Štai į šiuos portalus patekę prekės ženklai:
Spaudos konferencijos metu įvardyti Lietuvoje veikiantys dezinformacijos portalai, tarp jų – Musutv.lt, Bukimevieningi.lt, Ldiena.lt ir Minfo.lt.
„Verta išskirti, jog yra net šeši Ldiena.lt portalo klonai: 3min.lt, 20min.lt, 60min.lt, Netiesa.lt, Pogrindis.lt, Blogorama.lt. Šios svetainės yra identiškos kopijos, publikuojamas tas pats turinys, o daugumoje jų reklamos taip pat yra rodomos“, – pažymėjo Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas.
Pasak V.Daukšo, minimuose portaluose galima rasti daug dezinformacijos, susijusios su COVID, karu Ukrainoje, taip pat konspiracijų teorijų.
Vienas iš būdų, kaip dezinformaciją platinantys portalai ir už jų slypintys kenkėjai uždirba pinigų savo veiklai tęsti, yra jų svetainėse rodoma reklama.
Remiantis Globalaus dezinformacijos indekso (GDI) duomenimis, aukštos rizikos svetainės galėjo gauti šimtus milijonų JAV dolerių pajamų kasmet.
Šie dezinformacijos puslapiai naudoja virš 60 įvairių reklamos platformų, didžiausia iš jų yra „Google Display Network“, tačiau patenka ir Lietuvoje veikiančios „Adform“ bei „Digital Matter“ („Adnet“). Šias sistemas naudoja įvairios įmonės bei organizacijos, tad kyla situacijų, kai savo veiklą reklamuojantys subjektai, kurie nėra nustatę atitinkamų reklamos nustatymų (svetainių juodųjų sąrašų), gali netiesiogiai finansuoti tikrovės neatitinkančios informacijos skleidėjus ir padėti jiems tęsti savo kenkėjišką veiklą.
Dezinformaciniuose portaluose netyčia reklamavosi per 300 įmonių
Debunk.org stebėjo 4 melagienas skleidžiančius puslapius. Juose aptikti 324 reklamuojami prekės ženklai, kurių reklamos į šias svetaines pateko per reklamų platformas.
Buvo surinkta 510 unikalių įrodymų – ekrano nuotraukų. Kaip jau minėta, veikiausiai, reklamos patenka į šiuos tinklapius, nes nėra įdiegti juodieji portalų sąrašai, o „Google“ dar tik pradeda skirti daugiau dėmesio klaidinančiam turiniui ne anglų kalba.
Prekės ženklai ir įmonės, kurių skelbimai pastebėti dezinformacijos svetainėse, buvo suskirstyti į 14 kategorijų pagal pagrindines jų teikiamas paslaugas ir produktus.
„Prekyba, gamyba, IT buvo populiariausia. Kažkas patys tas reklamas užsakinėja, kažkas per agentūras ir dažnai nė nežino, kur ta reklama atsiduria. Didieji prekės ženklai siekia nepatekti ten, kur labai gėda“, – sako V.Daukšas.
Daugiausiai įmonių (129), kurių reklama pasirodo dezinformaciją platinančiose svetainėse, priskirta prekybos kategorijai. Į šią grupę patenka baldų (16) įmonės, tarp kurių „Fitit baldai“, „Baltic“ baldų centras, „Baldų rojus“.
Taip pat elektronikos (15) prekių parduotuvės, tarp kurių „Topo centras“.
Šiuose portaluose reklamavosi ir drabužių (15), tarp kurių parduotuvės „Sinsay“, „Cropp“, „Soulz“, About you“ internetinės parduotuvės, avalynės („Danija“, „Eavalyne.lt“), sporto prekių (Sportland, Velostreet.com), kosmetikos ir ūkinių prekių parduotuvės. Pastebėti ir transporto priemonių salonų, elektroninės prekybos svetainių, statybinių medžiagų parduotuvių ir degalinių („Viada“) skelbimai. Be to, į dezinformaciją platinančias svetaines patenka ir dviejų didžiųjų Lietuvos prekybos centrų tinklų reklama. Tarp pastarųjų – jų „Maxima“, JYSK.
Tyrimo duomenimis, 52 įmonių, užsiimančių prekių gamyba, reklama taip pat pasirodė dezinformaciją skleidžiančiuose portaluose. Daugiausiai jų (10) priklauso maisto pramonei.
Organizacijos analitikai pastebėjo ir informacinių technologijų įmonių (27) skelbimų – verslo valdymo ir apskaitos sprendimų teikėjai, internetinės prekyvietės ir darbo paieškos platformos, hostingo paslaugas teikiančios įmonės. Taip pat ir kitos įmonės, tarp kurių bent vienas didelis tarptautinis kompiuterių programinės įrangos prekės ženklas ir bendrovė, teikianti e. mokėjimo sprendimus.
Debunk.org 15min siųstame tyrimo apibendrinime teigiama ir tai, kad dezinformaciją platinančiose svetainėse pastebėtos ir 19 unikalių įmonių, užsiimančių sveikatos priežiūros paslaugomis, reklamos. Daugiausiai jų (8) teko vaistinėms arba maisto papildų gamintojams, taip pat akių klinikoms, optikoms, medicininių tyrimų laboratorijoms, odontologijos klinikoms ir slaugos namams.
Atliekant tyrimą, pramogų sektoriui priskirta 12 įmonių, kurių reklama pasirodo dezinformacijos portaluose. Pastebėti bent trys pramoginiai renginiai, taip pat bilietų platintojai ir transliavimo paslaugas teikiančios įmonės, įskaitant ir vieną svarbų tarptautinį prekės ženklą. Į šią kategoriją taip pat pateko kazino, kino teatras, teatras, renginių organizatorius ir dovanų kuponus bei korteles platinanti bendrovė.
Atlikdami tyrimą pastebėjome 17 skirtingų įmonių, teikiančių statybos ar montavimo paslaugas. Taip pat buvo 11 skirtingų nekilnojamojo turto vystymo projektų, kurių skelbimus buvo galima pamatyti dezinformacijos svetainėse. Be to, šiose svetainėse buvo ir 9 įmonės, teikiančios transporto ir (arba) platinimo paslaugas.
Pateko net universitetas
Paminėtinos ir 6 organizacijos, priklausančios švietimo sektoriui. Į šią kategorija pateko Vilniaus universitetas (VU) ir jo fakultetas – VU Verslo mokykla, taip pat ir Kauno kolegija.
Draudimo ir bankininkystės sektorius taip pat ne savo noru atsidūrė dezinformacijos interneto svetainėse: tai trumpalaikių (smspinigai.lt) ir vidutinės trukmės paskolų teikėjai, bankai (pavyzdžiui, Lietuvos bankų asociacija), draudimo bendrovės (kaip kad „Lietuvos draudimas“) ir vertybinių popierių prekybos platforma.
Atliekant tyrimą pastebėti telekomunikacijų ir interneto paslaugų teikėjai, tokie kaip „Telia“, „Omniva“ pelno nesiekiančios organizacijos, automobilių paslaugas ir reklamos paslaugas teikiančios bendrovės, valymo paslaugų įmonės ir 10 kitų verslų, teikiančių unikalias paslaugas ar produktus.
Problema plataus masto, tačiau lengvai išsprendžiama
V.Daukšas teigė, kad problemą galima išspręsti greitai ir paprastai – pakanka to, kad reklamos paslaugas perkančios įmonės pakoreguotų nustatymus rankiniu būdu taip, kad jų produktai ir paslaugos nebūtų rodomi kenkėjiškose svetainėse.
Debunk.org siūlo didinti įmonių informuotumą šiuo klausimu, skatinti jas imtis iniciatyvos ir koreguoti savo reklamų nustatymus sudarant juoduosius portalų sąrašus tam, jog reklamos negalėtų būti rodomos melagienas skleidžiančiuose puslapiuose.
„Šio tyrimo metu pastebėtiems prekių ženklams ar juos valdančioms įmonėms išsiuntėme 322 elektroninius laiškus pranešdami apie problemą ir atliekamą tyrimą. Taip pat informuotos visos didžiosios reklamų agentūros“, – teigia V.Daukšas.
Jis spaudos konferencijoje pabrėžė, kad ši problema tarp prekės ženklų nėra gerai žinoma.
„Dalis reklamos agentūrų turi juoduosius sąrašus, bet reikia juos atnaujinti, atsiranda tų minėtų portalų klonų“, – sako V.Daukšas.
Jam antrino ir Arijus Kirdeikis, reklamos agentūros „Reprise Media“ direktorius.
„Lietuvoje neturime kokybiškų sprendimų, užsienyje šios problemos bandomos spręsti, tačiau reikia turėti minty, kad jų algoritmai, analizuodami turinį, veikia geriausiai anglų kalba, kitomis kalbomis neturi įrankių gerai veikiančių. Tam, kad nepatekti į atitinkamus portalus, reikia įsidiegti juoduosius sąrašus, specialistams tai pusvalandžio klausimas, bet ką į juos įtraukti? Automatizuotų sprendimų nepakanka, reikia nuoseklaus tikrinimo proceso. Reikia turėti ne tik žinių, kompetencijų, bet ir laiko“, – patarė A.Kirdeikis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad „baltuosiuose sąrašuose rodomos reklamos brangesnės“.
„Sprendimas – rodyti reklama didžiuosiuose portaluose, kur galima susitarti, kad prie tam tikrų temų nerodyti reklamos. Bet tai dar brangiau ir gali būti iš skaitmeninės komunikacijos prastesnis rezultatas. Tuomet gal reikėtų įrankių paieškoti. Plačiai naudojamos pasaulyje ir „Moat“, „Integral Ads“ įrankiai, matuojantys inventorių ir turinį, kuriame rodoma reklama ir pateikia sąrašus svetainių, kurių turinys netinkamas. Tokiu būdu galima pildytis savo juoduosius sąrašus. Bet visos šios sistemos gerai atlieka darbą populiariomis kalbomis, ypač anglų“, – konstatavo A.Kirdeikis.
