Baltijos šalių finansų rinkose dominuojantis „Swedbank“ neva leido per banke atidarytas sąskaitas 2007–2015 metais pervesti apie 95 mlrd. kronų (10,2 mlrd. JAV dolerių) įtartinų lėšų, pranešė Švedijos televizijos SVT, remdamasi banko 2018 metų vidaus ataskaita.
Ši suma yra daugiau kaip dukart didesnė už praneštąją SVT praėjusį mėnesį. Žvelgiant į ataskaitos parengimo laiką, taip pat kyla klausimų dėl banko vadovės Birgitte Bonnesen, kuri 2018 metų pabaigoje atkakliai tvirtino, jog bankas neturi ko slėpti.
„Swedbank“ akcijų kursas penktadienį smuko 2,6 proc., o nuo vasario mėnesio, kai buvo paviešinti pirmieji įtarimai, banko kapitalizacija jau sumažėjo maždaug 17 procentų.
Tai ne pirmas kartas, kai paaiškėja, jog pinigų plovimo per stambų Šiaurės šalių banką mastas buvo kur kas didesnis negu manyta, rašo „Bloomberg“.
Danijos „Danske Bank“ pernai pripažino, jog per nedidelį jo padalinį Estijoje buvo pervesta apie 230 mlrd. JAV dolerių įtartinos kilmės pinigų. Tačiau tas skandalas prasidėjo nuo pranešimų, kuriuose buvo minėta tik 200 mln. JAV dolerių įtartinų lėšų suma.
„Swedbank“ per Stokholmo biržą paskelbtame pranešime pažymėjo, jog „labai rimtai vykdo savo pareigas užkirsti kelią pinigų plovimui ir nustatyti pinigų plovimo atvejus“.
Pasak banko, SVT reportaže paminėta suma apima visas tarp „Danske Bank“ ir „Swedbank“ 2007–2015 metais atliktas operacijas, kurias bankas išskyrė taikydamas tam tikrus rizikos rodiklius.
Apie 2 tūkst. klientų buvo išnagrinėti atidžiau, pažymėjo „Swedbank“ ir pridūrė, jog negalima tvirtai teigti, kad visos įvertintos operacijos yra įtartinos.
„Daugeliu atvejų nebuvo jokio poreikio imtis tolesnių veiksmų, tačiau kai kuriais atvejais mes ėmėmės veiksmų ir, be kita ko, pateikėme pranešimus finansinei policijai“, – pareiškė bankas.
„Swedbank“ praėjusį mėnesį bendrovei „Forensic Risk Alliance“ pavedė išnagrinėti ankstesnį SVT pranešimą, kuriame buvo minėti įtartini maždaug 40 mlrd. kronų pervedimai, susiję su „Danske Bank“ byla.
Tyrimo rezultatai bus parengti iki kovo 28 dienos.
Tuo tarpu SVT pranešė, jog vidaus ataskaita, kurioje buvo nustatytos 95 mlrd. kronų vertės įtartinos operacijos, banko vadovei B.Bonnesen buvo pateikta pernai rugsėjį. Tačiau vos po mėnesio ji viešai pareiškė, jog bankas nenustatė jokių ryšių su pinigų plovimo per „Danske Bank“ skandalu.
Pasak „Swedbank“ padalinio Estijoje vadovo Roberto Kitto, nėra jokių ženklų, kad jo darbuotojai padarė ką nors negero. Jis taip pat pažymėjo, jog, palyginti su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį, priimtinu banke laikomo elgesio kultūra pasikeitė.
„Palyginti su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį, padėtis iš esmės pasikeitė“, – pareiškė jis estų dienraščiui „Eesti Paevaleht“.
„Verslo kultūra labai pasikeitė. Dar 2015 metų pabaigoje vyravo požiūris, jog naudoti ofšorines bendroves nėra uždrausta. O viskas, kas nėra uždrausta, yra leidžiama. Dabar aiškiai vyrauja supratimas, jog tai nėra priimtina.“
