Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Paviljonus šviežios žuvies prekybai Klaipėdoje pastačiusi bendrovė nori jų atsikratyti

Įkurti turgelį Danės upės krantinėje ir klaipėdiečiams bei miesto svečiams pasiūlyti ką tik iš jūros parplukdytą laimikį – tokia pajūrio žvejų svajonė. Tačiau ją išpildyti, matyt, pavyks dar negreit. Trejus metus įgyvendinamas projektas stringa. Specialiai šviežios žuvies prekybai skirtų dviejų paviljonų vitrinos tuštutėlės. O žuvies mėgėjai priversti pėdinti į turgavietes ar prekybos centrus.
Žvejai nesulaukia, kada galės prekiauti savo laimikiu iš Danės krantinėje pastatytų paviljonų.
Žvejai nesulaukia, kada galės prekiauti savo laimikiu iš Danės krantinėje pastatytų paviljonų. / L. Sėlenienės nuotr.

Supainiojo  Europos Sąjungos parama

Dešiniajame Danės upės krante pastatyti paviljonai duris turėjo atverti jau birželį. Dėl to darbus skubino bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“. Jai uostamiesčio savivaldybė patikėjo prievolę pasirūpinti naujosios prekyvietės įrengimu.

Paviljonus ir jų infrastruktūrą tvarkiusi bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ kratosi prievolės organizuoti šviežios žuvies prekybą dešiniajame Danės upės krante. 

Šiems darbams gauta Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama – maždaug 300 tūkst. litų. Infrastruktūra sutvarkyta, paviljonai stovi. Belieka žvejams plukdyt čia laimikį, krauti į vitrinas ir prekiauti.  

Bet paaiškėjo, kad prekybą žuvimi privalo organizuoti Europos Sąjungos lėšomis projektą įgyvendinusi bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“. Tokios veiklos ji negali perleisti žvejams.

„Mūsų bendrovės specifika yra visai kita. Mes remontuojame laivus, taip pat  esame pramoginių laivų uosto ir kruizinių laivų terminalo operatoriai. Žvejyba ir prekyba visai ne mūsų sritis. Mes tik įrengėme tai, ką buvome įsipareigoję. Čia ir visa problema. Esame pateikę užklausą Nacionalinei mokėjimo agentūrai, kaip būtų galima operatoriaus teises perleisti žvejybos asociacijoms ar bendrovėms. Kol kas nesame sulaukę jokio atsakymo“, – pasakojo bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ Infrastruktūros ir energetikos tarnybos viršininkas Gintaris Milvydas

Šviežią žuvį išgraibsto akimirksniu

Idėja jūrinėse valstybėse populiarią žuvų prekybą tiesiai iš laivų įgyvendinti Klaipėdoje gimė prieš trejus metus. Tuomet iš jūros grįžę žvejai laimikį parduodavo Danės upės krantinėje.

Parplukdytą šviežią žuvį, pigesnę nei turguje ar prekybos centre, praeiviai išgraibstydavo akimirksniu. Tačiau ant aukštų krantinių sunkias dėžes su žuvimi tampydavę žvejai ilgai neištvėrė. Prekyba persikėlė į specialų autobusiuką kairiajame Danės upės krante. O prasidėjus Pilies tilto remontui ir iš ten buvo išprašyta.

Ginos Kubiliūtės/15min.lt nuotr./Šviežia menkė tiesiai iš laivo.
Ginos Kubiliūtės/15min.lt nuotr./Šviežia menkė tiesiai iš laivo.

Žvejybos sezonas prasidėjo be žuvies

Šviežios žuvies ant klaipėdiečių stalo stinga ne tik dėl stringančios prekybos. Ir patys žvejai skundžiasi menku laimikiu. Rugsėjo 1-ąją startavo žvejybos sezonas Baltijos jūroje. Tačiau laimikis – menkas.

„Priekrantės žvejai pastarosiomis dienomis į jūrą neina dėl stipraus vėjo. Didesnieji žvejybiniai laivai irgi neplaukia. Sako, žuvies dar mažai, tad neapsimoka. Visi dar laukiam palankesnių oro sąlygų“, – apie rudeninę žvejybą pasakojo žvejybos  įmonės savininkas Mindaugas Rimeikis.

Dabar žvejams be apribojimų leidžiama gaudyti menkę, strimelę ir plekšnę. Tačiau vien dėl šių žuvų leistis į jūrą žvejams neapsimoka. Visi laukia Žemės ūkio ministerijos sprendimo dėl brėtlingių. Atsakingi pareigūnai vis neapsisprendžia, kaip paskirstyti kvotas 30 jūroje žūklaujančių bendrovių. Leidimo žūklauti šiuo metu vienos brangiausių žuvų – brėtlingių  – nesulaukiantys žvejai vien į pigios žuvies žvejybą leistis nenori.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos