Šiemet konkurse laimėtojai buvo renkami naujose kategorijose. Nominacijoje „Gamyba 4.0“ buvo vertinami pačių gamybos įmonių vidiniai procesai ir jų transformacija. Kategorijoje „Produktas / paslauga 4.0“ buvo vertinamos bendrovės, kuriančios išmanius sprendimus gamybos įmonėms.
„Lietuvos Pramonės 4.0 įmonės produkciją gamina pasaulinei rinkai. Didžiuojuosi, kad šalies bendrovės yra globalios tiekimo grandinės dalimi. Mūsų investicijos skiriamos skatinti tyrimus bei eksperimentus, kurie prisideda prie inovacijų bei jų komercializavimo, leidžiančio gaminti naujus produktus“, – sveikindama konferencijos ir apdovanojimų dalyvius sakė LR Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Investicijos padėjo padidinti tiek eksportą, tiek ir pridėtinę vertę
Nominacijos „Gamyba 4.0“ nugalėtoja tapo Kauno rajone įsikūrusi bendrovė „Axioma Metering“, vienintelė Baltijos šalyse gaminanti išmaniuosius vandens ir šilumos apskaitos prietaisus. Jos investicijos į skaitmenines technologijas atsipirko gerokai išaugusiais pardavimais ir eksporto verte.
„Per trejus metus į skaitmenines technologijas, tokias kaip elektronikos surinkimo, testavimo ir kitus robotizuotus sprendimus investavome 10 mln. eurų. Bendrovės gamyba yra didele dalimi automatizuota. Tai lėmė, kad per trejus metus įmonės pardavimai padidėjo 150 proc., o eksportas 145 proc. Sukuriama pridėtinė vertė vienam darbuotojui per tris metus padidėjo 23 tūkst. eurų“, – pasakoja Marius Balčiūnas, UAB „Axioma Metering“ gamybos departamento direktorius.
Bendrovės atstovas teigia, jog norint būti konkurencingiems pasauliniu mastu, į naujoves, automatizaciją ir efektyvumą svarbu investuoti ne kaip į atskirus vienetus, o kaip į bendrai veikiančią sistemą. Tokios investicijos galiausiai ne tik atsiperka, bet ir didina įmonės atsparumą bei tvarumą.
„Pradėję lieti įvairias detales supratome, kad brokuotas ar kitaip po naudojimo likusias medžiagas galime grąžinti atgal į procesą. Pusgaminius mes sumalame ir iš jų vėl gaminame produktą. Tai tik vienas tvarios gamybos sprendimo pavyzdys, kurį padėjo įgyvendinti investicijos į technologinę transformaciją“, – pasakoja Marius Balčiūnas.
Jo teigimu, bendrovė siekia, kad tvarumas taptų įmonės „DNR“ – tam įpareigoja tiesioginė įmonės veikla. „Mūsų gaminami ultragarso technologija paremti produktai keičia milijonų vartotojų įpročius visame pasaulyje. Yra klientų, kurie indikuoja, kad įdiegę mūsų sistemas jie sutaupo nuo 8 iki 20 procentų vandens. Tokiu būdu taupomi resursai, tausojami ir ateities kartoms saugojami gruntiniai vandenys“, – sako įmonės atstovas.
Marius Balčiūnas atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulinėje rinkoje veikiančios bendrovės negali delsti priimdamos sprendimus dėl atsinaujinimo: „Įmonės, dirbančios globalioje rinkoje, supranta, kad kol jos svarsto apie vieną ar kitą skaitmenizavimo, automatizavimo sprendimą, jų konkurentas, esantis kažkurioje kitoje pasaulio vietoje, jį gal jau diegiasi. Negalime sau leisti stovėti vietoje – „rytoj“ gali būti per vėlu. Nebūtina nerti į avantiūras, bet svarbu suprasti, kad sprendimo greitis yra labai svarbus“.
Sukurtas sprendimas atrodė per geras, kad būtų tiesa
Konkurso kategorijoje „Produktas / paslauga 4.0“ laimėtoja paskelbta lanksčiausią pasaulyje PET taros formavimo įrangą gaminanti Kretingos bendrovė „FlexBlow“ (UAB „Terekas“). Įmonė rinkai pristatė inovaciją – pirmąją pasaulyje integruotą PET taros gamybos, kokybės kontrolės ir pakavimo į paletes įrangą „BlowPack“. Ji 3 kartus sumažina taros gamybai reikiamų įrenginių skaičių, maždaug perpus sumažina įrangai reikiamą plotą, leidžia produkciją pagaminti 30 kartų greičiau bei atveria galimybes išplėsti gaminamos produkcijos asortimentą.
„Tai yra mini autonominė PET butelių gamykla, kuri gali gaminti iki 55 mm kakliuko diametro bei iki 6 l talpos PET pakuotes. Įrenginys užima 50 proc. mažiau vietos nei įprastos tarai gaminti skirtos mašinos, o jį perderinti kitam gaminiui užtrunka tik pusvalandį. Be to, įrenginys leidžia sumažinti operatorių, kurių šiuo metu taip trūksta rinkoje, poreikį“, – pasakoja Gintautas Maksvytis, „FlexBlow“ verslo plėtros direktorius.
Bendrovės inovacija nustebino ne tik lietuvius, bet ir pasaulio kompanijas. „Esame pirmieji, sujungę taros gamybos, kokybės kontrolės bei paletavimo procesus į vieną. Išankstinio pristatymo metu daugeliui pakuočių gamintojų mūsų sprendimas atrodė per geras, kad būtų tiesa – jie delsė pateikti užsakymus ir prašė pademonstruoti, kai turėsime pagamintą įrenginį. Jį nuotolinės konferencijos metu pristatėme beveik 200 potencialių klientų iš viso pasaulio, nuo Australijos iki JAV“, – atskleidžia įmonės atstovas.
Jis pažymi, kad sukurtas sprendimas gali padėti ir įmonėms, veikiančioms įtemptos geopolitinės situacijos sąlygomis, sutrūkinėjus įprastoms tiekimo grandinėms. „Pavyzdžiui, nemažai JAV įmonių savo pakuotes pirkdavo iš Kinijos. Augant įtampai tarp šalių, didžioji dalis JAV klientų ieško alternatyvių sprendimų. Autonominė PET taros gamykla suteikia galimybę net neturintiems gamybos patirties klientams tai daryti be klaidų“, – sako Gintautas Maksvytis.
Be to, bendrovė ir pati taiko automatizavimo bei skaitmenizavimo sprendimus, siekdama didinti savo veiklos efektyvumą. Pavyzdžiui, metalo detalėms gaminti įmonėje pasitelkiami robotai, o skaitmeninės komercinės platformos leidžia pateikti pasiūlymus klientams per 5 minutes. Įmonės atstovas įsitikinęs, kad inovacijos yra pagrindinė priemonė, leidžianti laimėti konkurencinėje kovoje.
„Šiemet komisija rinkdama laimėtojus buvo kaip niekad vieninga. „Axioma Metering“ demonstruoja puikius veiklos rezultatus, o „FlexBlow“ sukurtas sprendimas išties unikalus ir inovatyvus. Abi šios įmonės – puikūs pavyzdžiai, kaip skaitmenizacija padeda didinti kuriamą pridėtinę vertę bei veiklos atsparumą ir tvarumą“ – sako Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) atstovė Vilma Areškienė, atsakinga už konkurso „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ organizavimą.
Kartu su Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmais (AHK) apdovanojimus „Pramonė 4.0 žvaigždė 2022“ organizuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA bei asociacija INFOBALT. Konkurso partneriai – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija bei technologijų centras „Intechcentras“.
