Justui – vos 23-eji, tačiau patirties jis jau sukaupė įvairios ir gausios. Jis išmėgino jėgas scenoje (karjerą pradėjo kaip Džei Džei, vėliau įvairiuose projektuose dalyvavo be šio slapyvardžio), įsigijo garso įrašų studiją ir joje dirbo, mokėsi virėjo amato, dirbo keliuose žinomuose Vilniaus baruose ir restoranuose.
Kaltas karantinas
Tačiau dėl koronaviruso grėsmės paskelbtas karantinas pakoregavo Justo gyvenimą. Netekęs darbo jis grįžo į gimtąją Ignaliną, tėvų namus, ir bent kol kas neketina iš čia sprukti. Užsiėmimą jis sau rado ir čia, kaip pats sako, vos spėja suktis ir dirba be laisvadienių.
Kai lankėmės Justo dabartinėje darbo vietoje – tėvų sodo name, ten virė remonto darbai: buvo įrengiama nauja virtuvė, kuri netrukus taps pagrindine vaikino darbo vieta. Su nerūdijančio plieno stalais, šaldytuvu ir t.t.
„Aš Vilniuje beveik ketverius metus dirbau virėju. Buvau įstojęs studijuoti prodiusavimo, pirminė mano sfera buvo darbas su muzika, įrašais. Kadangi ilgą laiką dirbau įrašų studijoje, supratau, kad tų mokslų šitai sferai gal nelabai ir reikia, bent ne tokių, kokius gavau kolegijoje, todėl mečiau. Nenorėjau prarasti metų, o kadangi mėgau gaminti, įstojau mokytis virėju. Visą laiką dirbau. Iš pomėgio turiu profesiją“, – pasakojo Justas.
Nenorėjau prarasti metų, o kadangi mėgau gaminti, įstojau mokytis virėju. Visą laiką dirbau. Iš pomėgio turiu profesiją, – pasakojo Justas.
Pamaitino bičiulį
Nuo kovo pabaigos jis dienas leidžia Ignalinoje: „Kadangi karantinas, taip susidėliojo, kad praradau darbą, užsidarė barai, restoranai. Taip išėjo, kad atvažiavau čia. Visiškai ekspromtu ta idėja buvo, kadangi parašė vienas mokytojas iš Ignalinos, mano bičiulis, profesionalus sportininkas, grįžo iš užsienio, karantinavosi čia ir klausė, gal galėčiau jam gaminti maistą.
Tuo metu dar tuo neužsiėmiau, bet jam iškepiau – kaip tik turėjau krūtininės, 12 valandų rūkiau jautienos papilvę, susiplėšiau ir padariau jam burgerius. Tai jam buvo visiškai kosmosas ir jis pasiūlė to imtis. Pagalvojau – kodėl ne? Vieną dieną pabandžiau, antrą, susitvarkiau dokumentus. Dabar toks lengvas kosmosas, kitaip nepavadinsi.“
Dabar, kaip sako Justas, Vilnius bent jau šiemet ir nesišviečia. Jis pripažįsta, kad rūpesčių yra daug – viską daro vienas: dokumentus pildo, ieško produktų, juos užsakinėja, priima užsakymus, gamina. Iš pradžių savo meniu vaikinas siūlė tiek burgerius, tiek lėtai rūkytus šonkauliukus, tačiau pastarųjų atsisakė dėl per didelio populiarumo. Kaip pripažįsta, vien rūkyti juos tenka apie 4,5 valandos, į grilį vienu metu galįs sudėti 14 kg, o pirmąją dieną viską išpardavė per valandą.
Pagalvojau – kodėl ne? Vieną dieną pabandžiau, antrą, susitvarkiau dokumentus. Dabar toks lengvas kosmosas, kitaip nepavadinsi.
Klientai – ne vietiniai
Paklaustas apie pirmąsias investicijas, Justas sako daug išlaidų neturėjęs. Reikalingą įrangą jau turėjo, naudojo savo reikmėms, tiekėjų sąrašą irgi buvo susidaręs iš anksto, todėl dabar tvirtina galįs savo klientams tiekti pačius geriausius produktus.
„Mėsa, jautiena, pati geriausia Lietuvoje. Viską susitvarkiau, bandelių tiekimą, daržovių“, – vardijo Justas, tikindamas, kad ateityje ketina šio bei to užsiauginti ir tėvų darže.
Jo klientai – daugiausia atvykėliai: „Neturiu daug vietinių klientų. Tarkim, sekmadienį tebuvo trys vietiniai. Atvažiuoja vilniečiai, kauniečiai, sportininkai, žymių žmonių atvažiuoja pavalgyti. Daug kas atvažiuoja išgirdęs rekomendacijas, tikrai labai daug. Va buvo dviratininkai vilniečiai, irgi iš rekomendacijų sužinojo, prieš tai kažkas iš kolegų Vilniuje pas mane valgė. Kol kas siūlau tik išsinešti gaminius.“
Svajoja apie nuosavą kavinę
Vis dėlto Justas tikisi ne tik gaminti maistą į namus, bet ir turėti kavinę ar restoraną. Stebint jo užsidegimą, abejonių, kad taip ir bus, nekyla. Tiesa, vienų patalpų, kurias jau apžiūrėjo, jis sako negavęs, bet turi kitą planą – pažįstamas verslininkas jam pasiūlė kartu gaivinti Ignalinos centre buvusią kavinę.
Ignalinoje vietos, kur atėjęs galėtum pavalgyti ką nors įdomesnio, įmantresnio, nelabai yra. O tose, kurias turime, negali pavalgyti nei akimis, nei pilvu.
Jis neslepia, kad turėti savo kavinę yra viena iš jo svajonių – turėti gerą kepsnių restoraną, gerą mėsos vietą, kur atėję žmonės galėtų pavalgyti skanių mėsos patiekalų.
„Turbūt daugumos virėjų tokios svajonės. Aš noriu į šitą mažą miestą atvesti gerą europietišką virtuvę. Kaip žinia, Ignalinoje vietos, kur atėjęs galėtum pavalgyti ką nors įdomesnio, įmantresnio, nelabai yra. O tose, kurias turime, negali pavalgyti nei akimis, nei pilvu“, – kalbėjo Justas.
Baimės atidaryti kavinę gimtajame mieste jis nejaučia. Pradėjęs gaminti mėsainius išsinešti sako irgi nebijojęs, nes konkurentų nėra, esą kiti burgerius pradėjo kepti jau pamatę jo patirtį.
„Sekmadienį buvo rekordas, – apie birželio 21-ąją sakė Justas. – 8 kilogramus jautienos išdalinau per pusantros valandos. Tai, man rodos, 54 jautienos burgeriai, 22 kiaulienos. Sekmadieniais darau akcijėles, nes išsiparduodu viską, ką turiu. Taip ir padariau tą sekmadienį. Pirmadienį ir antradienį man būna tiekėjų diena, lankausi pas tiekėjus, vežuosi mėsas.“
8 kilogramus jautienos išdalinau per pusantros valandos. Tai 54 jautienos burgeriai, 22 kiaulienos.
Visas naujienas, meniu Justas skelbia feisbuke, kaip sako, to visiškai pakanka. Tačiau ir ten jis stengiasi išlaikyti estetinį vaizdą – nuotraukas daro profesionalus fotografas, patiekalai pristatomi pabrėžiant detales.
Tarkim, kaip sako Justas, jo burgeriai yra su brandinta jautiena, o ne tiesiog su jautiena. Ir paskambinę klientai paprastai užsisako būtent brandintos jautienos mėsainį, ne tiesiog jautienos.
