Naujausi mokslo duomenys rodo, kad mūsų klimatas drastiškai keičiasi. Dėl visuotinio atšilimo visuose pasaulio regionuose daugėja pokyčių, susijusių su krituliais, vandenynais ir vėjais. Europos aplinkos agentūros duomenimis, dėl su klimatu susijusių įvykių per pastaruosius 40 metų Europos Sąjunga (ES) patyrė virš 487 mlrd. eurų finansinių nuostolių, dėl ekstremalių meteorologinių ir kitų su klimatu susijusių reiškinių 1980–2020 metais ES mirė daugiau kaip 138 tūkst. žmonių, dėl upių potvynių Europos ekonomika kasmet praranda vidutiniškai virš 5 mlrd. eurų, miškų gaisrai kasmet padaro apie 2 mlrd. eurų ekonominės žalos.
Šiems iššūkiams įveikti patvirtintas Europos žaliasis kursas, vienas pagrindinių jo elementų – Europos klimato teisės aktas, kuris teisiškai įpareigoja ES iki 2030 metų bent 55 proc. sumažinti ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir iki 2050 metų užtikrinti klimato neutralumą.
Ekspertų rekomendacijos Lietuvai
Apie tai kalbėta Aplinkos ministerijos surengtoje konferencijoje, skirtoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apžvalgos „Lietuvos ekonomikos sektorių perėjimo prie neutralios klimatui ekonomikos iki 2050 m. reforma“ rezultatams pristatyti.
Pateiktoje ataskaitoje EBPO ekspertai teigia, kad dabartinis Lietuvos klimato kaitos politikos ambicijų lygis yra pakankamas ir apima visus ūkio sektorius, tačiau šių pastangų nepakaks norimiems tikslams pasiekti. Tam prireiks daugiau finansinių sprendimų visose ūkio šakose.
Viena iš tokių rekomendacijų – padidinti anglies dioksido apmokestinimą, kuris Lietuvoje vis dar yra mažesnis už būtiną. Tačiau tam, kad Lietuva iki 2050 metų taptų klimatui neutralia valstybe vien tik anglies dioksido kainodaros taip pat nepakanka, dar būtina inovatyvių technologijų plėtra, ypač transporto ir pramonės sektoriuose. Tikslinė technologijų parama yra būtina siekiant skatinti technologijų diegimą ir inovacijas.
Žinoma, įgyvendinant dekarbonizacijos tikslus, labai svarbu ir verslo suinteresuotumas, jo pastangos pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos.
Praėjusių metų pabaigoje Egipte vykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP27 2022 m. VELUX pasidalijo savo praktika, kaip statybų sektorius gali prisidėti prie Paryžiaus susitarimo ir pasiekti „grynojo nulio“ (angl. Net Zero) – t. y. sumažinti savo CO2 emisijas per visą tiekimo grandinę.
Realūs žingsniai įgyvendinant šį tikslą – gerokai sumažinti anglies emisiją vienam kilogramui aliuminio, naudojamo VELUX langams, užuolaidėlėms ir žaliuzėms gaminti. Bendradarbiaujant su aliuminio perdirbėju „Novelis“ naujas metalas bus keičiamas perdirbtu, jo kiekis sudarys apie 70 proc. viso naudojamo. Aliuminiui perdirbti sunaudojama tik 5 proc. energijos ir išmetama iki 95 proc. mažiau CO2 nei gaminant pirminį aliuminį. CO2 išmetimai bus mažinami ir bendradarbiaujant su kitu aliuminio tiekėju – „Hydro“, kuris gamybai naudoja atsinaujinančius vandens, vėjo ir saulės energijos šaltinius bei itin efektyvią elektrolizės technologiją.
