikiui, papildomai gali paprašyti išduoti ir sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą“, – aiškino ji.
Teisė gauti sąskaitą-faktūrą negali būti ribojama
Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI JUREX“ advokatė Agnė Ustinovičienė 15min sakė, kad pirmiausia šį klausimą reikėtų vertinti iš mokestinės pusės. Teisės aktai numato pareigą įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą įforminti PVM sąskaita-faktūra.
„Jeigu prekių ar paslaugų tiekimo faktas įforminamas ne PVM sąskaita-faktūra, o kasos aparato kvitu (kas yra įprasta ir leidžiama, pardavinėjant prekes mažmeninės prekybos būdu), tai PVM sąskaita-faktūra išrašoma tik pirkėjui (klientui) pareikalavus, ir to pirkėjas turėtų paprašyti per protingą terminą, geriausiai – tą pačią dieną.
Taigi, pirkėjas turi teisę prašyti pardavėjo išrašyti sąskaitą-faktūrą, ir manome, kad tokia pirkėjo teisė negali būti ribojama tokiais papildomais reikalavimais kaip įsigyti parduotuvės kliento ar lojalumo kortelę. Be to, tikėtina, kad tokiai kortelei įsigyti pirkėjas privalėtų užpildyti anketą ir joje nurodyti savo asmens duomenis, kurie galėtų būti vertinami kaip pertekliniai, t. y. tiek duomenų galbūt nereikėtų pirkėjui nurodyti, prašant tik išrašyti sąskaitą-faktūrą“, – įsitikinusi advokatė.
Tiesa, pasak A.Ustinovičienės, vienintelis atvejis, kada pardavėjas gali atsisakyti išrašyti sąskaitą, jeigu pirkėjas per vėlai paprašo.
„Bet šiuo atveju, manome, kad net ir tas informavimas greičiausiai nepadėtų ir nepaneigtų pirkėjo teisės reikalauti sąskaitos-faktūros“, – įsitikinusi pašnekovė.
Pirkėjo teisė prašyti sąskaitos-faktūros yra įtvirtinta ne įstatyme (PVM įstatyme), o VMI išaiškintame PVM įstatymo komentare. Tačiau, A.Ustinovičienė pabrėžia, jog tai – oficialus ir viešai paskelbtas mokesčių administratoriaus išaiškinimas, į kurį privalu atsižvelgti.
A.Ustinovičienės teigimu, jei parduotuvėje iš tiesų yra naudojamos kliento lojalumo kortelės, tačiau pirkėjas gali prekes įsigyti ir neturėdamas jos, papildomas reikalavimas tokią kortelę įsigyti jau po prekės pardavimo, pirkėjui siekiant gauti sąskaitą-faktūrą, galėtų būti vertinamas kaip nesąžiningas.
„Juo labiau kai pirkėjai dažniausiai yra ir vartotojai, t. y. prekes įsigyja asmeniniais tikslais, tad šiuo atveju galioja ir vartotojų teisių apsaugos normos. Ir svarbu įvertinti, ar parduotuvė, nusprendusi savo pirkėjams taikyti tam tikrus papildomus reikalavimus, yra tinkamai atlikusi ir informavimo pareigą, t. y. aiškiai ir iš anksto nurodžiusi apie vieną ar kitą specialų pirkėjui taikomą reikalavimą.
Visgi, paminėtu atveju, net jei toks reikalavimas ir buvo nurodytas ir pirkėjas buvo iš anksto aiškiai apie jį informuotas, tai greičiausiai nesuteiktų teisės pardavėjui atsisakyti įvykdyti mokesčių teisės aktuose suformuluotą reikalavimą išrašyti pirkėjui sąskaitą-faktūrą, pirkėjui to paprašius“, – komentavo ji.
Be to, advokatė pridėjo, kad išrašant sąskaitą-faktūrą pardavėjas gali reikalauti tik tiek pagrindinių asmens duomenų, kiek reikalinga sąskaitai išrašyti, bet anketose dažniausiai tų duomenų prašoma daugiau ir plačiau.
„Tad ir tas prašymas pildyti anketą, įvertinus konkrečias aplinkybes, galėtų būti vertinamas kaip perteklinis ir galimai nesąžiningas“, – pabrėžė ji.
