Atsakingo lošimų verslo asociacijos prezidento Sauliaus Petravičiaus teigimu, neteisinga kaltinti visas lošimų bendroves, nes jos veikia laikydamosis joms taikytinų teisės reikalavimų.
„Teisme ieškinys pareikštas tik vienos Lietuvoje veikiančios azartinių lošimų bendrovės atžvilgiu – UAB „Olympic Casino Group Baltija“, – pažymėjo jis.
Tačiau tarp lošiančių – ir patologiniai lošėjai, kurie patys negali sustoti. Tokia diagnozė nustatoma 3–4 proc. lošėjų.
„Neretai lošiantieji, turintys priėjimą prie darbovietės finansų, pradeda vogti. Suprantama, kad lošiančiojo mąstymas tai pateisina, tokiu būdu „aš trumpam pasiskolinsiu ir atsilošęs grąžinsiu“. Nuoširdus tikėjimas, kad jie gali atsilošti, neleidžia įsijungti gynybos mechanizmams ir racionaliai įvertinti savo veiksmų, tikimybės laimėti ir pan., todėl tik prisėdę prie lošimo, jie jau pralošia, dar to nė nesuprasdami, kadangi joks priklausomas asmuo niekada gyvenime nesugebės valdyti savo elgesio lošimo metu“, – 15min aiškino Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas, psichologas Olegas Mackevičius.
Kritikos pažerta ir institucijoms, kurios nepastebėjo raudonų lempučių Š.Stepukoniui galimai pasisavinus dešimtis milijonų vogtų eurų. Klausimų kelia ir paties „BaltCap“ viešai pateikiama versija.
Tad kokių priemonių svarstoma imtis, siekiant sutrukdyti žaidėjams įklimpti pernelyg giliai? Kokios priemonės padėtų siekiant užkardyti galimus panašius pinigų pasisavinimo atvejus ateityje?
