Anot ministerijos, nuo kovo 1 iki liepos 16 dienos į darbą buvo priimti beveik 206 tūkst. žmonių, o atleisti – daugiau nei 204 tūkstančiai.
Feisbuke šiais duomenimis pasidalinęs „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šis atsigavimas įvyko itin greitai.
„Tai yra iš tiesų greitas, netgi labai greitas atsistatymas. Jį paskatino trumpesnis ir ne toks griežtas karantinas Lietuvoje“, – 15min sakė ekonomistas.
Dėl koronaviruso plitimo grėsmės Lietuvoje įvestas karantinas tęsėsi nuo kovo iki birželio vidurio.
„Iš dalies Lietuvai ir pasisekė, kad esame regione, kur koronavirusu sirgo mažiau žmonių, o ekonomikos atvėrimas leido pakankamai intensyviai kurti darbo vietas laisvalaikio paslaugų sektoriuje“, – teigė Ž.Mauricas.
Anot jo, darbo rinkos rodikliai greitai atsigavo dar ir dėl to, jog pramonės sektoriaus įmonės reikšmingai nemažino darbuotojų skaičiaus, nes dar prieš krizę jautė personalo trūkumą.
Pasak ekonomisto, pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos kaip Skandinavijos šalys, Vokietija, Lenkija ir Baltijos valstybės taip pat reikšmingai nenukentėjo nuo koronaviruso, todėl į šias šalis prekes vežančios įmonės taip pat nesusidūrė su dideliais sunkumais.
Kodėl tada auga nedarbas?
Užimtumo tarnyba taip pat fiksuoja, kad pandemijos pradžioje drastiškai smukusi darbo jėgos paklausa vėl įgauna pagreitį. Tokią išvadą ji paskelbė liepos viduryje, apibendrindama birželio situaciją darbo rinkoje. Nepaisant to, registruotasis nedarbas vis dar auga.
Palyginti su geguže, birželį darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 metų lygio.
Birželį augo ir sezoninių darbuotojų poreikis, nors paprastai šios paklausos pikas fiksuojamas gegužę.
Šių metų pirmą vasaros mėnesį darbdaviai registravo 1,9 tūkst. terminuoto darbo pasiūlymų – 21,4 proc. daugiau nei gegužę.
Darbdaviai terminuotam darbui ieškojo sodininkų, daržininkų, medelynų ir daigynų darbuotojų, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, kambarinių ir pagalbininkų, virėjų, padavėjų bei barmenų.
Tiesa, registruotasis nedarbas toliau auga. Liepos 1 dienos duomenimis, šalyje buvo 208,1 darbo neturinčių asmenų arba 12,1 proc. darbingo amžiaus gyventojų – 0,3 proc. punkto daugiau nei pirmąją birželio dieną.
Pasak Ž.Maurico, „į pliusą“ pasistūmėjęs įdarbintųjų-atleistųjų santykis, bet augantis registruotas nedarbas rodo, jog bedarbiais tikriausiai registruojasi tie, kurie anksčiau dirbo savarankiškai pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą arba apskritai dirbo šešėlyje.
„Pagrindinis veiksnys yra, kad išaugo besikreipiančiųjų į Užimtumo tarnybą dėl socialinių garantijų ir papildomų nedarbo draudimo išmokų“, – teigė ekonomistas.
Dalis dar prastovose
Pasak Ž.Maurico, švelnėjant karantinui Lietuva viena pirmųjų Europoje atgaivino ekonomiką, o tai įrodo skaičiai, jog apie 90 proc. prastovose buvusių žmonių sugrįžo į darbus.
„Tai yra didžiausias sėkmės indikatorius, kad mes sugebėjome taip greitai reintegruoti tuos žmones į darbo rinką“, – kalbėjo ekspertas.
„Mes realiai padarėme tai, ką Vakarų Europa planuoja padaryti vasaros pabaigoje arba netgi rudenį“, – pridūrė jis.
Vis dėlto pasibaigus karantinui kai kuriam verslui vis dar sudėtinga atsigauti, pavyzdžiui, turizmo ar statybų sektoriams. Anot ekonomisto, norint jiems padėti išsaugoti darbo vietas valstybė turi tęsti prastovų darbuotojams subsidijavimą.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, šiuo metu darbuotojams prastovas yra paskelbusios beveik 1,3 tūkst. įmonių. Prastovose preliminariai yra apie 13,5 tūkst. žmonių.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius patvirtina pastarojo metu darbo rinkos tendencijas. Anot jo, konfederacijai priklausančios įmonės vėl didina darbuotojų skaičių.
„Viskas atsigavo greičiau nei tikėtasi, ir mes tą matome rinkoje. Tiek iš asmeninio pavyzdžio galiu pasakyti, tiek kitom įmonėm teko priiminėti darbuotojus, su kuriais anksčiau buvo atsisveikinta“, – 15min sakė technologijų įmonių grupės „BOD Group“ vadovas.
Pasak jo, prastovose karantino metu buvo apie 40 proc. Lietuvos pramonininkų konfederacijos įmonių darbuotojų. Anot V.Janulevičiaus, tai daugiausiai buvo smulkios ir vidutinės įmonės, kurios gamino prekes vidaus vartojimui, o eksportuojančios bendrovės darbą tęsė normaliai.
„Vidutinė ir stambioji pramonė savo gamybą planuoja pusmečiui ar metams ir niekas neatšaukinėja tų užsakymų“, – tvirtino verslininkas.
Vis dėlto po karantino dar apie 3 proc. konfederacijos įmonių leidžia darbuotojus į prastovas, teigė V.Janulevičius.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis 15min sakė, kad situacija darbo rinkoje rodo „trumpalaikį psichologinį stabilumą“, tačiau įmonės vis dar nesiryžta planuoti ilgalaikių investicijų.
„Persisvėręs į teigiamą pusę priimtų ir atleistų darbuotojų balansas susijęs su tuo, kad verslas bando grįžti į stabilesnę būklę, bet ilgalaike prasme tai kol kas nieko nereiškia. Dar niekas nemano, kad dirbame business as usual sąlygomis“, – teigė A.Romanovskis.
Pasak jo, konfederacijos įmonių patirtis rodo, kad kai kurios eksporto rinkos iki šiol yra visiškai užsidariusios, todėl joms tenka toliau taikyti prastovas.
Pasiruošimas antrajai bangai
Pastarosiomis dienomis išaugus sergančiųjų koronavirusu skaičiui, verslas baiminasi antrosios COVID-19 bangos.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad antroji banga galima rudens pabaigoje – žiemos pradžioje, tačiau Vyriausybė neketina įvesti tokio griežto karantino, kaip pavasarį.
Tai reikštų, kad ribojimų našta įmonėms nebūtų tokia didelė, bet verslo atstovai teigia, jog kai kurie sektoriai vis tiek susidurtų su sunkumais.
„Tai, kad galėsime laisvai vaikščioti po kavines, nereiškia, kad galėsime, pavyzdžiui, skraidyti“, – teigė A.Romanovskis.
Anot jo, ruošiantis antrajai bangai valdžia galėtų viešai pristatyti mechanizmą, kokius ribojimus įvestų esant konkrečiai epidemiologinei situacijai, ir kokias verslo paramos priemones taikytų atitinkamo krizės poveikio ekonomikai atveju.
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas tvirtino, jog valdžia galėtų labiau pasitikėti verslu, nes tokiu atveju mažėtų administracinė našta siekiant gauti valstybės paramos.
Jo teigimu, tai buvo ypač matyti Vokietijoje: „Verslas žinojo, kad valstybė pasirūpins, o valstybė žinojo, kad verslas neapgaus“.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V.Janulevičius tvirtino, kad įmonės turi būti pasirengusios saugoti darbuotojus – turėti pakankamą kiekį apsaugos priemonių, dezinfekcinio skysčio.
„Jeigu susirgs nors vienas darbuotojas, yra didelė tikimybė smarkiai nukentėti visai įmonei. Čia jau nebepadėtų jokia valstybė“, – kalbėjo pramonininkų atstovas.
Koronavirusas iš viso buvo diagnozuotas 1986 žmonėms Lietuvoje.
