Pietinėje Guangdongo provincijoje esančios Taišano atominės elektrinės 1-ojo reaktoriaus aušinimo sistemoje susikaupė radioaktyviųjų medžiagų, bet esamos apsauginės priemonės veikia kaip planuota ir neleidžia joms pasklisti, sakoma Ekologijos ir aplinkos ministerijos pranešime, paskelbtame socialiniuose tinkluose.
Honkongo vyriausybė nurodė stebinti padėtį jėgainėje ir paprašiusi Guangdongo pareigūnų pateikti išsamesnės informacijos. Susirūpinimas kilo, kai Prancūzijos bendrovė „Framatome“, viena iš Taišano jėgainės akcininkių, pirmadienį pranešė, jog reaktoriuje susikaupė „inertinių dujų“, ir perspėjo apie „betarpišką radiologinę grėsmę“. Ekspertai sakė, kad tai yra ženklas, jog reaktoriuje esama įskilusių kuro rinklių ir kad vykstant branduolinėms reakcijoms susidarė radioaktyvių dujų.
Inertinės dujos, tokios kaip ksenonas ar kriptonas, yra urano skilimo reakcijų šalutiniai produktai, susidarantys kartu su ceziu, stronciu ir kitais radioaktyviais elementais.
„Radioaktyvaus nuotėkio į aplinką problemos nėra“, – sakoma ministerijos pranešime. Ten pat nurodoma, kad reaktoriaus aušalo radioaktyvumas padidėjęs, bet neviršija „leistinų ribų“.
Ministerija pažymėjo, kad pažeisti maždaug penkių kuro rinklių, kurių reaktoriuje yra 60 tūkst., apsauginiai apvalkalai. Pranešime sakoma, kad tokių pažeidimų neišvengiamai pasitaiko dėl gamybos proceso sutrikimų ir kitų priežasčių, bet reaktoriaus sistemos pritaikytos atlaikyti daug didesnes pažaidas.
Pranešime sakoma, kad priežiūros tarnybos stebės priemones, skirtas radioaktyvumo lygiui reaktoriuje valdyti, bet daugiau detalių nepateikė.
Taišano jėgainė, komercinę veiklą pradėjusi 2018 metų gruodį, priklauso bendrovėms „China General Nuclear Power Group“ (CGN) ir Prancūzijos energetikos milžinei EDF, kuriai priklauso dauguma „Framatome“ akcijų. Taišano antrasis reaktorius pradėjo veikti 2019 metų rugsėjį.
Abu reaktoriai yra modernaus EPR tipo, suprojektuoto „Framatome“. Šiuo metu du kiti tokio tipo reaktoriai taip pat statomi Suomijoje ir Prancūzijoje.
Ministerija paneigė televizijos CNN pranešimą, kad priežiūros institucijos padidino leistiną spinduliuotės lydį Taišano elektrinės apylinkėse, kad jėgainės nereikėtų uždaryti. Ministerija pažymėjo, kad priežiūros institucijos išnagrinėjo ataskaitą apie padidėjusį radioaktyvumo lygį reaktoriaus sistemose.
Kinija yra viena didžiausių pasaulyje branduolinės energijos vartotojų. Šalis statosi daugiau reaktorių, nors kitos šalys lėtina šio sektoriaus plėtrą, mažėjant saulės, vėjo ir kitų alternatyvių energijos savikainai.
Kinijos lyderiai laikosi pozicijos, kad branduolinė energetika atveria galimybių sumažinti oro taršą ir importuojamos naftos ir dujų poreikį, tuo pačiu didinant šalies energetinį saugumą.
Kaip rodo Pasaulio branduolinės energetikos asociacijos (WNA) duomenys, Kinija šiuo metu turi 50 veikiančių reaktorių ir statosi dar 18. Šalies jėgainėse naudojamos Prancūzijos, JAV, Rusijos ir Kanados branduolinės technologijos. Kinijos valstybinės įmonės taip pat yra pačios suprojektavusios reaktorių „Hualong One“ ir siūlo pirkti juos kitoms šalims.
Honkongas iki trečdalio savo suvartojamos elektros energijos gauna iš Dajos įlankos atominės elektrinės Guangdonge. Planuojama, kad pusiau autonominė teritorija ilgainiui vartos daugiau žemyninės Kinijos atominių elektrinių energijos, kad būtų galima uždaryti jos anglimis kūrenamas jėgaines.
Kinijos nacionalinės branduolinės saugos administracijos tinklalapyje nurodoma, kad balandžio 9 dieną iš Taišano elektrinės nutekėjo „mažas kiekis“ radioaktyvių dujų. Agentūra nurodė, kad šis incidentas buvo „nulinio lygio“ ir kad jokių reikšmingų padarinių jis nesukėlė.
