Tai rodo verslo, visuomenės bei mokslo atstovų paminėjimus apibendrinusios žiniasklaidos analizės ir tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ duomenys, apibendrinantys visų Lietuvos žiniasklaidos priemonių 2020 m. pranešimus.
Lyčių klausimas
„Mediaskopo“ direktorė Jūratė Stankuvienė pastebi, kad matomiausių asmenybių penkiasdešimtuke du trečdalius sudaro vyrai, žiniasklaidos dažniausiai minimi kaip visuomenei svarbių temų ekspertai arba didžiausių skandalų personažai. Moterys dažniausiai cituojamos teigiamame kontekste. Didžiausia lyčių disproporcija užfiksuota akademinės visuomenės atstovų tarpe: čia moterys sudarė vos 20 procentų žurnalistų cituotų kalbintų mokslo žmonių.
Tuo metu pastebimiausių verslo vadovų gretose lyčių balansas – geresnis: 57 proc. vyrų ir 43 proc. moterų. Verslo lyderių komunikaciją žiniasklaidoje analizuojančio „Mediaskopo“ tyrimo TOP CEO duomenimis, dviejų lyčių vadovų pasisakymai verslo valdymo temomis beveik nesiskyrė.
Tiesa, vyrai vadovai dažniausiai cituoti kaip ekspertai, o kompanijoms vadovaujančios moterys savo kolegas kone dvigubai lenkė kalbėdamos apie įmonių socialinę atsakomybę. Vertinant bendrą matomiausių verslo lyderių paminėjimų skaičių (4,5 tūkst. pranešimų per metus) matyti, kad žiniasklaida linkusi dažniau cituoti vyrus, nei moteris: 2759 atvejai prieš 1758.
Ryškiausiomis verslo lyderėmis žiniasklaidoje pernai tapo „Maxima“ vadovės Jolanta Bivainytė ir Kristina Meidė, „Eurovaistinės“ direktorė Ingrida Damulienė, „Camelia“ vaistinių tinklo vadovė Aušra Budrikienė, „Darnu Group“ lyderė Sigita Survilaitė – Merkionienė bei „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė.
Metų skandalas
Pernai Lietuvos žiniasklaidoje karaliavo koronaviruso pandemijos ir su rinkimais susijusios temos, tačiau didžiausiu nepolitiniu žiniasklaidos įvykiu tapo birželį sprogusi vadinamoji neteisėto lobizmo byla. Įtarimai kyšininkavimu ir prekyba poveikiu joje pareikšti tuometiniams Lietuvos verslo konfederacijos bei Bankų asociacijos vadovams Valdui Sutkui ir Mantui Zalatoriui. Per viena naktį jie tapo labiausiai aptarinėtais asmenimis. Antroje praėjusių metų pusėje V.Sutkus ir M.Zalatorius praktiškai išnyko iš viešosios erdvės, nors iki skandalo abu buvo gana dažnai cituojami žiniasklaidoje.
V.Sutkaus ir M.Zalatoriaus sulaikymas bei jiems pareikšti įtarimai nustelbė kitą 2020 m. kontraversiją – „Grigeo“ aplinkos taršos skandalą, kuris žiniasklaidoje vėl prisimintas tik šių pradžioje.
Dėl ko ignoruojami politikai
Į matomiausių žiniasklaidoje asmenų sąrašą neįtraukiami politiniai veikėjai. „Mediaskopo“ analizės ir duomenų sprendimų vadovė Vilūnė Kairienė teigia, kad taip elgiamasi sąmoningai.
Remiantis „Mediaskopo“ duomenimis, politikų paminėjimai dešimtimis kartų užgožia visų kitus žiniasklaidos cituojamus asmenis. Palyginimui, prezidentas Gitanas Nausėda pernai paminėtas 60027 straipsniuose, reportažuose bei laidose. Jo vardas prieš žiniasklaidos auditorijos atstovų akis mirgėjo vidutiniškai 164 kartus per dieną. Šis skaičius apima absoliučiai visus šalies vadovo paminėjimus, taip pat ir tuos, kuriuose prezidentas kritikuotas už pasyvumą ar kontraversiškus sprendimus.
Antrasis dažniausiai žurnalistų linksniuotas politikas 2020 m. buvo tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kuriam pernai pašvęsti 48164 pranešimai arba 132 paminėjimai per dieną. Vidutiniškai 119 kartų kasdien žiniasklaidoje minėtas Saulius Skvernelis, 45 – Ramūnas Karbauskis, 43 – Ingrida Šimonytė, 40 – skandalingasis Vaclav Narkevič, o Gabrielius Landsbergis kasdien žiniasklaidos prisimintas vidutiniškai 26 kartus.
Palyginimui, tuo pat metu dažniausiai minėta nepolitinė figūra, „Maxima“ komunikacijos vadovė Ernesta Dapkienė pernai žiniasklaidoje cituota 2909 kartus arba vidutiniškai 8 kartus per dieną.
Kita kokybė
„Politiniai veikėjai dominuoja žiniasklaidos eteryje, jie kur kas labiau prieinami žurnalistams, tad gali susidaryti klaidinantis įspūdis, kad politika yra svarbiausia kas vyksta šalyje“, – sako V.Kairienė.
Pavyzdžiui, praėjusių metų informacinėje erdvėje dominavusiame koronaviruso kontekste cituoti verslo vadovai pandemijos akivaizdoje rodė daugiau ryžto ir nuoseklumo nei politikai, o jų greiti sprendimai aprūpinant šalį medicinine įranga bei apsaugos priemonėmis tapo itin reikšmingi pirmosiomis pandemijos savaitėmis. Skirtingai nuo ankstesnės valdžios, kuri apie pagalbos priemones visuomenei daugiausiai komunikavo rinkimų išvakarėse, darbo vietų išsaugojimas ir darbuotojų darbo sąlygų gerinimas išliko nuosekliu verslo vadovų rūpesčiu ištisus metus, liudija žiniasklaidos pranešimų analizė.
„Tirdami verslo, mokslo ir visuomenės veikėjų komunikaciją žiniasklaidoje matome kitokį nei politikų, aukštesnį kokybinį lygį, kuris skatina visuomenės pasitikėjimą“, – pastebi „Mediaskopo“ analizės vadovė.
Veikiausiai dėl to labiausiai paklausia ekspertine nuomone žiniasklaidos klausimais tapo profesoriaus V.Kasiulevičiaus pasisakymai, ekonomikos sveikata pirmiausiai vertinta pagal N.Mačiulio ir kitų ekonomistų vertinimus, o svarbiausiu užsienio politikos ekspertu cituotas Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.