Atsakingų įmonių, turinčių mažai taršius automobilių parkus, per pusę metų padaugėjo nuo 9,5 tūkst. iki 18 tūkst. „Duomenys rodo, kad įmonės intensyviai atnaujina savo automobilių parką mažiau teršiančiais, naujais automobiliais, ir tokiu būdu mažina savo ekologinį pėdsaką, – sako „Okredo“ bendrasavininkė dr. Gerda Jurkonienė. – Taršius automobilių parkus valdančių įmonių dalis per pusę metų taip pat sumažėjo – nuo 69 proc. iki 55 proc.“
Pasak G.Jurkonienės, įmonės ieško paprastų savo ekologinio pėdsako matavimo būdų, norėdamos ir efektyvinti savo veiklą, ir pasilyginti veiklos rodiklius su partneriais ar konkurentais: „Dalis įmonių savo aplinką tausojančią veiklą, taip pat ir tvaresnį automobilių parką, pristato savo klientams kaip veiklos išskirtinumą ir laiko vienu iš efektyvios veiklos rodiklių. Tad pradėdamos bendradarbiavimą su kitomis įmonėmis tikisi panašaus požiūrio į aplinkos saugojimą bei tvarią įmonės veiklą“.
Mažiau taršūs automobiliai – ir taršiausiuose sektoriuose
Pokytis link mažesnės taršos automobilių matomas ne tiktai tradiciškai ekologiškesnį automobilių parką valdančių įmonių iš administravimo, IT ir ryšių ar profesinės, mokslinės ar techninės veiklos sektorių, tačiau ir įmonėse, kurios savo veikloje naudoja taršesnius krovinius automobilius. Štai kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklose per pusę metų labai taršius automobilius naudojančių įmonių sumažėjo 14 proc., statybų sektoriuje – 7 proc., vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo sektoriuje – 7 proc., transporto ir logistikos sektoriuje – 4 proc.
Tačiau link tvaraus automobilių parko greičiausiai juda įmonės, kurios ir iki šiol valdė mažiau taršius automobilius – finansų ir draudimo srityje taršius automobilių parkus turinčių įmonių sumažėjo 42 proc., po 40 proc. – IT ir informacijos bei profesinės ir techninės veiklos sektoriuose.
„Šiais metais paskatų įsigyti netaršius automobilius netrūko – valstybė vykdė paramos programą įmonėms įsigyjant mažiau taršius automobilius, galiojančios eismo bei automobilių parkavimo lengvatos taip pat didina tokių transporto priemonių patrauklumą, – sako G.Jurkonienė. – Be to, pastebime ir vis labiau įsitvirtinantį tvarios veiklos požiūrį ne tiktai tarp didžiausių, bet ir tarp mažesnių įmonių“.
9 proc. Lietuvos įmonių transporto parkų šiuo metu yra ypač netaršūs (A klasės), palyginti su 4 proc. šių metų birželį. 25 proc. įmonių autoparkų vis dar yra ypač taršūs (G klasės), tačiau šis skaičius nuosekliai mažėja.
Ekonaujovės įmonių automobilių parke
„Regitros“ pateikiami duomenys rodo, kad dalyje įmonių valdomų transporto priemonių yra įdiegtos ekologinės naujoves, kurios padeda sumažinti šių transporto priemonių taršą. Virš 17 tūkst. automobilių, registruotų įmonių vardu, turi įdiegtas įvairias taršumą mažinančias priemones – po trečdalį tokių automobilių priklauso administracinės veiklos bei mažmeninės ir didmeninės prekybos sektorių įmonėms. 90 proc. automobilių su ekonaujovėmis – lengvieji.
Vidutiniškai viena įmonė Lietuvoje valdo 5 automobilius. Daugiausiai automobilių – 16 – vidutiniškai turi viena viešojo valdymo įmonė. 13 automobilių valdo viena vandens tiekimo bei atliekų tvarkymo sektoriaus įmonė, administravimo ir aptarnavimo sektoriaus įmonių vidurkis – 11 automobilių. Mažiausiai automobilių – po 2 vidutiniškai yra įregistravę apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei kita aptarnavimo veikla užsiimančios įmonės.
Žaliasis indeksas apskaičiuojamas remiantis „Regitra“ pateiktais atviraisiais transporto priemonių techniniais parametrais, jų išmetamo CO2 duomenimis bei LR Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo nuostatomis. Aukščiausiai žalumo klasei yra priskiriamas įmonės automobilių parkas, kuriame vienas automobilis išmeta vidutiniškai ne daugiau nei 120 g/km CO2m.
