„Pernai pastebime gerokai suaktyvėjusią mažmeninės prekybos sektoriaus komunikaciją – jų citatų padaugėjo 20 proc., ir tai buvo vienintelis sektorius, didinęs komunikacijos apimtis ir pagal atstovų kiekį, ir pagal pasisakymus. Pokytį siečiau su Vyriausybės svarstymais dėl maisto produktų kainų mažinimo ir planais įvesti maisto kuponus, taip pat su diskusijomis dėl prekybos centrų darbo laiko ribojimo švenčių dienomis ir savaitgaliais“, – sakė bendrovės „Kantar“ Lietuvoje komunikacijos analizės vadovas Linas Spėčius.
Jis pastebi, jog diskusijos apie pensijų reformą lėmė ir dviejų šios temos kalbėtojų aukštesnes pozicijas reitinge.
„Pensijų reformos tema keturiomis pozicijomis kilstelėjo ekonomisto R.Lazutkos reitingą. Šios temos aktualizavimas žiniasklaidoje leido į nuomonės lyderių dvidešimtuką patekti ir Sodros atstovei Julitai Varanauskienei“, – akcentavo L.Spėčius.
G.Nausėda atlaisvino vietą T.Povilauskui
Nerijus Mačiulis, „Swedbank” ekonomistas, mažinęs pasisakymų skaičių jau ketverius metus iš eilės, sugrįžo į pirmą reitingo poziciją – nepaisant to, jog nuo 2014 m. jo pasisakymų sumažėjo daugiau nei trečdaliu (37 proc.). G. Nausėdai pasukus į politiką, pernai jis dar liko 15 pozicijoje dvidešimtuke, net sumažinęs savo pasisakymų skaičių daugiau nei dukart (55 proc. arba 344 pasisakymais mažiau). Pasitraukus šiam SEB flagmanui, pagrindiniu šio banko komunikacijos veidu tapo T.Povilauskas, gerokai sustiprinęs savo pozicijas reitinge – iki trečios pozicijos. Aktyviau komunikavo ir „Luminor“ banko ekonomistai – I.Genytė–Pikčienė palypėjo net 8 laipteliais aukštyn, Ž.Mauricas – trim. (Žr. prisegtą lentelę).
„Bankai, nors jau antrus metus mažina apsukas, vis dar dominuoja verslo komunikacijoje – jų citatos pernai sudarė 43 proc. visų verslo sektoriaus pasisakymų, jie pirmavo ir pagal nuomonių lyderių skaičių tope. Kas įdomu, kad po 5 metų pertraukos nuomonės lyderių reitinge matome draudimo sektoriaus atstovą – tai pernai aktyviausiai iš draudimo sektoriaus komunikavęs A.Žiukelis, BTA. Kol kas į topą nepavyksta patekti telekomunikacijų sektoriui, nors sektoriaus lyderiui iki topo trūksta nedaug“, – komentavo „Kantar“ ekspertas.
Analizuojant nuomonių lyderių dvidešimtuką, didžiausia dalis tenka įvairių institucijų bei nepriklausomiems ekspertams (LB, Sodra, nepriklausomi ekonomistai, LLRI) – bendras jų pasisakymų kiekis dvidešimtuke sudaro apie 46 proc. Antroje vietoje TOP20 rikiuojasi bankai, atsiriekę per trečdalį visų topo pasisakymų (34 proc.), toliau seka mažmeninė prekyba – su 14 proc.
Pernai be jau minėto G.Nausėdos, labiausiai citatų kiekį mažino Ž.Šilėnas – 38 proc. arba 363 pasisakymais mažiau, nukritęs reitinge per tris pozicijas. Taip pat V.Vasiliauskas – 35 proc. arba 227 pasisakymais mažiau, smulktelėjęs 6 pozicijomis žemyn į 9 vietą.
Vertinant nuomonės lyderių TOP20 pagal pasiektą auditoriją – pirmoje sąrašo vietoje vėlgi matome N.Mačiulį (per 57,4 mln. kontaktų), antroje – B.Čaikauskaitė (per 54,8), o trečioje – V.Drulienė (42,5).
Lyderio poziciją pelno kasdieniai komentarai
„Vertinant efektyvumą, matosi, kad nebūtinai aktyviausiai komunikavę ar daugiausiai pasisakę nuomonės lyderiai pasiekia didžiausias auditorijas – tarkime, V.Drulienė, kuri pagal pasisakymų kiekį yra šešta, vertinant pasiektą auditoriją yra trečia. Arba R.Lazutka, pagal pasisakymų skaičių yra aštuntas, o pagal pasiektą auditoriją – šeštas. Tačiau, kad patektų į TOP20, kaip matome, ekspertas faktiškai kiekvieną darbo dieną turi pakomentuoti bent po kartą – arba apie 220 kartų per metus“, – nuomonių lyderių tyrimą reziumavo bendrovės „Kantar“ Lietuvoje komunikacijos analizės vadovas Linas Spėčius.
Apie nuomonių lyderių tyrimą
Nuomonių lyderių tyrimas kasmet atlieka bendrovė „Kantar“, norėdama įvertinti verslo sektoriaus komunikaciją. Analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir 25 ekspertai, atstovaujantys Lietuvos banką, verslo organizacijas ar akademinį sluoksnį. Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę neįtrauktos. Analizuojama 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stočių žinių laidos ir 5 televizijos kanalų žinių laidos per 2018 metus.
